„Santaka“ / Narystės ES ir NATO dešimtmetyje – patarimai ateičiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-11-24 17:15

Dalinkitės:  


Narystės ES ir NATO dešimtmetyje – patarimai ateičiai

Renata VITKAUSKIENĖ

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) dešimtmetis Marijampolėje pažymėtas turiningu renginiu. Dvi dienas vyko konferencija „10 metų ES ir NATO“, kurioje diskutuota apie verslą, investicijas, švietimą ir saugumą.



Keliai ar darbo vietos?

Diskusijoje apie ES regioninę politiką ir Lietuvos interesus ypač gausiai dalyvavo Marijampolės jaunimas, gimnazistai. Narystės sėkmės istorija jauni žmonės laiko galimybę laisvai keliauti po ES ir Lietuvą pasiekusią finansinę paramą.

Diskutuojant aptarta visuomenės nevienareikšmiškai vertinama praktika europinius pinigus naudoti ne darbo vietoms kurti, o infrastruktūrai. Pasak oponentų, labai daug ES lėšų Lietuvoje „užkasama“ į žemę arba sudedama į šaligatvių plyteles, bet neperkamos aukščiausios technologijos, nestatomi fabrikai.

„ES neskatina tiesioginio verslo rėmimo. Pastatyti kelis fabrikus už europines lėšas išimties tvarka galėjome tik įstoję į bendriją, bet ir jie ne visais atvejais pateisino lūkesčius. Jei neturėsime infrastruktūros, pavyzdžiui, išasfaltuoto kelio, apie kokias investicijas į verslą galėsime kalbėti?! Daugiabučių renovacija, jų kiemų tvarkymas irgi nėra sritis, į kurią investuojama be reikalo. Jei vietovė gyventojams pasidaro nepatraukli, jie išvažiuoja. O kai nėra kvalifikuotos darbo jėgos, nebus ir verslo plėtros. Dėl to būtina išlaikyti balansą tarp infrastruktūros gerinimo ir investicijų į verslą“, – argumentavo Vidaus reikalų ministerijos atstovas Gediminas Česonis.

Situaciją jis vaizdžiai palygino su A. Maslou poreikių hierarchijos piramide. „Kol savivaldybės turės galvoti apie duobėtas, neapšviestas gatves, taupyti litus, kad degtų nors kas antra lempa, tol naivu tikėtis, jog bus mąstoma apie investicijas į technologijas, – sakė G. Česonis. – Dėl investicijų valdžia turi kalbėtis su vietos bendruomene ir verslininkais. Investuoti reikia taip, kad būtų „įveiklinta“ tas, ką savivaldybė jau padariusi dėl infrastruktūros. Tačiau nereikia antrų Druskininkų, nereikia kiekviename mieste rengti baseino. Grietinėlę nusigraibo tas, kas įgyvendina naują ir gerą idėją.“



Verslui reikės darbininkų

Panašiai kalbėjo Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius Simonas Petrulis.

„Graibstomas tas specialistas, kuris yra retas ir geras. Kita vertus, šiandien dar nė neegzistuoja apie 60 proc. profesijų, kurios bus populiarios 2025-aisiais. Ateityje reikės nuolat mokytis, išliks konkurencinė įtampa. Rinkitės tą veiklą, kuria užsiimant jums dingsta laiko sąvoka, o akys spindi“, – kalbėjo verslininkas.

Situacija Marijampolės LEZ, kuri pradės veikti vasarą, turėtų rūpėti ir mūsų rajono profesinio rengimo specialistams, suinteresuotiems pasiūlyti paklausių profesijų programas. Mat jiems gali būti naudos iš LEZ klientų.

„Specialistų, darbininkų, kurių prašys investuotojai, ketiname ieškoti maždaug 70 km spinduliu“, – sakė bendrovės vadovas S. Petrulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys vardijo, kad perspektyvu įgyti suvirintojo, lituotojo profesijas, studijuoti fizikos, techninius, inžinerinius, biotechnologijų ir chemijos mokslus.

Kalbai pakrypus apie euro įvedimą, dr. G. Rainys teigė: „Briuselio spaudimas bei priežiūra, kad fiskalinė ir monetarinė Lietuvos politika būtų solidi, yra didžiausias euro įvedimo pliusas. Europos Komisija vetuos mūsų Seimo narių planus patvirtinti tokį biudžetą, kokio jie nori, politikai praras laisvę skelbti pinigų emisiją.“



Kontržvalgyba ir gynyba

Dešimtmečio narystės NATO struktūrose tema neišvengiamai krypo link šalies gynybos dabartinės situacijos.

„Šiuo metu svarbiausia – stiprinti nacionalinio saugumo institucijas, kontržvalgybą, kad Rusija negalėtų destabilizuoti padėties šalies viduje, infiltruoti jai lojalių asmenų“, – tvirtino žurnalistas Tomas Dapkus.

Jį papildė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas: „Rusijos pinigai, leidžiami tik karo propagandai, yra didesni už mūsų krašto apsaugos biudžetą.“

„Per trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus realiai paruošti karį, išmokyti jį karinės specialybės yra neįmanoma“, – Lietuvos kariuomenės vadą citavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis pats mano, jog atėjo momentas šalyje kuriam laikui grįžti prie šauktinių kariuomenės.

„Supriešinimas „šauktiniai ar profesionalai“ nėra esminis klausimas. Svarbiausia, kad kariuomenė, iškilus būtinybei, stotų į kovą už savo šalį, – sakė Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas. – Lietuvoje jau dabar yra 40 tūkst. žmonių „prie ginklo“: policija ir jos antiteroristinių operacijų rinktinė, kariuomenės specialiosios pajėgos, kitos struktūros. Svarbiausia, jog kritiniu momentu nesugriūtų valstybės kontrolė bei vadovavimas, kad politikai ir kariuomenė neišsilakstytų.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas