„Santaka“ / Liberalcentristai minėjo laisvės nuo mokesčių dieną

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-20 08:47

Dalinkitės:  


Liberalcentristai minėjo laisvės nuo mokesčių dieną


Gegužės 13 d. (šeštadienį) Liberalų ir centro sąjunga, Jaunieji liberalcentristai, Lietuvos liberalus jaunimas šventė Laisvės nuo mokesčių dieną.

Gegužės 11-oji buvo ta simbolinė diena, kai baigėme mokėti mokesčius valstybei ir pradėjome dirbti sau. Šia proga Vilniuje nuo Vyriausybės rūmų iki Seimo buvo tempiamas 6 metrų simbolinis mokesčių naštos akmuo. Panašūs renginiai vyko ir kituose miestuose. Vilkaviškyje jaunieji liberalcentristai apie Laisvės nuo mokesčių dieną priminė miesto centre dalydami šiai progai skirtus lankstinukus.

„Mokesčių surinkimas iš piliečių – tai menas nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo – kuo mažiau“, – teigė populiarus prancūzų valstybės veikėjas J.B.Colbert’as. Kaip yra Lietuvoje? Ar mus daug „peša“?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalcentristas Raimundas Palaitis teigė, kad nors Lietuvos mokesčių našta atrodytų ne per didžiausia, bet pačių mokesčių tarifai yra gan aukšti, be to, „lietuviška“ mokesčių sistema primena šveicarišką sūrį – vienos išimtys. Kitaip sakant – kas moka mokesčius – tuos ir nupeša.

Šiemet simbolinė diena, žyminti formalią datą, nuo kada dirbantieji baigia mokėti mokesčius valstybei ir pradeda dirbti sau, Lietuvoje išaušo gegužės 11 dieną, t.y. šešiomis dienomis vėliau negu pernai. O tai reiškia, kad net 131 dieną 2006 metais vidutinis Lietuvos pilietis turėjo dirbti, kad išlaikytų valdininkiją ir valstybės žinioje esančias sritis – sveikatos ir socialinę apsaugą, švietimą, krašto apsaugą ir policiją. Pernai tam reikėjo mažiau laiko.



Daugiausiai, net 36 dienas, dirbome socialinei sistemai išlaikyti, ir tiek pat, kad sumokėtume mokestį nuo savo gaunamų atlyginimų.

Mėnuo mūsų darbo buvo skirtas tam, kad sumokėtume valdžiai pridėtinės vertės mokestį, dar 15 dienų – akcizams sumokėti.

Likusiems mokesčiams sumokėti valdžiai dirbome dar 14 dienų. Iš viso Lietuvoje valdžiai mokame net 27 skirtingus mokesčius.

Parlamentaras R.Palaitis taip pat pastebėjo, kad Lietuvos valdžia kasmet gyvena ne pagal kišenę, t.y. išleidžia daugiau, negu surenka mokesčių. Skirtumui padengti valdžia skolinasi, todėl Lietuvos valstybės skola viršija 13,5 mlrd. Lt. Kiekvienam iš mūsų tenka apie 4000 Lt skolos.

Liberalcentristų įsitikinimu, būtina kuo daugiau pinigų palikti žmogui, kuris tikrai geriau žinos, kaip pasinaudoti savo pinigais. Mes pasisakome už protingai mažus mokesčius, nes tai pritraukia investicijas, sąlygoja darbo vietų ir ūkio augimą, prekių ir paslaugų konkurencingumą pasaulyje. Maži mokesčiai mažina paskatas juos slėpti. Labai svarbu, kad iš Lietuvos gyventojų surinktus mokesčius valdžia naudotų ypač racionaliai.



Dalius NEŠUKAITIS

Liberalų ir centro sąjungos Vilkaviškio skyriaus narys



Publikuota: 2006-05-20 08:47:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai