„Santaka“ / Pozityvioji tėvystė: kaip sukurti abipuse pagarba paremtus tėvų ir vaikų santykius? / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Pozityvios tėvystės teorija moko tėvus skatinti pageidaujamą vaiko elgesį padrąsinant jį ir išsiaiškinant tikrąsias netinkamo elgesio priežastis.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.


Pozityvioji tėvystė: kaip sukurti abipuse pagarba paremtus tėvų ir vaikų santykius?


Kaip pažinti ir suprasti vaikų konfliktų priežastis ir numatyti pagalbos vaikui galimybes, mokantis spręsti konfliktines situacijas jau ankstyvojoje vaikystėje? Tuo besidomėdami Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros studentai šiais metais susibūrė į „Pozityviosios tėvystės“ bendraminčių klubą ir pakvietė visus besidominčius pozityviosios tėvystės idėjomis diskutuoti vaikų auklėjimo klausimais.

Čia kalbama apie įvairias tarp vaikų ar tarp vaikų ir suaugusių kylančias konfliktines situacijas, ieškoma tinkamiausių jų sprendimo būdų. Teiraujamės LEU dėstytojos ir „Pozityviosios tėvystės“ klubo įkūrėjos doc. dr. Sigitos Burvytės apie tai, kas yra pozityvioji tėvystė?

- Spartūs socialiniai ir kultūriniai pokyčiai visuomenėje tiesiogiai veikia šeimą ir vaikų ugdymosi sąlygas joje ir ugdymo institucijose. Kas yra pozityvioji tėvystė? Kaip tai veikia vaikų ugdymąsi?

- Pozityvioji tėvystė – naujai vartojama sąvoka. Plačiąja prasme – įgyti įgūdžiai, kaip rūpintis vaiko sveikata, šeimos gerove, vaikų auklėjimu sudarant sąlygas visapusiškam vaiko ugdymuisi (fiziškai, socialiai, emociškai ir protiškai). Siaurąja prasme – mokėjimas šalinti netinkamą vaiko elgesį nebaudžiant, o leidžiant saugiai patirti natūralias elgesio pasekmes, kad vaikas, remdamasis savo patirtimi, galėtų mokytis prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Pozityvioji tėvystė – tam tikra vaikų auginimo filosofija, kuri koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą, kad užaugęs jis gebėtų save realizuoti.
Pozityvioji tėvystė – tam tikra vaikų auginimo filosofija, kuri koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą, kad užaugęs jis gebėtų save realizuoti.
Sigita Burvytė



Pozityvaus ugdymo filosofijoje vaikų auklėjimo principai skiriasi nuo tradicinių auklėjimo metodų. Tradiciniai vaikų auklėjimo metodai moko tėvus skatinti pageidaujamą vaiko elgesį baudžiant už nepageidaujamą. Pozityvios tėvystės teorija moko tėvus skatinti pageidaujamą vaiko elgesį padrąsinant jį ir išsiaiškinant tikrąsias netinkamo elgesio priežastis. Pagrindinis pozityvios tėvystės principas – auginti vaiką padrąsinant, bet nebaudžiant. Svarbu laikytis ne tik pozityvios tėvystės taisyklių, bet ir vykdyti pozityvią discipliną. Pozityvi tėvystė neatsiejama nuo pozityvios disciplinos, ją suvokiant kaip auklėjimo metodiką, skirtą padėti tėvams užauginti atsakingus, pagarbius, sumanius ir savimi pasitikinčius vaikus. Pozityvios disciplinos auklėjimo metodais siekiama sukurti abipuse pagarba paremtus tėvų ir vaikų santykius. Kartu disciplina moko tėvus būti geranoriškus ir ryžtingus. Pozityvioji disciplina traktuojama kaip auklėjimo būdas, kuris moko vaiką ir „vadovauja“ jo elgesiui, kartu skatina sveiką vaiko vystymąsi, apsaugo jį nuo smurto ir dalyvauja jo mokymosi procese. Pozityvioji tėvystė nereiškia, kad tėvai turi leisti vaikams daryti bet ką, elgtis taip, kaip jie užsimano. Taip pat disciplina nereiškia fizinių bausmių. Tai sprendimai, kurie turi ilgalaikį poveikį, ugdo vaikų vidinę discipliną, savikontrolę ir formuoja vaikų ilgalaikius gyvenimiškus įgūdžius. Pozityvioji disciplina – vaiko nesmurtinio elgesio, savigarbos ir pagarbos kitiems ugdymas.



- Kas gali prisijungti prie „Pozityviosios tėvystės“ bendraminčių klubo?

- Į „Pozityviosios tėvystės“ klubą kviečiame prisijungti visus, kurie domisi šia vaikų ugdymo filosofija: esamus ar būsimus tėvus, vaikų ugdytojus, įtėvius ar globėjus, studentus, kurie nori pasiruošti atsakingiausioms ir pagrindinėms savo pareigoms – tėvystei. Klubas yra atviras visiems: seneliams, mokslininkams ir kitiems visuomenės veikėjams, kuriems įdomios vaikų auklėjimo problemos. Klubo nariai apsitaria aktualias klubo nariams problemas ir kviečiasi svečius pagal diskusijos tematiką. Klubo dalyviai galės susipažinti su pozityviosios tėvystės principais vaikų ugdyme, pagalbos tėvams ir vaikams būdais sprendžiant konfliktines situacijas, šeimų stovyklomis, kuriose sprendžiamos tėvų ir vaikų tarpusavio santykių problemos, vaikų savarankiškumo, kūrybingumo ir lankstumo ugdymo metodikomis. Klubo nariai turės galimybę susipažinti su atskirais vaikų ugdymo atvejais ir jų analize bei rasti savo probleminių situacijų sprendimus vaikų ugdymo klausimais. Čia pristatomi pagalbos tėvams būdai ir formos: individualios konsultacijos, grupiniai užsiėmimai, mobili pagalba tėvams ir kitiems ugdytojams esant sudėtingai situacijai ir kt.



Milena PUCHOVA



Publikuota: 2014-11-23 13:35:38

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai