„Santaka“ / Mokėsi „skaityti“ ir kurti ekslibrisą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu, plastikinę 1 t talpyklą be rėmo (15 Eur), lengvojo automobilio priekabos ašį (60 Eur), du dyzelinius patalpų šildytuvus (50 Eur už vnt.), garažo vartų vyrius. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-04-21 11:36:51

Šeima išsinuomotų butą arba namą Vilkaviškyje. Tel. 8 630 87 651.
Galioja iki: 2019-04-25 09:12:27

Parduoda jauną, veršingą karvę (veršiuosis gegužės mėn.) ir mėsinę telyčią Vilkaviškio r. Tel. 8 608 20 494.‬
Galioja iki: 2019-04-26 09:28:44

Išsinuomotų namą arba butą Vilkaviškyje ilgesniam laikui (gali būti be remonto). Tel. 8 636 47 641.
Galioja iki: 2019-04-26 10:50:13

Parduoda FORD MONDEO CARAVAN (2005 m., 2 l, dyzelis, 85 kW, sidabro spalvos, geros būklės, praeita TA). Tel. 8 614 89 347.
Galioja iki: 2019-04-26 14:43:46



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-11-17 17:24

Dalinkitės:  


Dailininkas Alfonsas Čepauskas negailėjo patarimų renginio dalyvėms, kūrusioms ekslibrisus.

Autorės nuotr.


Mokėsi „skaityti“ ir kurti ekslibrisą

Renata VITKAUSKIENĖ

Susidomėjimas dailininko Alfonso Čepausko vestu kūrybiniu užsiėmimu „Ekslibrisas. Kaip jį perskaityti?“ pranoko organizatorių lūkesčius. Popietę ekslibrisui (lot. ex libris – iš knygų) skyrė dailės mokytojos, bibliotekininkės, Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ narės, kūryba besidomintys įvairaus amžiaus vilkaviškiečiai.

Pasiklausyti A. Čepausko, Lietuvos ekslibrisininkų sąjungos garbės pirmininko, daugelio parodų – vietinių ir tarptautinių – organizatoriaus, buvo įdomu ne tik dėl specifinių dailės žinių. Didžiulę patirtį sukaupęs dailininkas ekslibrisą pristatė kaip šaltinį, kuriame galima atrasti ir konkretaus žmogaus, ir valstybės istorijos detalių.

Pasak A. Čepausko, dabartinio ekslibriso – simbolinio knygos savininko ženklo, klijuojamo viršelio vidinėje pusėje, – pirmtakai buvo sukurti dar prieš mūsų erą, 1400 m. pr. Kristų, Egipte. Faraono ir jo žmonos nuosavybę žymėjo fajansinė plokštelė su vardais.

„Senuosius ekslibrisus, įspaustus labai brangiose ranka perrašytose knygose, lydėjo jų savininkų įrašyti grasinimai tam, kas bandytų šio turto negrąžinti, jį pasisavinti, – pasakojo dailininkas. – Dabartinių ekslibrisų prototipai sukurti XV a. viduryje Vokietijoje. Lietuvoje ekslibrisai pasirodė XVI a. pradžioje. Pirmasis knygos nuosavybės ženklas 1518 m. buvo sukurtas Žygimantui Senajam, o pirmasis ekslibrisas su lietuviškais rašmenimis 1909 metais padarytas rašytojui J. Tumui-Vaižgantui.“

Paklaustas, kuo ekslibrisas skiriasi nuo kitokio žanro dailės kūrinio, nuo mažo paveikslėlio, A. Čepauskas paaiškino, kad ekslibrise įamžinamas konkretus asmuo, tai yra tarsi paminklas žmogui.

„Tai toks paminklas, kurio niekas negali nugriauti ar kitaip sunaikinti, nes ekslibrisas yra tiražuojamas, būna ne vienoje knygoje, keliauja po pasaulį ir kalba apie leidinio savininką, – sakė grafikas. – Jei ekslibrise bus įamžinta jo savininko gyvenamoji vieta ir atsispindės krašto kultūra, šis ženklas populiarins ir konkrečią šalį.“

Menininkas pateikė pavyzdžių, kaip mažosios grafikos kūriniai sovietmečiu „išlįsdavo“ pro geležinę uždangą ir pasauliui nunešdavo žinią apie konkretų dailininką bei Lietuvą.

„Sovietmečiu ekslibrisai buvo kuriami ir tam, kad autoriui pavyktų parodyti savo darbus užsienyje. Norėdami oficialiais keliais patekti į parodas kitose šalyse, dailininkai turėjo būti lojalūs valdžiai, pereiti cenzūrą ir pan. Ekslibrisas buvo tartum paukštelis, kuris nesulaikomas „skrisdavo“ į įvairias šalis kaip paprastas laiškas pašto voke. Tokį kelią į užsienį sovietmečiu atradusių ekslibrisininkų dėka Danijoje išleistoje ekslibrisų knygoje Lietuva buvo įvardyta kaip atskira valstybė, o ne viena iš penkiolikos Sovietų Sąjungos respublikų“, – pasakojo A. Čepauskas.

Ekslibriso kalba – universali, ja sukurtą ir kryžiažodžiu dažnai pavadinamą mažosios grafikos darbą „gvildenti“ gali skirtingų tautybių žmonės. Šiuo metu Vilkaviškio kultūros centre veikia tarptautinė konkursinė paroda „1863 sukilimas“. Darbus konkursui teikė 78 dailininkai iš 28 šalių: Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Norvegijos, Balkanų valstybių, Italijos, Turkijos, Kazachstano, Argentinos, JAV, Japonijos ir kt. Kūriniai dedikuoti pagrindiniams sukilimo vadams, ryškioms šiandienos asmenybėms, meno, mokslo institucijoms. Talpią meninę, poetinę bei alegorinę kūrėjų iš skirtingų šalių kalbą, įkvėptą Lietuvos ir Lenkijos istorinio įvykio, Vilkaviškio kultūros centre galima „skaityti“ iki lapkričio 24 d.

Tikėtina, kad baigusis parodai „1863 sukilimas“, ekslibristika Vilkaviškyje nebus užmiršta. Mat į užsiėmimą „Ekslibrisas. Kaip jį perskaityti?“ susirinkę žmonės noriai ėmėsi kūrybinės užduoties susikurti ekslibrisą. Padedami dailininko A. Čepausko, jie kūrė savo asmeninės nuosavybės ženklą. Tad visai gali būti, kad iš bičiulio pasiskolinę kokį romaną jo viršelio vidinėje pusėje išvysite mažą knygos „sargą“ – ekslibrisą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Alvito puošmenos traukia pravažiuojančiųjų žvilgsnius
* Paryžiaus katedros gaisras sukrėtė visą pasaulį
* Gimtinė, scena ir eilės – tai, kas suteikia gyvenimui prasmę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą balsuotumėte Respublikos Prezidento rinkimuose?
Vytenį Povilą Andriukaitį
Arvydą Juozaitį
Valentiną Mazuronį
Gitaną Nausėdą
Mindaugą Puidoką
Naglį Puteikį
Saulių Skvernelį
Ingridą Šimonytę
Valdemarą Tomaševskį



Kalbos patarimai

Kuo keisti jaunimo žargoną „lievas“?
Nevartotinos svetimybės lievas, lieva lietuviški pakaitai: 1. prastas, prasta; menkas, menka; 2. padirbtas, padirbta; piratinis, piratinė. Pvz.: Filmas buvo lievas (= prastas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas