|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Vartojančių naminę degtinę ir neaiškios kilmės alkoholinius gėrimus tyko pavojai.
Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.
Kaip lietuviai nuodijasi neaiškios kilmės alkoholiu - interviu su gydytoju toksikologu.
Per aštuonis šių metų mėnesius atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu pasiglemžė jau 120 gyvybių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per metus dėl šios priežasties Lietuvoje miršta daugiau nei 250 žmonių, 2013 m. užfiksuotos 263 mirtys. Pasak specialistų, neretai tokiais atvejais mirtinai apsinuodijama nelegaliai gaminamu samagonu, falsifikuotais, neaiškios kilmės alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo, klinikinio toksikologo, gydytojo Roberto Badaro teigimu, neaiškiomis sąlygomis pagaminta naminė degtinė dažnai nesuvokiama ir nelaikoma pavojinga, neretai romantizuojama ar vartojama pramogai. Vis dėlto tokių gėrimų poveikis dažnai būna kitoks nei įsivaizduojama, o jų vartojimas gali turėti labai liūdnų pasekmių.
- Kokie pavojai slypi „samanės“ butelyje, įsigytame, atrodytų, iš patikimos bobutės Dzūkijos kaime?
- Neužsiimu nei naminės degtinės gamyba, nei jos prekyba, tačiau akivaizdu, kai tai daroma nelegaliu būdu, kokybė nėra prioritetas ir dėl to gali nukentėti tiek vartotojas, tiek pats gamintojas, kuris ragauja gėrimą.
Naminės degtinės gamybos procese gaminasi labai pavojingi dariniai – metanolis (metilo alkoholis). Gerdamas naminę degtinę visada rizikuoji apsinuodyti labai sunkiai, kartais ir mirtinai.
- Šiais metais apsinuodiję alkoholiu mirė daugiau nei 120 asmenų, per 2013 m. – 263 asmenys. Tikriausiai žmonės retai prisipažįsta gėrę nelegalius gėrimus. Visgi ar galima atskirti nukentėjusius pilstuko ar „samanės“ megėjus?
- Be abejo, sudėtinga aiškiai išskirti legalų ir nelegalų vartojimą. Vis dėlto nuolat kartojasi atvejai, kai asmenys kreipiasi sunegalavę iškart po paragavimo, dažniausiai apsinuodiję metanoliu, kuris būdingas būtent namų gamybos alkoholiui. Tokių pacientų simptomai būna kitokie nei tų, kurie geria pastaruosius kelioliką metų, mėnesių ar savaičių.
- Kokie dar pavojai laukia vartojančių naminę degtinę ir neaiškios kilmės alkoholinius gėrimus? Kas trečia surūkoma cigaretė ir įsigyjamas spiritinis gėrimas Lietuvoje yra nelegalūs, vidutiniškai vienas iš 6 litrų sunaudojamų degalų yra kontrabandinis.
Vartojant nelegalius gėrimus, neprognozuojamas jų stiprumas. Žinome, kad degtinė yra keturiasdešimties laipsnių stiprumo, tuo tarpu naminė degtinė ir kiti falsifikatai gali būti penkiasdešimties ir daugiau laipsnių. Labai dažnai žmonės neapskaičiuoja savo jėgų ir dėl to turi komplikacijų. Jie naminę degtinę vartoja kaip paprastą degtinę, tačiau stiprumas skiriasi gerokai ir jau vien tai yra rizikinga, nes suvartojama gerokai daugiau gryno alkoholio, nekalbant apie pavojingas priemaišas.
- Nuo lapkričio 1 d. kioskuose ir turgavietėse draudžiama prekiauti odekolonais, losjonais ir kitais daugiau nei 20 proc. alkoholio turinčiais skysčiais. Ar jūsų praktikoje pasitaiko apsinuodijimų tokiais alkoholio pakaitalais?
- Apsinuodijimus, susijusius su kosmetiniais spiritais, alkoholio pakaitalais, galima laikyti atskira kategorija. Tokie skysčiai turi savo specifinę auditoriją. Realiai tai yra tas rinkos segmentas, kuriems naminę degtinę gaminti nelabai apsimoka, nes yra pigesnių produktų: kosmetiniai spiritai, burnos skalavimo skysčiai, kuriuos perka dėl kelių priežasčių – jie bent iki šiol buvo prieinami ištisą parą, sąlyginai pigūs, turintys didžiulę alkoholio koncentraciją. Labai retais atvejais tai būna grynas produktas, dauguma turi labai pavojingų priedų, kurie daro savo juodą darbą ir sveikatos neprideda. Kosmetinio spirito vartojimas dažniausiai lemia kepenų, smegenų ir kasos pažeidimus per labai trumpą laiką.
***
Kas trečias spiritinis gėrimas – nelegalus VšĮ „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia apie 30 proc. ir kartu su Bulgarija ir Rumunija yra didžiausia Europos Sąjungoje. 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą.
Kas trečia surūkoma cigaretė ir įsigyjamas spiritinis gėrimas Lietuvoje yra nelegalūs, vidutiniškai vienas iš 6 litrų sunaudojamų degalų yra kontrabandinis.
Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 1, 3 mlrd. litų pajamų (akcizo ir PVM). Vadinasi, kiekvienas pensininkas kasmet galėtų gauti apie 3 tūkst. litų didesnę pensiją arba kiekvienas mokytojas kasmet galėtų uždirbti apie 28 tūkst. litų daugiau.
Kaip lietuviai nuodijasi neaiškios kilmės alkoholiu - interviu su gydytoju toksikologu. |
Per aštuonis šių metų mėnesius atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu pasiglemžė jau 120 gyvybių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per metus dėl šios priežasties Lietuvoje miršta daugiau nei 250 žmonių, 2013 m. užfiksuotos 263 mirtys. Pasak specialistų, neretai tokiais atvejais mirtinai apsinuodijama nelegaliai gaminamu samagonu, falsifikuotais, neaiškios kilmės alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo, klinikinio toksikologo, gydytojo Roberto Badaro teigimu, neaiškiomis sąlygomis pagaminta naminė degtinė dažnai nesuvokiama ir nelaikoma pavojinga, neretai romantizuojama ar vartojama pramogai. Vis dėlto tokių gėrimų poveikis dažnai būna kitoks nei įsivaizduojama, o jų vartojimas gali turėti labai liūdnų pasekmių.
- Neužsiimu nei naminės degtinės gamyba, nei jos prekyba, tačiau akivaizdu, kai tai daroma nelegaliu būdu, kokybė nėra prioritetas ir dėl to gali nukentėti tiek vartotojas, tiek pats gamintojas, kuris ragauja gėrimą.
Naminės degtinės gamybos procese gaminasi labai pavojingi dariniai – metanolis (metilo alkoholis). Gerdamas naminę degtinę visada rizikuoji apsinuodyti labai sunkiai, kartais ir mirtinai.
- Be abejo, sudėtinga aiškiai išskirti legalų ir nelegalų vartojimą. Vis dėlto nuolat kartojasi atvejai, kai asmenys kreipiasi sunegalavę iškart po paragavimo, dažniausiai apsinuodiję metanoliu, kuris būdingas būtent namų gamybos alkoholiui. Tokių pacientų simptomai būna kitokie nei tų, kurie geria pastaruosius kelioliką metų, mėnesių ar savaičių.
Kas trečia surūkoma cigaretė ir įsigyjamas spiritinis gėrimas Lietuvoje yra nelegalūs, vidutiniškai vienas iš 6 litrų sunaudojamų degalų yra kontrabandinis.
Vartojant nelegalius gėrimus, neprognozuojamas jų stiprumas. Žinome, kad degtinė yra keturiasdešimties laipsnių stiprumo, tuo tarpu naminė degtinė ir kiti falsifikatai gali būti penkiasdešimties ir daugiau laipsnių. Labai dažnai žmonės neapskaičiuoja savo jėgų ir dėl to turi komplikacijų. Jie naminę degtinę vartoja kaip paprastą degtinę, tačiau stiprumas skiriasi gerokai ir jau vien tai yra rizikinga, nes suvartojama gerokai daugiau gryno alkoholio, nekalbant apie pavojingas priemaišas.
- Apsinuodijimus, susijusius su kosmetiniais spiritais, alkoholio pakaitalais, galima laikyti atskira kategorija. Tokie skysčiai turi savo specifinę auditoriją. Realiai tai yra tas rinkos segmentas, kuriems naminę degtinę gaminti nelabai apsimoka, nes yra pigesnių produktų: kosmetiniai spiritai, burnos skalavimo skysčiai, kuriuos perka dėl kelių priežasčių – jie bent iki šiol buvo prieinami ištisą parą, sąlyginai pigūs, turintys didžiulę alkoholio koncentraciją. Labai retais atvejais tai būna grynas produktas, dauguma turi labai pavojingų priedų, kurie daro savo juodą darbą ir sveikatos neprideda. Kosmetinio spirito vartojimas dažniausiai lemia kepenų, smegenų ir kasos pažeidimus per labai trumpą laiką.
***
Kas trečias spiritinis gėrimas – nelegalus VšĮ „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia apie 30 proc. ir kartu su Bulgarija ir Rumunija yra didžiausia Europos Sąjungoje. 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą.
Kas trečia surūkoma cigaretė ir įsigyjamas spiritinis gėrimas Lietuvoje yra nelegalūs, vidutiniškai vienas iš 6 litrų sunaudojamų degalų yra kontrabandinis.
Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 1, 3 mlrd. litų pajamų (akcizo ir PVM). Vadinasi, kiekvienas pensininkas kasmet galėtų gauti apie 3 tūkst. litų didesnę pensiją arba kiekvienas mokytojas kasmet galėtų uždirbti apie 28 tūkst. litų daugiau.
Publikuota: 2014-11-11 10:58:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|