Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-18 06:15

---

E.Baukienė yra parengusi savo poezijos rinkinį, tik jam išleisti vis pristinga lėšų.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Šeštadienį Paežerių dvaro rūmuose vėl skambėjo poezija. Šešioliktą kartą Mažasis poezijos pavasaris į būrį buvo sukvietęs rajono literatus ir jų gerbėjus. Jo laureate buvo nominuota vilkaviškietė buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Eleonora Baukienė.

„Dalyvauju jau trečiame Mažajame poezijos pavasaryje. Kartais paskaičiusi žymesnių kūrėjų eilėraščius nusprendžiu daugiau nerašyti. Bet kai išgirsti deklamuojant tavo eiles, pagalvoji, kad kažkam jos patinka, kažkam jų reikia, imi plunksną ir vėl rašai. Gal ne tiek, kiek norėtųsi, bet nors poezijos pavasariui“, – šiuo laiškeliu eilėraščius „Santakos“ redakcijai palydėjo Danguolė Protasevičienė iš Balandėlių kaimo.

Mažasis poezijos pavasaris, atrodo, turi tą stebuklingą galią atrakinti kūrėjo širdį ir laisvėn paleisti žodžius, kuriuos tareis rašęs tik sau. Gal kaltas tas gyvenimui bundantis gamtos metas, kurio gaiviam alsavimui negali atsispirti siela, gal kiekvieno žmogaus prigimtyje slypinti kūrėjo gyslelė? Bet dažniausiai būtent šiuo metu suskamba ir naujų autorių eilės. Tarp bemaž pusšimčio šešioliktojo Mažojo poezijos pavasario dalyvių keleto eilėraščius taip pat skaitėme pirmą kartą.

Paežerių dvaro rūmų menėje pritrūko kėdžių susėsti visiems poetams ir jų kūrybos klausytojams. Pro langus į žaliuojančią medžių ūksmę, raibuliuojantį ežero mėlį sklido Ričardo Makūno skambinamos melodijos, Donato Šlivinsko daina, eilėraščių posmai.

Vieni autoriai juos skaitė patys, kitų skambesį atskleidė skaitovės – „Aušros“ vidurinės mokyklos pedagogės Rasa Šlivinskienė ir Jolita Sinkevičienė.

Skubėdama Mažajam poezijos pavasariui pasiųsti, kaip pati pavadino „savo eiliuką“, praėjusių metų laureatė Rita Vaitkevičiūtė-Foley rašė: „Tikiuosi, kad nepavėlavau... Nes argi gali eilėraštis vėluoti?“

Negali, bet jame pasakyti žodžiai gali būti lemtingi. „Tu jautei, kad daugiau nebegrįši/ Mirties šmėkla klajojo šalia/ Paskutinįjį kartą prie vyšnios/ Glostei žemę šilta rankele“... – tai eilutės iš Salomėjai Nėriai skirto eilėraščio, kurį atnešęs alvitietis Zenius Kasperaitis žadėjo pats dalyvauti Mažojo poezijos pavasario šventėje. Tačiau čia skambėjo tik jo eilėraštis. Autoriaus atminimui buvo uždegta žvakelė, Donatas dainavo „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“...

Visiems poezijos pavasario dalyviams įteikiant padėkas, skirtąją Z.Kasperaičiui atsiėmė velionio dukra.

Kai „Santakoje“ išspausdiname rajono literatų kūrybos atlanką, sulaukiame įvairių atsiliepimų. Vieni pakritikuoja, kiti pasidžiaugia. Ir tokių besidžiaugiančių skambančiu žodžiu yra be galo daug. „Man šis prizas yra pats maloniausias“, – popietės metu sakė Zita Andziulienė, kuriai šiemet atiteko skaitytojų prizas.

Daugiausia simpatijų sulaukęs jos eilėraštis „Myliu saulę ir mėlynus vėjus/ Rausvą dobilą pievų lopšy...“ skambėjo ir šios popietės leitmotyvu.

Prizų buvo įteikta ir daugiau. Sekėsi debiutantams. Pirmą kartą dalyvavusiai Elenai Bacevičienei teko Seimo nario Algirdo Butkevičiaus suvenyras, Onai Gabartienei – nuolatinio konkurso rėmėjo Vilkaviškio knygyno prizas, kito rėmėjo – „Sarmos“ parduoduvės dovana – Bronei Vaišnienei. „Santaka“ apdovanojo Kostą Miliauską ir Valeriją Blažaitienę, iš jaunųjų paskatintas Valius Baltrušaitis.

Poezijos popietę vedusi „Seklyčios“ literatų klubo prezidentė Janina Kurtinaitienė paskelbė šventės diplomantus.

Jų pavardes literatūrinė bendruomenė tikrai jau yra įsiminusi Tai – alvitietė lyrikė Onutė Jasaitienė, vilkaviškiečiai Teresė Čebatoriūnienė bei Vytautas Drunis.

Šiemetinio Mažojo poezijos pavasario laureatės regalijos buvo įteiktos vilkaviškietei Eleonorai Baukienei, kurios eilėraščiai ne kartą spausdinti „Santakos“ puslapiuose, skambėjo įvairiuose renginiuose. Autorė yra buvusi poezijos pavasario prizininke.

E.Baukienė rašyti eilėraščius pradėjo gana vėlai – tik užvėrusi mokyklos duris. Ji yra sakiusi, kad poetinis žodis, išplaukęs iš žmogaus sielos, visuomet yra jaunas, nesvarbu, kad jį taria pagyvenusio žmogaus lūpos. Nes poetas, pasak J.Marcinkevičiaus, yra kelias iš širdies į širdį, ir tuo keliu eina poezija. O ji suskamba tik tada, kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis. E.Baukienės kūryboje širdies yra daug.

Tarsi nujausdama, kad baigiamasis šventės akordas skambės šviesią saulėtą popietę šiam Mažajam poezijos pavasariui pateiktame eilėraštyje E.Baukienė rašė: „Kokia graži, kokia graži diena/ Krūtinę plauna ilgesys lyg ežero banga“... Skambant R.Makūno muzikai laureatė šventės dalyvius išvedė į rūmų balkoną, kad visi galėtų pasigrožėti ežeru ir žydinčiu pavasariu...

Tačiau Paežerių dvaro rūmai su poezija atsisveikino neilgam. Gegužės 27-ąją čia skambės respublikinio Poezijos pavasario akordai.

Tradiciškai šventė prasidės 14 val. Kiršuose, Salomėjos Nėries tėviškėje. 17 val. baigiamoji „Poezijos pavasario 2006“ dalis vyks Paežerių dvaro rūmuose, čia bus pasveikintas Vilkaviškio rajono Savivaldybės S.Nėries premijos laureatas. Šiemet į šią premiją pretenduoja ir mūsų kraštietis Jonas Kalinauskas už poezijos rinktinę „Sapnų liudininkas“.

Renginyje koncertuos nuolatinis Poezijos pavasarių palydovas – kamerinės muzikos ansamblis „Vilniaus arsenalas“.



Eleonora BAUKIENĖ

Pienių jūroj

Kiekvienas pienės žiedas

juk panašus

į saulę...

Braidau geltonoj jūroj

taip pasiilgus

šio pasaulio!..

Tos žalumos švelnumo,

spalvų gyvos gamtos

ilgėjaus vakarais

ilgais

baltos baltos žiemos...

Sapnuos regėjau

saulę –

geltoną pienės žiedą.

Dabar einu žiedų

pakrante,

ir vyturiai

man gieda...

Bet greitai

pienių jūra

pūkų banga liūliuos.

atbėgę šilti vėjai

saulučių garbanas

šukuos...



Su žemele

Galbūt pavirsime

Rasa lelijos žiede?

Gal dulke

Vėjo sūkury?

O gal raudona uogele

Šilelio pakrašty?

Tik ne rūku

Rudens niūriuoju!

Tik ne sniegu

Žiemos šaltuoju!

Geriau gimtąja

Žemele –

Mes susiliesime

Su ja...



Ateisiu

Ir vėl ateisiu

pas Tave.

Delnuos atnešiu Tau

pražydusių aušrų

rasas

ar baltas sniego lelijas...

Atnešiu savo širdgėlą

ir nerimą.

Išliesiu Tau kančias

vienatvės ir tylos.

Tegul mana malda

su rytmečio aušra

Tau mano ilgesį kartos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---