„Santaka“ / Per paskaitas vilkaviškietės kalba japonų ir kinų kalbomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-17 18:32

Dalinkitės:  


Romo ČĖPLOS nuotr.


Per paskaitas vilkaviškietės kalba japonų ir kinų kalbomis

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškio vidurines mokyklas baigusios Kristina SIMONAITYTĖ ir Rita VYŠNIAUSKAITĖ, kaip ir daugelis gabių jų amžiaus merginų, mokosi aukštojoje mokykloje. Tačiau vilkaviškietės pasirinko netradicinę kryptį – Vilniaus universiteto Orientalistikos centre jos studijuoja japonologiją.



Įstojo nesusitarę

Vilkaviškietės tvirtino, jog tai, kad abi pasirinko studijuoti japonų kalbą – tik gražus sutapimas. Merginos anksčiau nebuvo draugės ir net mokėsi skirtingose mokyklose – Rita baigė Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, Kristina – „Aušros“ vidurinę.

– Visai atsitiktinai pamačiau, kad yra tokios studijos, o kursas renkamas tik kas antrais metais. Susidomėjau, kas tai per dalykas. Mane Japonija visą laiką traukė, bet kaip nors ypatingai anksčiau ja susidomėjusi nebuvau, – pasakojo Kristina.

– Stodama į Orientalistikos centrą, į šią specialybę įstoti nesitikėjau, nors rašiau ją pirmoje vietoje. O kai įstojau, verkiau iš džiaugsmo, – prisiminė Rita.

Dabar abi vilkaviškietės – jau antrakursės. Jų grupėje iš pradžių mokėsi vienuolika studentų, dabar liko tik aštuoni. Viena studentė perėjo studijuoti politologiją, o du vaikinai neištvėrė sunkių mokslų.



Studijos rimtos

– Po mokyklos atėjome įsivaizduodami, kaip bus gerai, kaip čia sau studentausim. Ir šast – per Rugsėjo 1-ąją dėstytoja mums įteikia krūvą vadovėlių, surengia paskaitą ir užduoda namų darbų... Išsigandau – kur aš patekau!.. – juokėsi Kristina.

– O kitą dieną jau buvo testukas iš praėjusios paskaitos, – tęsė Rita. – Dėstytoja nuteikė, kad testai bus kiekvieną paskaitą, o už juos neatsiskaičius laukia skolos... Žodžiu, buvom iškart prigąsdinti.

Žinoma, vilkaviškietės ir nesitikėjo lengvų mokslų. Juk sudėtingą, indoeuropiečių kalboms net negiminingą kalbą reikėjo pradėti mokytis „nuo nulio“, be jokių pradmenų.

Tačiau krūviai pasirodė išties dideli. Mokslui japonologės skiria didžiąją laiko dalį.

– Kartais pagalvoji – dirbi, dirbi, o naudos nematyti. Didžiulė sparta, sistemos trūksta, o spragų likti negali, nes trečiame kurse bus dar sunkiau, – neslėpė Kristina.

Antrakursės pasakojo, kad jų centro studentų pažymių vidurkis – labai aukštas. O principas – paprastas: pusė studentų už studijas moka, pusė – ne.

– Tavo pažymių vidurkis gali būti ir devyni su puse balo, bet jei iš dešimties studentų esi šeštas – teks mokėti už mokslą. Apie stipendiją nėra ko ir svajoti, – aiškino Kristina. – Iš mūsų visų stipendiją gauna tik du studentai. Tai liūdniausia, nes girdime, kad kitame fakultete žmogus, turėdamas aštuoneto vidurkį, gauna padidintą stipendiją...



Abėcėlės ir hieroglifai

Rita ir Kristina trumpai paaiškino sudėtingą japonų kalbos sistemą. Šioje kalboje yra dvi abėcėlės, reiškiančios skiemenis – viena skirta japoniškiems žodžiams, kita – skoliniams, vardams.

Dar japonai naudojasi hieroglifais, kurie atėję iš kinų kalbos ir reiškia žodį, o dažnai – ir kelis skirtingus žodžius. Jei du hieroglifai būna junginyje – tuomet jie reiškia skiemenis.

– Kinų raštas nuo japonų skiriasi tuo, kad japoniškame rašte yra ir abėcėlės elementų, o kinai naudoja tik hieroglifus, – aiškino Rita.

Merginos pasakojo, jog pačių bendriausių, dažniausiai vartojamų hieroglifų yra apie keturis tūkstančius. Juos mokant galima skaityti japoniškas knygas. Laikraščiui skaityti pakaktų mokėti du tūkstančius, o norint studijuoti senąją literatūrą reikėtų pažinti bent aštuonis tūkstančius hieroglifų. Iš viso japonų hieroglifų yra apie 50 tūkstančių.

Beje, nuo šio pusmečio merginos mokosi ir kiniškai: studijuoja ne tik šiuolaikinę kalbą, bet ir senųjų kinų filosofų veikalus.

– Kinų ir japonų kalbos – visiškai skirtingos. Kinų kalboje svarbūs visokie tonai: jei skiemenį pasakysi ne tokiu tonu, jis reikš visai ką kita. Per pirmas kinų kalbos pamokas tik kažką vogravome ir juokėmės žiūrėdami vieni į kitus, – prisiminė Rita.

– Ir dar dabar juokiamės... – pritarė Kristina. – Tačiau kinų daug lengvesnė gramatika.

– Be to, japonai penelyg mandagūs, todėl į skirtingus asmenis reikia kreiptis skirtingai.

Pirmus metus mokėmės visokių mandagių, mandagesnių ir mandagiausių formų, o šiemet jau mokomės kalbėti „nemandagiai“, – linksmai kalbėjo Rita.

Merginos sako, jog elementariausiomis frazėmis su japonu, ko gero, jau susišnekėtų, galėtų pakalbėti apie orą.

– Prisistatyti tikrai mokėtume. Ir mandagiai, ir nemandagiai, – juokėsi Kristina.



Svajoja apie Japoniją

Studijuojant japonologiją blogiausia yra tai, kad Lietuvoje nėra kur įgyti kalbos įgūdžių.

– Turime tik ketverius metus, per kuriuos reikia išmokti skaityti, rašyti, kalbėti. Bet nėra natūralios aplinkos, kur girdėtume, kaip kalba tikri japonai. Per paskaitas klausome kasečių, bet jos paruoštos mokytis, su aiškia tartimi, – sakė Kristina.

Studentės juokėsi, kad kartais per paskaitą reikia klausytis japoniškų žinių – tuomet būna tikra tragedija. Pranešėjai kalba greitai, kartais nepilnais sakiniais.

Kad galėtų įtvirtinti žinias praktiškai, japonologiją studijuojantys jaunuoliai svajoja bent metams išvykti į Japoniją.

– Praktika būtina, kitaip perspektyvos – liūdnokos. Mokėsi skaityti, versti, bet neturėsi kalbėjimo įgūdžių, – tvritino Rita.

Tačiau patekti mokytis į Japoniją – sudėtinga. Galima bandyti išvykti per universitetų mainų programas. Tačiau Japonijoje pragyvenimas labai brangus, tad studentui tektų įrodyti, kad mokslams turi pakankamai pinigų.

Yra ir kitas kelias: jei esi gabus studentas, gali pamėginti laimėti stipendiją viename iš Japonijos universitetų. Būtent tokiu būdu, jei viskas klostysis gerai, jau šį rudenį rengiasi išvažiuoti Kristina. Ji kartu su kitais grupės draugais dalyvavo konkurse Japonijos mokslo ir švietimo ministerijos (Monbukagakusho) stipendijai laimėti vienerių metų studijoms Japonijoje. Kristina pasirodė geriausiai, tačiau ar jai tikrai bus leista išvykti, paaiškės tik liepos mėnesį.



Tikslai – skirtingi

Studentės juokdamosi pasakojo, kad visi pažįstami jų studijomis labai domisi, klausinėja apie neįprastą pasirinkimą ir prašo pakalbėti japoniškai. Bet Kristina su Rita tokiems įkalbinėjimams nepasiduoda.

– Tai tas pats, kaip žmogui mokantis groti kokiu nors muzikos instrumentu visi zyzia ką nors pagroti. Tada automatiškai kukliniesi, kad ką ne taip padarysi... – aiškino Kristina.

Tačiau abi studentės jau priprato aplinkiniams užrašinėti jų vardus japoniška abėcėle. Merginos prisiminė, kaip kartą Vilniaus Sausio tryliktosios mokykla per kalbų dieną kvietėsi Orientalistikos centro studentus. Tuomet supuolę vaikai vienas per kitą prašė, kad kiekvieno iš jų vardą studentės užrašytų japoniškai.

Abiejų vilkaviškiečių tikslai skirtingi. Kristina mąsto apie teisės ar kito rimto mokslo magistrantūros studijas, o vėliau bandytų ieškoti darbo derindama abi sritis. Rita tvirtino, jog baigusi mokytis norėtų dirbti gide – kad galėtų po Vilnių vedžioti į Lietuvą atvykusius japonus. Tam, žinoma, reikia kalbos praktikos. Tačiau Rita tikino, kad rankų nenuleis, ieškos kokių nors fondų, dalyvaus konkursuose.

– Aš vis tiek puoselėju viltį, kad kada nors išvažiuosiu į Japoniją, – sakė studentė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas