„Santaka“ / „Rudenėlis“ priėmė dainų estafetę ir dovanas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-17 18:19

Dalinkitės:  


Tauragės rajono pagyvenusių žmonių asociacijos klubo „Seklyčia“ pirmininkė Ada Bendikienė šmaikščiai komentavo kiekvienos „Rudenėlio“ klubui įteikiamos dovanos paskirtį.

Autorės nuotr.


„Rudenėlis“ priėmė dainų estafetę ir dovanas

Birutė PAVLOVIENĖ


Iš vieno rajono į kitą keliauja Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidiumo organizuojama dainų estafetė „Mūsų dienos kaip šventė“.

Pagal šį projektą ji jau buvo užsukusi į Panevėžį, Šiaulius, Klaipėdą. Praėjusį šeštadienį dainų estafetę mūsų rajono pagyvenusių žmonių klubui „Rudenėlis“ perdavė tauragiškiai. Juos vilkaviškiečiai pasitiko „Aušros“ vidurinės mokyklos salėje. Skambant muzikai, pro iškeltas tautines juostas sugužėjo nemažas svečių būrys – Tauragės pagyvenusių žmonių asociacijos klubo „Seklyčia“ ir kaimo kapelos „Svaja“ dainininkai, muzikantai, pasakoriai, skaitovai. Pirmas pasisveikinimas – iškilmingai žemaičiams įteiktas suvalkietiškos duonos kepalas.

Į savo klubą, jungiantį 60 žmonių, Tauragės senjorai susibūrė prieš 10 metų. Pirmininkė Ada Bendikienė sakė, jog dainų estafetės projektas suteikė progą išplėsti draugų ratą.

Daugelis tauragiškių į Vilkaviškį atvyko pirmą kartą. Į svečius tuščiomis nevažiuojama. „Jūsų klubas pasirinkęs labai gražų, prasmingą pavadinimą – „Rudenėlis“. Atvežėme jums pintą krepšį, kad rudenį iškylaudami miške turėtumėte kur sudėti grybus“, – kalbėjo tauragiškių vadovė. Iš krepšio ji traukė įvairias dovanėles: nenunešiojamas megztas šlepetes, auksinę žuvelę, kurią patarė per daug neišnaudoti, mielos šviesos nešėją – senovinį žibintą, vyrams – mažutį buteliuką ir t.t.


Svečiai įteikė ir drobinį krepšelį su vaistais, gydančiais „gumbą“, „surūgusią“ nuotaiką ir kitas ligas. O didžiausia dovana buvo koncertinė žemaičių krašto atstovų programa: kapelos melodijos, moterų ir mišrių ansamblių, vyrų duetų ir solistų dainos. Svečiai skaitė žinomų bei savo krašto poetų eiles. Tarp skaitovų buvo ir kraštietė, iš Keturvalakių prieš pusę amžiaus išvykusi Janina Urbonavičienė, iki šiol sapnuojanti buvusią savo tėviškę.

Skambėjo daina apie Tauragę, kuri ruošiasi švęsti 500 metų jubiliejų. Dainingi žemaičiai vilkaviškiečius ypač pamalonino užtraukę populiariąją melodiją apie bernioką iš Suvalkijos lygumų.

Popietę „Mūsų dienos kaip šventė“ pratęsę „Rudenėlio“ klubo dainininkai ir šokėjai leido svečiams atsipūsti, paklausyti vilkaviškiečių koncerto. Jo pertraukėlių metu renginio vedėjos Elena Vosylienė ir Onutė Paunksnienė tauragiškius truputį ir „paegzaminavo“: paklausinėjo, ką jie žino apie Vilkaviškio rajoną. Žemaičiai nedvejodami nurodė, kad tautos himno autoriaus Vinco Kudirkos tėviškė – Paežeriai. Tik štai kurie – esantys prie Kybartų kelio ar Pilviškių seniūnijoje – klausimas buvo keblesnis. Teisingų atsakymų autoriai buvo apdovanojami prizais.


„Rudenėlio“ klubas svečiams įteikė suvenyrus, kad šie primintų užsimezgusią draugystę, kurią ketinama tęsti.

„Mūsų dienos kaip šventė“ – šią dainą pabaigoje dainavo visi kartu: „Seklyčia“, „Svaja“ ir „Rudenėlis“. Paskui sėdo prie bendrų vaišių stalų. Tik neilgam, nes muzikantai nesnaudė, o norinčių pasišokti, kaip jaunystės laikais, taip pat nestigo.

Iš Žemaitijos į Vilkaviškį atkeliavusią respublikinio projekto „Mūsų dienos kaip šventė“ dainų estafetę „Rudenėlio“ klubas birželio 3 dieną perduos šakiečiams.



Publikuota: 2006-05-17 18:19:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai