„Santaka“ / Kompensacijų gavėjai baiminasi dėl santaupų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-11-03 17:04

Dalinkitės:  


Kompensacijų gavėjai baiminasi dėl santaupų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Prasidėjus šildymo sezonui, redakcija sulaukė sunerimusių žmonių laiškų ir skambučių. Ypač sujudo senjorai, turintys santaupų juodai dienai.



Nerimauja dėl indėlio

Į redakciją laišką parašiusi Janina sakė iki šiol gaudavusi kompensaciją už išlaidas šildymui ir karštam vandeniui. Tačiau šiemet rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus specialistai paprašė pateikti pažymą apie bankuose turimus indėlius.

„Esu girdėjusi, kad banke turintieji daugiau nei 5 tūkst. litų indėlį šiemet kompensacijos nebegaus, – rašė vilkaviškietė Janina. – Betgi kiekvienas pagyvenęs žmogus dar dirbdamas pasirūpino susitaupyti litą kitą, jei ištiktų liga ar nelaimė. Be to, kitas ir laidotuvėms susitaupo, kad vaikams rūpesčių nepridarytų. Negi dabar reikės eiti į banką ir pasiimti indėlį vien dėl šios pažymos, nors namuose laikyti pinigus nesaugu?“

Janina prašė paaiškinti, ar tokią tvarką sugalvojo mūsų rajono Savivaldybės vadovai, ar taip vyksta visoje Lietuvoje.



Santaupos laidotuvėms

Kita į redakciją paskambinusi skaitytoja iš Pilviškių piktinosi, kad jų miestelyje socialiniai darbuotojai prašo ne tik pažymų iš bankų, bet ir klausia, kiek santaupų namuose turi kompensacijos prašytojas. Moteris sakė, jog žmonės baiminasi atskleisti, kiek pinigų jie turi, ir suabejojo, ar socialinės darbuotojos iš viso turi teisę tuo domėtis.

„Teiravomės juristų, tai šie sakė, jog klausti apie namie laikomas santaupas niekas neturi teisės. Tai žmogaus teisių pažeidimas“, – nuomonę išreiškė pilviškietė.

Pati moteris tvirtino savų santaupų neturinti, bet visiškai neįgali jos mama turi pasidėjusi kažkiek pinigų laidotuvėms.



Nustatyta riba

Rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos pareigas šiuo metu einanti Aušra Kurauskienė sakė, kad Piniginės paramos įstatymas įsigaliojo dar 2004 metais. Tad visą dešimtmetį socialinę paramą gaunantys žmonės privalėjo nurodyti tikrą turtinę situaciją. Tačiau didysis kompensacijų gavėjų susirūpinimas kilo tik neseniai, mat nuo pernai įsigaliojo minėto įstatymo pataisos.

Naujovė yra ta, jog įstatymu yra nustatyti atskiri turto vertės normatyvai kilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms (iki šiol toks normatyvas buvo bendras). Pataisa įvesta tam, kad asmenys, pavyzdžiui, nurodantys neturintys jokio nuosavybės teise registruoto turto (buto, žemės, namo, automobilio, žemės ūkio technikos, vertybinių popierių ar kt.), bet turintys daug piniginių lėšų, kuriomis gali disponuoti, nesikreiptų piniginės socialinės paramos.

Vienam gyvenančiam asmeniui nustatyta 5250 litų piniginių lėšų norma. Į ją įeina ir santaupos bankuose, ir namuose laikomi pinigai. Tad gyventojus galima nuraminti, jog apie namuose laikomas santaupas teiravęsi socialiniai darbuotojai jokio įstatymo nepažeidė.



Turto normatyvas

Tačiau tai nereiškia, kad kompensacijos negaus asmuo, kurio turimų piniginių lėšų dydis (nesvarbu, ar pinigai laikomi banke, kitoje kredito įstaigoje ar namuose) viršija nustatytą piniginių lėšų normatyvą. Nustatant asmenų teisę į paramą apskaičiuojama bendra viso turimo turto vertė, t. y. nekilnojamojo, kilnojamojo ir piniginių lėšų, o ne vien tik piniginių lėšų normatyvas. Apskaičiuota bendra viso turimo turto vertė neturi viršyti įstatyme nustatyto turto vertės normatyvo.

– Nors įstatymas nurodo, jog piniginėms lėšoms viršijus numatytą normatyvą Savivaldybė turi teisę kompensacijos neskirti, noriu pabrėžti, kad turi teisę – tai nereiškia privalo, – kompensacijų gavėjus ramino A. Kurauskienė.



Kaina skiriasi

Pagal įstatymą kiekvienas žmogus gali turėti 60 kv. metrų gyvenamojo ploto. Šio turto vertė skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tokio paties dydžio būsto, pavyzdžiui, Vilniuje, Vilkaviškyje ar Pilviškiuose kaina gali skirtis kelis kartus, todėl ir riba, nuo kurios nemokama kompensacija, numatoma skirtinga. Netgi skirtingose miesto vietose būsto kainos skiriasi. Vieno kvadratinio metro nekilnojamojo turto kaina nustatoma pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis.

– Kai žmogus kreipiasi dėl kompensacijos, mes prisijungiame prie registro ir iš karto matome, kokios vertės jo turimas būstas, – aiškino A. Kurauskienė. – Suvedę į skaičiuoklę sužinome, ar gyventojui priklauso kompensacija. Vieną ne didesnį nei 60 kv. metrų dydžio butą turintys vilkaviškiečiai gali būti ramūs – jų turto vertė tikrai neviršys leistinos.

Kita vertus, kompensacijų prašytojų turtas dažnai neapsiriboja vien butu. Žmonės dažnai turi ir sodą su nameliu, žemės kaime ar sklypą mieste, automobilių ir kito turto, tad pridėjus turimas pinigines lėšas norma neretai viršijama.



Vertins geranoriškai

Įstatymo pataisa priimta dėl to, kad pašalpų bei kompensacijų prašantys žmonės dažnai elgiasi nesąžiningai. Pradėjus kontroliuoti paaiškėjo, jog dažnas dėl kompensacijų verkšlenantis gyventojas turi nemenkas sumas banko sąskaitoje, nuomojamą butą Kaune ar Vilniuje arba pajamų, kurių nenurodo.

– Kelis tūkstančius susitaupiusiems senoliams nereikėtų nerimauti, nes jų turtas neviršys leistinų normų. Net viršijus leistinas normas, socialiniai darbuotojai pirmiausia apsilanko namuose, įvertina gyvenimo sąlygas, surašo aktą ir tik tada sprendžiamas kompensacijos skyrimo klausimas. Atsižvelgdami į tai, kad žmonės dalyvauja renovacijos procese, o netekus kompensacijų už šildymą automatiškai neteks ir renovacijos išlaidų kompensacijos, tikrai situaciją vertinsime geranoriškai ir nekirsime iš peties, – ramino A. Kurauskienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas