„Santaka“ / Suomijos mokykla grįsta laisve ir pasitikėjimu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-12-20 11:04:36

Parduoda Kalėdines sidabrines eglutes (nukirstos ir vazonuose) Pūstapėdžiuose. Galima susitarti dėl atvežimo. Tel.: 8 698 41 635, 8 610 45 499.
Galioja iki: 2018-12-21 15:31:59

Parduoda 0,14 ha namų valdos sklypą Birutės g. 12, Gižuose. Tel. 8 638 42 702/
Galioja iki: 2018-12-24 13:05:53

Skubiai ieškomas butas ilgalaikei nuomai Vilkaviškyje. Tel. 8 674 28 723.
Galioja iki: 2018-12-26 17:47:59

Išnuomoja 2 kambarių butą Alvite (sava pakura) arba parduoda. Tel. 8 647 46 922.
Galioja iki: 2018-12-27 11:48:10

Remontuoja traktorius MTZ, T-40AM, T-25A. Traktoriui T-25A perdaro vairą į hidraulinį. Tel. 8 614 06 842.
Galioja iki: 2018-12-28 22:55:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-10-24 17:42

Dalinkitės:  


Mokytojai Aidai Liaudinskienei buvo įdomu lankytis Suomijos mokyklose, kur skambučių į pamokas nėra, vaikai namų darbus renkasi savo nuožiūra, o mokytojai patys sprendžia, kokia mokymo metodika jiems remtis.

Autorės nuotr.


Suomijos mokykla grįsta laisve ir pasitikėjimu

Eglė MIČIULIENĖ

Mokytojo specialybė – prestižinė, pedagogas gerbiamas, mokiniu pasitikima, visas mokslas nemokamas, jokios konkurencijos tarp mokyklų, o mokslo rezultatai – vieni geriausių pasaulyje. Utopija? Ne, tai – Suomijos mokykla.



Aukšti rezultatai

Šį spalį į stažuotę Suomijoje iš visos Lietuvos vyko 48 jaunimo mokyklų mokytojai.

Kaip sakė Giedrių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos anglų kalbos vyresnioji mokytoja Aida Liaudinskienė, į Suomiją vykusi su kolege Vidute Berteškiene, pasimokyti tikrai buvo ko.

Patys suomiai tvirtina, jog švietimo srityje jie „iškrenta“ ne tik iš visos Europos, bet ir iš pačios Skandinavijos standartinio konteksto. Skeptikai dėl netradicinės sistemos gali ginčytis, tačiau puikūs rezultatai rodo, kad ji pasiteisina, – dėl to į Suomiją įgyti kitokios patirties važiuoja įvairių šalių pedagogai.

Kasmet pasaulyje pagal Tarptautinę moksleivių įvertinimo programą (angl. Programme for International Student Assessment, PISA) paskelbiamas geriausių mokymo sistemų reitingas. Jis gaunamas specialiu testu įvertinus mokinių raštingumą ir sugebėjimą pritaikyti žinias.

Pirmą kartą testas buvo atliktas 2000 metais. Tuomet pirmąją vietą pasaulyje užėmė Suomija – tauta, kuri turi vos 5,6 mln. gyventojų. Iki šiol suomiai švietimo srityje išlieka pirmi Europoje ir tarp pirmaujančių pasaulyje (juos lenkia tik Azijoje esantys Šanchajus, Honkongas, Singapūras ir Japonija).



Nėra „gerų“ ir „blogų“

Ugdymas Suomijoje nemokamas nuo darželių iki universitetų, gali rinktis, kur mokytis, nepriklausomai nuo to, kiek turi pinigų. Patys suomiai juokauja, jog geriausia, ką jie turi, – mediena ir protas, tad į tai ir kreipiama daugiausia dėmesio.

Suomijoje stengiamasi, kad visose mokyklose mokymo lygis būtų vienodai kokybiškas.

– Kaip mums pasakojo Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas Leo Pahkinas, jų šalyje vengiama reitinguoti mokyklas, dėti „geros“ ir „blogos“ štampus. Lankomumas ten privalomas pagal gyvenamąją teritoriją, – kalbėjo mokytoja A. Liaudinskienė.

Dėl tokios švietimo politikos įvairių Suomijos mokyklų vaikų žinios skiriasi tik 6 procentais (Lietuvoje mokinių žinių lygis skiriasi 34 proc.)

Nors mokyklos tarpusavyje nereitinguojamos, tačiau atliekamas išorinis vertinimas, kai tikrinami pasirinktų mokinių rezultatai. Taip įstaigos gauna informaciją apie savo lygį, silpnąsias ir stipriąsias puses.



Prestižinė specialybė

Mokytojo specialybė Suomijoje yra prestižinė, o mokytojas ten – gerbiamas, išsilavinęs ir kūrybiškas žmogus. Per metus į pedagogiką priimama 700 studentų, o norinčiųjų įstoti būna apie 5000. Iš to galima daryti išvadą, kad mokyklose dirba asmenybės, kurios ir pačios ugdo asmenybes.

Universitetuose būsimieji pedagogai įgyja dvi arba tris specialybes – taip mokytojui garantuojamas visas darbo krūvis.

Svarbu ir tai, jog mokytoju galima įsidarbinti tik įgijus magistro laipsnį. Žemesnės kategorijos pedagogai gali gauti tik trumpalaikį kontraktą su mažesniu atlyginimu. Beje, pedagogo atlyginimas, palyginti su tenykštėmis kainomis, Suomijoje nėra labai didelis. Tiesiog dirbti mokytoju yra garbės reikalas.

Suomijos pedagogams darbe duota visiška laisvė.

– Net keletą kartų mums buvo pabrėžta, jog Suomijoje yra pasitikėjimo mokytoju kultūra. Čia turimas omenyje ne tik mokinių ir jų tėvų pasitikėjimas pedagogu – juo absoliučiai pasitiki ir ministerija, vadovybė. Pamokose mokytojai netikrinami, jie patys renkasi ugdymo metodus, medžiagą, patys sudaro testus. Lietuvos pedagogai rašo ilgalaikius, trumpalaikius ir dar pamokos planus, kuriuose privaloma atskleisti temą, aprašyti priemones, metodus, būdus, vertinimą ir t. t. Suomijoje nieko panašaus nevyksta. Ten dirbama pagal Švietimo ministerijos sudarytas ugdymo programas, o kaip dirbti – mokytojo reikalas, – pasakojo A. Liaudinskienė.



Mokykloje – jauku

Pirmiausiai, kas krito į akis suomių mokykloje apsilankiusioms lietuvėms, buvo prie kabinetų sustatytos batų krūvos ir basi arba šlepetes apsimovę vaikai. Taip tarsi kuriamas namų įvaizdis – ir jaukiau, ir švariau.

Klasėse mokosi apie 20 mokinių. Uniformų mokyklose nėra.

Visi moksleiviai Suomijoje maitinami nemokamai.

– Vaikai patiekalus į lėkštę dedasi patys – kiek nori ir kiek suvalgys, ne daugiau ir ne mažiau. Niekas nesistumdo, maisto nedrabsto, nešūkauja. Apskritai, įėjus į mokyklą nejunti triukšmo. Mokyklose erdvės – nedidelės, jaukios, koridoriuose stovi minkšti krėslai, televizoriai, yra bevielis interneto ryšys, – pasakojo mokytoja.



Laisvė skatina atsakomybę

Mokykloje pasitikima ne tik mokytoju, bet ir mokiniu. Jam suteikta daug laisvės, tačiau kartu – ir atsakomybės.

A. Liaudinskienė pasakojo įspūdžius iš vienos matematikos pamokos.

– Mokytojas ant lentos užrašė visas temas, kurias vaikai turės išmokti per septynias savaites (tiek laiko trunka vienas vadinamasis kursas). Kiekvienas mokinys pats galėjo rinktis, kurią temą pirmiausia norėtų mokytis. Pasirinktą temą jis ir mokosi klasėje savarankiškai (vienas ar su grupele kitų vaikų), o mokytojas priėjęs tik paaiškina tai, ko vaikas nesupranta, – sakė pedagogė.

Anglų kalbos pamokoje mokytoja vaikams pateikė straipsnį, o jį perskaičius paprašė atsakyti į keletą klausimų. Darbą pasiūlyta atlikti poromis arba grupėse.

– Vaikai ėmė stumdyti suolus, kilo erzelis. Pagaliau susiskirstę grupėmis mokiniai vis tiek nenurimo: kažkas juokėsi, kažkas apie kažką kalbėjosi, kažkas dirbo. Laukėme, kol mokytoja vaikus nuramins, bet to neįvyko. Ji tik prieidavo prie vienos, prie kitos grupelės ir patardavo, jei kas buvo neaišku. Galvojome, kad iš tokio „darbo“ nieko nebus. Bet įdomiausia, jog kai po 15 minučių pedagogė pradėjo klausinėti, visi vaikai ėmė kelti rankas. Jie užduotį buvo atlikę puikiai, į visus klausimus atsakę! Vadinasi, jie įpratę dirbti tokioje laisvoje aplinkoje, – stebėjosi A. Liaudinskienė.

Pakeltu tonu kalbančių pedagogų vilkaviškietėms Suomijoje išgirsti neteko.

– Jei reikia, mokytojas priėjęs perspėja tyliai, ir mokinys į pastabą iš karto sureaguoja. Kita vertus, tų pastabų buvo labai mažai. Muštro ten nėra – mokytojai leidžia vaikams elgtis laisvai. Rezultato siekiama skatinant atsakomybę. Kai kurie mokytojai sakė, jog mokiniams netgi leidžiama patiems spręsti, kiek namų darbų jie turi padaryti, – sakė pedagogė.



Gyvena be skambučių

Dar vienas neįprastas dalykas buvo tai, kad mokyklose nėra skambučių.

– Viešėjome vienoje iš pagrindinių mokyklų. Buvo labai keista, kad visose klasėse pamokos vyko skirtingu metu: pavyzdžiui, septintokams pamoka prasidėjo 11.05 val., aštuntokams – 11.20 val., o devintokams – jau 11.30 val. Klausėme, iš kur mokiniai žino, kada ateiti į pamoką. Mums paaiškino, jog vaikas pats už save atsakingas, jis turi tvarkaraštį ir žino, kada prasideda pamoka, – kalbėjo A. Liaudinskienė.

Pamokų trukmę ir laiką Suomijoje nustato pati mokykla. Vienoje mokykloje pamoka aštuntokams gali užtrukti 90 minučių, kitoje – 60 ar 75 minutes.

Į pamoką keletą minučių gali vėluoti tiek vaikai, tiek mokytojai – niekas iš to tragedijos nedaro.

– Mes, trys mokytojos, atėjome stebėti anglų kalbos pamokos. Nuėjome prie kabineto – klasėje tuščia! Mokytoja atėjo pavėlavusi dvi minutes, dar po keleto minučių pradėjo rinktis mokiniai... Pamoka prasidėjo septyniomis minutėmis vėliau, ir niekas į tai nekreipė dėmesio. Tiesa, pamokos ten ilgesnės nei pas mus, – pasakojo pašnekovė.



Atsakymo ieško patys

Švietimo svarba Suomijoje turi labai gilias tradicijas. Pasirodo, jau XIX amžiuje 15 metų paaugliai suomiai privalėjo mokėti skaityti ir rašyti, kitaip nebūtų gavę leidimo tuoktis!

Dabar skaitymui irgi skiriamas ypatingas dėmesys. Taip pat – ir užsienio kalboms. Beje, laisvai angliškai kalba ne tik vaikai, bet ir visi mokytojai.

– L. Pahkinas teigė: esame maža šalis, mūsų kalba nėra populiari. Jei norime komunikuoti su pasauliu, turime bendrauti pasaulio kalbomis, – sakė A. Liaudinskienė.

Svečiams iš Lietuvos buvo paaiškinta, jog švietimo sistema Suomijoje kardinaliai pakeista maždaug prieš 20 metų. Anksčiau dalykai buvo dėstomi daugiau akademiškai, nesiekiant, kad žinias vaikai sugebėtų pritaikyti praktiškai.

– Dabar visa sistema apversta aukštyn kojomis. Dalykai dėstomi iškart neduodant atsakymo, o priverčiant pirmiausiai galvoti, apmąstyti, kas vyksta aplinkui, gamtoje. Pavyzdžiui, laboratorijose matuojama temperatūra, šviesa, greitis, ieškoma kokių nors sąsajų ir tik tada bandomos išvesti formulės. Jas mėginama atrasti, o ne iškalti jau pateiktas, – pasakojo mokytoja.



Egzaminai – tik stojant

Dar vienas didelis skirtumas, palyginti su kitomis šalimis, – Suomijos mokyklose nėra baigiamųjų egzaminų. Baigę mokyklą moksleiviai laiko ne egzaminus, o bendrąjį testą, paprastai – dviejų dalykų. Kokie dalykai bus laikomi, nusprendžia Švietimo ministerija. Mokytojai apie tai sužino tik spalio mėnesį.

Vienas iš tokių dalykų gali būti kad ir sveikatos priežiūros disciplina (health care) – šis dalykas į mokyklos programas įvestas prieš 10 metų. Be abejo, jis vaikams labai patinka, nes yra gana lengvas.

Tačiau stojamieji egzaminai į universitetus yra rimti ir reikalaujantys žinių bei gero pasirengimo. Norint mokytis to paties dalyko skirtinguose universitetuose gali tekti laikyti skirtingus stojamuosius egzaminus. Čia metodas „jokios konkurencijos“ jau nebegalioja: kiekvienas mokinys turi pademonstruoti, ką jis sugebėjo išmokti, kokių žinių įgijo ir kiek geba jomis pasinaudoti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Papildomi tyrimai patvirtino: arseno vandenyje per daug
* Įsirengdama aliejinę moteris galvojo apie šeimos sveikatą
* Modernus žmogus turi jaudintis ne tik dėl savo ateities
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar laikotės sveikos gyvensenos principų?
Laikausi be jokių išlygų.
Stengiuosi jų paisyti.
Sveika gyvensena man nerūpi.



Kalbos patarimai

Apie ar aplink?
Apsupties vietai reikšti vartojama prielinksnio aplink ir galininko konstrukcija. Lietimosi vietai reikšti tinka prielinksnio apie ir galininko konstrukcija. Taigi Mėnulis sukasi aplink Žemę, o ratas – apie ašį.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas