„Santaka“ / A. Žikevičius: „Mūsų gimnazija – tarsi maža salelė Vilkaviškyje“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-10-22 17:07

Dalinkitės:  


„Aušros“ gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius vylėsi, kad jo vadovaujama įstaiga sulauks daugiau valdžios pagalbos.

Autoriaus nuotr.


A. Žikevičius: „Mūsų gimnazija – tarsi maža salelė Vilkaviškyje“

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija švenčia 35 metų sukaktį. Rytoj, 19 val., kultūros centre šia proga organizuojamas renginys „Mes – kartu...“ Įstaigos gimtadienio išvakarėse kalbėjomės su gimnazijos direktoriumi Aleksandru ŽIKEVIČIUMI.

– Kaip ketinate paminėti įstaigos jubiliejų?

– Pagrindinis šventės akcentas – pamokos, kurias ves buvę mūsų mokiniai. Laukiame apie 40 svečių, tarp kurių bus net pirmos laidos atstovų. Atvykę skirtingų profesijų žmonės dabartiniams moksleiviams papasakos savo sėkmės istorijas, bandys dar labiau motyvuoti mokytis. 16.45 val. visi kviečiami į šv. Mišias, kurios bus katedroje aukojamos už gimnazijos bendruomenę, esamus bei buvusius jos narius. Šventę vainikuos renginys kultūros centre. Jame taip pat dalyvaus esami ir buvę mūsų ugdytiniai, laukiame svečių iš užsienio. Savo vizitu mus pagerbti žadėjo ir šalies premjeras Algirdas Butkevičius.

– 35 metai gimnazijai – daug ar mažai? Kaip įstaiga keitėsi per šį laikotarpį?

– Mokyklai tai nėra ilgas laiko tarpas, tačiau brandus. Visus šiuos metus įstaiga keitėsi, tobulėjo. Su gimnazijos pedagogų kolektyvu esame sutarę, kad per metus įsivesime bent vieną didelę naujovę. Tą sėkmingai ir darome, nes mokykloje nuolat turi vykti pokyčiai.

Per 35 metus keletą kartų keitėsi jos pavadinimas. „Aušros“ vardas atsirado 1994 m. Visi įstaigai vadovavę direktoriai skiepijo meilę bei atsidavimą mokyklai. Iki šiol prisimenu buvusio savo pirmtako Stasio Rogovo žodžius, kad ši mokykla turi būti balta kaip gulbė. Iki šiol stengiamės išlaikyti ir puoselėti buvusių įstaigos vadovų stilių.

Gimnazijos vardą pasiryžome gauti dar 1997 m. Deja, tuomet mūsų prašymas buvo atmestas. Vis dėlto mes nenuleidome rankų ir toliau siekėme šio statuso. Tai mūsų kolektyvą dar labiau suvienijo, atsirado tvirtesni tarpusavio santykiai. Kai rajono Savivaldybės taryba nubalsavo, kad gimnazija bus paskelbta ta įstaiga, kuri pasieks geriausių rezultatų tiek mokslo, tiek ugdymo srityse, mes sukūrėme strategiją ir jos tvirtai laikėmės. Važinėjome po kitas šalies gimnazijas, žiūrėjome, kaip jos gyvuoja, sėmėmės iš jų patirties. 2005 m. buvome vieni pirmųjų visoje šalyje, paprašę pas mus atlikti išorės vertinimą. Galiausiai 2009 m. pasiekėme savo svajonę. Vilkaviškis tapo paskutiniąja šalies savivaldybe, kur rajono centre atsirado gimnazija. Tiesa, po to dar trejus metus dėl to teko bylinėtis teisme, tačiau viskas baigėsi sėkmingai.

– Kaip įstaiga gyvuoja šiandien?

– Gerai. Pas mus mokosi 722 mokiniai, dirba 60 pedagogų. Galėtume turėti mokinių ir daugiau, tačiau kai kurie rajono Tarybos narių sprendimai mums nėra palankūs. Tikrai nepriimame, kaip daugeliui atrodo, visų norinčiųjų pas mus mokytis. Dar pernai į gimnaziją galėjo patekti 6 balų vidurkį turintys mokiniai. Šiemet kartelę pakėlėme aukščiau: priėmėme tik tuos vaikus, kurių pažymių vidurkis siekė 6,8 balo. Norėtume kitais metais šią ribą padidinti iki 7 balų.

Galbūt į „Aušros“ gimnaziją galėtų patekti mokiniai, išlaikę tam tikrus stojamuosius egzaminus, tačiau tam reikia atskiro rajono Tarybos sprendimo. Bet kokiu atveju į mūsų įstaigą neturėtų būti užkertamas kelias. Moksleiviai, per prievartą laikomi vienur ar kitur, praranda meilę savo rajonui, gal net šaliai. Ar ne geriau būtų pagalvoti apie tuos vaikus, kurie išvyksta iš mūsų rajono? Pavyzdžiui, daug mokinių iš Gižų ar Keturvalakių važiuoja į Marijampolę, iš Žaliosios – į Kudirkos Naumiestį. Sureguliavus pavėžėjimo sistemą, juos būtų galima išlaikyti mūsų rajone.

Šiandien į „Aušros“ gimnaziją vaikai suvažiuoja beveik iš viso rajono: Pajevonio, Gražiškių, Virbalio, Pilviškių ir kitų vietovių. Vietinių ugdymo įstaigų vadovai kartais pyksta, kad „vagiame“ jų mokinius, tačiau aš jiems patariu išsiaiškinti, kodėl tie vaikai nori lankyti būtent „Aušrą“. Pagal atliktus tyrimus matyti, jog net 92 proc. mokinių pas mus jaučiasi saugūs. Bendraujame su visais savo ugdytiniais, nuolat klausiame, kaip jiems sekasi, ar jie turi kokių nors problemų. Paaiškėjus, kad moksleiviams kas nors negerai, bandome tai pakeisti. Stebime vaikus, padedame jiems adaptuotis.

– „Aušros“ gimnazija viena iš pirmųjų rajone išbando įvairias naujoves. Pirmieji įsirengėte kompiuterių klasę, sukūrėte bibliotekos-informacijos centro erdves, apsitvėrėte gimnazijos teritoriją, įdiegėte elektroninį dienyną, elektroninę saugos sistemą... Kaip pavyksta būti žingsneliu priekyje, palyginti su kitomis ugdymo įstaigomis?

– Turime puikią komandą ir visus darbus kryptingai planuojame. Viską aptariame su mokyklos bendruomene – vaikais, jų tėvais, mokytojais. Daug iniciatyvų pateikia patys mokiniai. Mes visuomet žinome, ko norime, ir to siekiame. Sustoti negalima. Pavyzdžiui, šiuos mokslo metus pasitikome atnaujinę savo interneto puslapį. Prieš keletą metų pirmieji rajone pradėjome vietoj įprasto mokyklinio skambučio naudoti muziką. Šiandien mus kopijuoja jau kone visos likusios rajono mokyklos. Kartais jaučiamės kaip vedliai. Labai smagu, kad gerais mūsų pavyzdžiais užsikrečia ir kitos ugdymo įstaigos.

– Daug dėmesio skiriate buvusiems savo mokiniams. Kodėl tai svarbu?

– Mūsų įstaigą baigę mokiniai nuolat čia sugrįžta. Jie ateina pasisveikinti, pasidalyti savo džiaugsmais, rūpesčiais. Mokytojų dienos proga dovanoja gėlių savo buvusiems pedagogams. Nuolat vyksta įvairių laidų susitikimai, buvę mokiniai domisi gimnazijoje vykstančiais pokyčiais. Tai rodo, kad jiems čia buvo gera, o juos auklėję mokytojai įskiepijo tinkamas vertybes.

Susitikęs gatvėje su buvusiais mokiniais pasisveikinu, pabendrauju. Mūsų įstaiga – tarsi maža atskira salelė Vilkaviškyje. Visuomet palaikome vieni kitus, padedame ištikus nelaimėms. Esame be galo vieningi.

– Įstaigai vadovaujate nuo 1991 m. Per šį laiką pasikeitė ne viena politinė valdžia. Kokią įtaką valdžių kaita darė mokyklos gyvenimui?

– Visais laikais valdžios atstovai mėgdavo pasidžiaugti puikiais rezultatais, bet prisidėti prie jų nelabai norėdavo. Neslėpsiu, jog tiek anksčiau, tiek dabar pasigendame valdžios dėmesio.

1979 m. pastatyta mokykla iki šiol nerenovuota. Kažkodėl renovuojamos tos ugdymo įstaigos, kurios artimiausiu metu bus priverstos užsidaryti. Kai kurios mokyklos renovuojamos jau po antrą kartą. Mums renovacija būtina ne vien dėl įvaizdžio. Santechnikos mazgai, elektros instaliacija – ypač nusidėvėję. Kas prieš 35 metus galėjo pagalvoti, kad po keleto dešimtmečių reikės aptarnauti 160 kompiuterių?.. Aišku, negaudami pakankamai dėmesio iš valdžios, patys ieškome įvairių galimybių ir judame į priekį, bandome dalyvauti tam tikruose projektuose.

– Tikriausiai omenyje turite prie gimnazijos planuojamą statyti sporto aikštyną?

– Taip. Bet ir čia reikia vietos valdininkų pagalbos, tačiau jos – maža. Įsakymas dėl sporto aikštyno finansavimo pasirašytas vasario 4 d., o dabar – jau spalio pabaiga. Visoje Lietuvoje tik 16 ugdymo įstaigų turi galimybę dalyvauti projekte, tačiau net ant lėkštutės padėto daikto mes nesugebame paimti. Kai kurios šalies mokyklos jau baigia įgyvendinti savo projektus, o pas mus vis dar vilkinamas procesas. 390 tūkst. litų reikia įsisavinti iki gruodžio 19 d., tad jei nespėsime, aš, o ne Savivaldybės atstovai turės derėtis dėl terminų nukėlimo. Labai viliuosi, kad realūs darbai prasidės iki lapkričio vidurio. Jei ne, nebus prasmės šiemet jų išvis pradėti. Tai būtų tas pats, kas žiemą sodinti bulves. Kartais mūsų valdžios atstovų delsimas kelia nerimą. Juk rajone nėra tiek daug įgyvendinamų projektų, tad kam vilkinti tuos, kuriuos būtina pradėti? Šis aikštynas nebus vien „Aušros“ gimnazijos, o viso rajono gyventojų turtas.

– Kokie artimiausi gimnazijos planai?

– Planų turime pačių įvairiausių. Daug ką lems galima gimnazijos renovacija. Norime sutvarkyti kai kurias edukacines erdves, į kitą vietą perkelti informacijos centrą, bet tai turi netrukdyti renovacijai. Taip pat žadame daugiau dėmesio skirti tėvų bei vaikų bendravimui su mokytojais, dar labiau susikoncentruosime į gimnazistų būsimų karjerų pasirinkimą. Keičiame ir vertinimo sistemą. Mokiniams turi būti aišku, už ką rašomi pažymiai, kaip vedami pusmečių rezultatai. Kryptingai dirbame ateidami į pagalbą mokiniui. Kasmet sudarome vaikų socialinius pasus, kuriuose atsispindi įvairūs duomenys apie mūsų ugdytinius, jų šeimos narius. Pastaruoju metu kelia nerimą faktas, kad vis daugiau mokinių lieka gyventi vieni, be tėvų. Turime į tai atsižvelgti ir išmokti suprasti tuos vaikus, jiems padėti. Blogas mokytojas, kuris nesupranta mokinio.

Jubiliejaus išvakarėse norėtųsi palinkėti gimnazijos bendruomenei nesustoti ir eiti tobulėjimo keliu, atrasti ir kurti, dalytis su visais sukauptais turtais ir nepamiršti, kad ilgai išlieka tik tie darbai, kurie yra pasiekti nenusižengiant žmogiškosioms vertybėms.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas