|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-10-17 08:53
|
|
|
Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.
Kai kurie vilkaviškiečiai pabaigę mokslus patraukė padirbėti ir pasidairyti po užsienį. Jiems įdomu, ar ir išvykus skaičiuojami mokesčiai Lietuvoje.
Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Jolanta Vaičaitienė informavo, kad tiems, kurie išvyko dirbti į kitą šalį, yra du būdai, kaip susitvarkyti mokestinius reikalus.
Pasak J. Vaičaitienės, prieš išvykdamas į užsienį Lietuvos pilietis turėtų deklaruoti išvykimą. Tada nuo deklaruotos išvykimo datos prievolės mokėti mokesčius Lietuvoje jis neturėtų, mat nebūtų laikomas nuolatiniu šalies gyventoju. Aišku, tokiu atveju, jei išvykimas truktų daugiau nei 6 mėnesius.
Jei asmuo nepageidauja deklaruoti išvykimo, jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, kurio pajamų mokesčio objektas yra tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir bet kurioje pasaulio dalyje gautos pajamos. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, gyventojas, gavęs su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš šaltinio užsienio valstybėse, metams pasibaigus iki gegužės 1 d. privalo mokesčių administratoriui pateikti Metinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje gautos bet kokios rūšies pajamos, išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus, nuo GPM Lietuvoje atleidžiamos, jeigu jos gautos Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir nuo šių pajamų užsienio valstybėje nustatyta tvarka sumokėti pajamų mokesčiai.
Nuolatiniam Lietuvos gyventojui, dirbančiam ES valstybėse, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų Lietuvoje mokėti nereikia tuo atveju, jei gyventojas pasibaigus metams kartu su metine gyventojo pajamų mokesčio deklaracija pateikia darbdavio ar užsienio mokesčių administratoriaus pažymą, įrodančią, jog asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo draustas socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu toje ES valstybėje. Tačiau jei įrodymų, kad sveikatos draudimo įmokos sumokėtos užsienio valstybėje, nėra, prievolė Lietuvoje mokėti PSD įmokas išlieka.
Tad jei pilietis išvyksta padirbėti trumpam, mažiau nei pusei metų, jis turi pateikti GPM deklaraciją. Nuo jų jokie mokesčiai Lietuvoje nebus skaičiuojami. Kad nereikėtų mokėti PSD, reikia turėti pažymą apie sveikatos draudimą kitoje ES valstybėje. Jei išvykstantis žmogus deklaruoja išvykimą, GPM deklaracijų teikti nereikia. Prieš kelerius metus, pasikeitus tam tikriems teisės aktams išvykusiems ir to nedeklaravusiems asmenims pradėtas skaičiuoti PSD mokestis, kurio laiku nesumokėjus skaičiuojami delspinigiai.
O ką daryti, jei išvykti planuota neilgam, bet, pasikeitus situacijai, svetimoje šalyje ketinama užsibūti? Kokiu būdu galima deklaruoti savo išvykimą? Juk tokią prievolę turime pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Dar prieš kelerius metus išvykimo deklaravimas nebuvo aktualus klausimas, nes dėl šios procedūros neatlikimo praktiškai nebuvo jokių pasekmių. Tačiau pasikeitus tam tikriems teisės aktams išvykusiems ir to nedeklaravusiems asmenims pradėtas skaičiuoti PSD mokestis, kurio laiku nesumokėjus skaičiuojami delspinigiai.
Aišku, viską galima susitvarkyti pateikus GMP deklaraciją, bet tai nėra itin paprasta. Todėl daugeliui, o ypač tiems, kas jau išvykę, kyla klausimas, kaip atlikti „išsideklaravimo“ procedūrą.
Deklaruoti išvykimą prievolė atsiranda tuomet, kai planuojame išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui arba išvykę į užsienio valstybę užsibuvome ten ilgiau. Taip pat svarbu nepamiršti ir savo nepilnamečių vaikų, jei jie yra išvykę drauge, nes automatiško „pririšimo“ prie vieno iš tėvų nebėra. Jei jie taip pat išvykę, turėsite išvykimo deklaraciją pateikti ir už juos.
Išvykimo deklaravimas gali būti atliktas keliais būdais. Jei dar esate Lietuvoje ir ketinate išvykti į užsienį, galite kreiptis į seniūnijos, kurios priskirtoje teritorijoje esate deklaravę savo gyvenamąją vietą, padalinį, kuriam pavesta atlikti gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją. Tokią deklaraciją galima teikti ne anksčiau nei 7 kalendorines dienas iki išvykimo, nurodant būsimą išvykimo datą.
Jei jau esate išvykę, galite tokią deklaraciją pateikti Lietuvos Respublikos ambasadai arba konsulinei įstaigai, tačiau į abi šias įstaigas reikia atvykti.
Galima išvykimą deklaruoti internetu per elektroninių valdžios vartų svetainę. Būtina sąlyga – turėti elektroninę asmens identifikavimo priemonę internete. Tai gali būti įvairūs sertifikatai, naujausio pavyzdžio asmens tapatybės kortelė (papildomai reikalingas kortelių skaitytuvas, į kurį tą kortelę galėsite įdėti). Populiariausia priemonė – bet kurio Lietuvos Respublikos banko elektroninės bankininkystės sistema. Tam reikia prisijungti prie portalo epaslaugos.lt, ten susirasti skyrelį „Migracija“, kuriame yra forma „Gyvenamosios vietos deklaravimas išvykstant iš Lietuvos“.
Kai kurie vilkaviškiečiai pabaigę mokslus patraukė padirbėti ir pasidairyti po užsienį. Jiems įdomu, ar ir išvykus skaičiuojami mokesčiai Lietuvoje. |
Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Jolanta Vaičaitienė informavo, kad tiems, kurie išvyko dirbti į kitą šalį, yra du būdai, kaip susitvarkyti mokestinius reikalus.
Pasak J. Vaičaitienės, prieš išvykdamas į užsienį Lietuvos pilietis turėtų deklaruoti išvykimą. Tada nuo deklaruotos išvykimo datos prievolės mokėti mokesčius Lietuvoje jis neturėtų, mat nebūtų laikomas nuolatiniu šalies gyventoju. Aišku, tokiu atveju, jei išvykimas truktų daugiau nei 6 mėnesius.
Jei asmuo nepageidauja deklaruoti išvykimo, jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, kurio pajamų mokesčio objektas yra tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir bet kurioje pasaulio dalyje gautos pajamos. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, gyventojas, gavęs su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš šaltinio užsienio valstybėse, metams pasibaigus iki gegužės 1 d. privalo mokesčių administratoriui pateikti Metinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje gautos bet kokios rūšies pajamos, išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus, nuo GPM Lietuvoje atleidžiamos, jeigu jos gautos Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir nuo šių pajamų užsienio valstybėje nustatyta tvarka sumokėti pajamų mokesčiai.
Nuolatiniam Lietuvos gyventojui, dirbančiam ES valstybėse, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų Lietuvoje mokėti nereikia tuo atveju, jei gyventojas pasibaigus metams kartu su metine gyventojo pajamų mokesčio deklaracija pateikia darbdavio ar užsienio mokesčių administratoriaus pažymą, įrodančią, jog asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo draustas socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu toje ES valstybėje. Tačiau jei įrodymų, kad sveikatos draudimo įmokos sumokėtos užsienio valstybėje, nėra, prievolė Lietuvoje mokėti PSD įmokas išlieka.
Tad jei pilietis išvyksta padirbėti trumpam, mažiau nei pusei metų, jis turi pateikti GPM deklaraciją. Nuo jų jokie mokesčiai Lietuvoje nebus skaičiuojami. Kad nereikėtų mokėti PSD, reikia turėti pažymą apie sveikatos draudimą kitoje ES valstybėje. Jei išvykstantis žmogus deklaruoja išvykimą, GPM deklaracijų teikti nereikia.
Prieš kelerius metus, pasikeitus tam tikriems teisės aktams išvykusiems ir to nedeklaravusiems asmenims pradėtas skaičiuoti PSD mokestis, kurio laiku nesumokėjus skaičiuojami delspinigiai.
O ką daryti, jei išvykti planuota neilgam, bet, pasikeitus situacijai, svetimoje šalyje ketinama užsibūti? Kokiu būdu galima deklaruoti savo išvykimą? Juk tokią prievolę turime pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Dar prieš kelerius metus išvykimo deklaravimas nebuvo aktualus klausimas, nes dėl šios procedūros neatlikimo praktiškai nebuvo jokių pasekmių. Tačiau pasikeitus tam tikriems teisės aktams išvykusiems ir to nedeklaravusiems asmenims pradėtas skaičiuoti PSD mokestis, kurio laiku nesumokėjus skaičiuojami delspinigiai.
Aišku, viską galima susitvarkyti pateikus GMP deklaraciją, bet tai nėra itin paprasta. Todėl daugeliui, o ypač tiems, kas jau išvykę, kyla klausimas, kaip atlikti „išsideklaravimo“ procedūrą.
Deklaruoti išvykimą prievolė atsiranda tuomet, kai planuojame išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui arba išvykę į užsienio valstybę užsibuvome ten ilgiau. Taip pat svarbu nepamiršti ir savo nepilnamečių vaikų, jei jie yra išvykę drauge, nes automatiško „pririšimo“ prie vieno iš tėvų nebėra. Jei jie taip pat išvykę, turėsite išvykimo deklaraciją pateikti ir už juos.
Išvykimo deklaravimas gali būti atliktas keliais būdais. Jei dar esate Lietuvoje ir ketinate išvykti į užsienį, galite kreiptis į seniūnijos, kurios priskirtoje teritorijoje esate deklaravę savo gyvenamąją vietą, padalinį, kuriam pavesta atlikti gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją. Tokią deklaraciją galima teikti ne anksčiau nei 7 kalendorines dienas iki išvykimo, nurodant būsimą išvykimo datą.
Jei jau esate išvykę, galite tokią deklaraciją pateikti Lietuvos Respublikos ambasadai arba konsulinei įstaigai, tačiau į abi šias įstaigas reikia atvykti.
Galima išvykimą deklaruoti internetu per elektroninių valdžios vartų svetainę. Būtina sąlyga – turėti elektroninę asmens identifikavimo priemonę internete. Tai gali būti įvairūs sertifikatai, naujausio pavyzdžio asmens tapatybės kortelė (papildomai reikalingas kortelių skaitytuvas, į kurį tą kortelę galėsite įdėti). Populiariausia priemonė – bet kurio Lietuvos Respublikos banko elektroninės bankininkystės sistema. Tam reikia prisijungti prie portalo epaslaugos.lt, ten susirasti skyrelį „Migracija“, kuriame yra forma „Gyvenamosios vietos deklaravimas išvykstant iš Lietuvos“.
Publikuota: 2014-10-17 08:53:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|