„Santaka“ / Kybartietiška „bacila“ užkrečia amžiams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-10-10 15:35

Dalinkitės:  


Pirmajam koncertui „Kybartiniai“ paruošė beveik dvi dešimtis įvairaus žanro kūrinių.

Algio KRIŪNO nuotr.


Kybartietiška „bacila“ užkrečia amžiams

Eglė KVIESULAITIENĖ

Priežastį, dėl kurios po du dešimtmečius instrumento rankose nelaikę sostinėje gyvenantys kybartiečiai susibūrė į orkestrą, muzikantai vadina tiesiog kybartietiška „bacila“. Ją buvęs Kybartų orkestro vadovas maestro Antanas Ziegoraitis sugebėjo pasėti kone kiekvieno orkestranto širdyje ir šio „užkrato“ negali sunaikinti net tolimi atstumai ar bėgantys metai.


Įsirėžė sąmonėje


Kybartų orkestro repeticijas nuo mažumės lankę, tačiau dauguma su muzika nesusijusias profesijas pasirinkę vyrai dabar prisipažįsta, kad tas vaikystės laikotarpis, kai orkestras užėmė didelę jų gyvenimo dalį, giliai įsirėžė tiek širdyje, tiek sąmonėje. Daugelis iki šiol jaučia nostalgiją orkestrinei muzikai, o dažnas jos klausydamasis negali atsiriboti nuo vertinimo ir minties, kaip pats sugrotų „savo“ instrumento partiją. Tačiau užplūdusius sentimentus paprastai užgožia realybė ir suvokimas, jog dešimtmečiais rankose nelaikę instrumento vargu ar sugebėtų sugroti net paprasčiausią melodiją.

Buvę Kybartų orkestrantai dabar išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį, mat per kelis dešimtmečius jų išugdyta nebe šimtai, o tūkstančiai. Daugumai jų muzika liko tik maloniu vaikystės prisiminimu bei pirmąja meile.


Norėjo kybartietiškai


Tačiau neseniai paaiškėjo, kad dar likęs ne vienas buvęs kybartietis, kuris be pučiamųjų savo gyvenimo nebeįsivaizduoja. Tarp tokių – ne tik „bacila“ užsikrėtęs, bet, ko gero, ir su genais meilę muzikai paveldėjęs maestro A. Ziegoraičio sūnus, pagal profesiją statybos inžinierius, vilnietis Aidas Ziegoraitis. Jo gyvenime niekada nebuvo periodo, jog profesija ar šeimos rūpesčiai užgožtų meilę muzikai. Pats subūręs ne vieną pučiamųjų kolektyvą, grojęs sostinės orkestruose, prieš porą metų nusprendė, kad niekas negali prilygti kybartiečiams, kad nenori ir negali groti kitaip, nei mokė Kybartų orkestre.

Su dar keliais bendraminčiais – dabar sostinėje gyvenančiais Karoliu Keženiu, Mindaugu Jasulevičiumi, Aivaru Velema – sėdo ir suskaičiavo, jog vien Vilniuje gyvena apie penkios dešimtys kybartiečių, kažkada grojusių orkestre. Tarp jų – ir penkiasdešimtmečiai, instrumentų nepūtę po du tris dešimtmečius, ir studentai, Kybartų kolektyvo dūdas „padėję“ visai neseniai. Tuomet apie sostinėje gyvenančių kybartiečių orkestrą pradėję svajoti vyrai puolė ieškoti kontaktų, skambinti ir kviesti susitikti.


Negrota dešimtmečiais


Kybartų orkestrą nuo penktos klasės lankęs ir prieš tris dešimtmečius iš gimtinės išvykęs Linas Sinkevičius prisipažino, jog tikrai nesitikėjo kada nors į rankas vėl paimti fleitą. Paskutinį kartą ja buvo grojęs prieš 24-erius metus, kai tarnavo armijoje. Todėl sulaukęs A. Ziegoraičio skambučio tikrai nepamanė, kad kalba pasisuks apie orkestrą. Tada Aidas tiesiog kvietė susitikti Vilniuje gyvenančius kybartiečius, ir Linas su malonumu sutiko.

Tačiau išgirdęs, jog entuziastai iškart griebė jautį už ragų ir jau kalba apie būsimas repeticijas, Linas kiek suglumo: juk viskas pamiršta, tiek laiko negrota, o ir instrumento nebeturi... Bet atsisakyti nebuvo nė minties – toji kybartietiška „bacila“ nugalėjo. Juolab kad ir draugai degė entuziazmu kuo greičiau pradėti repetuoti, tad Linui bei dar keliems kolegoms paskolino instrumentus iš Lietuvos kariuomenės orkestro.


Pirmasis koncertas


Netrukus prasidėjo orkestro „Kybartiniai“ repeticijos, iš seniai nebegrojusių muzikantų atėmusios nemažai laiko ir pastangų. Orkestrui vadovauti ėmęsis A. Ziegoraitis džiaugėsi, jog pavyko „sudėlioti“ visai neblogą orkestrėlį, – savaime susiklostė, kad užteko visų grupių instrumentų. Didelę patirtį turintis, keliems kolektyvams vadovavęs Aidas pats rinko repertuarą, rausėsi ir po tėčio Antano Ziegoraičio partitūrų archyvus.

O po metų repeticijų įvyko pirmasis „Kybartų orkestro išeivijos tolimajame Vilniuje“ koncertas „3 – 1-ame“. Pirmasis koncertas taip pavadintas dėl to, kad skirtas trims progoms: orkestro metų jubiliejui, pirmajam debiutui scenoje ir Moters dienai, mat vyko praėjusių metų kovą. Žiūrovais ir vertintojais tapo artimiausi muzikantų žmonės – šeimų nariai, giminės ir draugai. Tačiau muzikantai neslepia ambicijų dalyvauti ir kokiame nors festivalyje ar konkurse.


Sugrįžta į gimtinę


Vilniuje orkestrą subūrę kybartiečiai neslepia, jog groti jiems – didelis malonumas, ir tai kur kas daugiau nei laisvalaikio praleidimo forma. „Kybartinių“ orkestro vadovas A. Ziegoraitis savo užsiėmimą vadina „intelektualiu fakultatyvu“ ir tikisi, kad jo suburtas orkestras gyvuos ir plėsis.

Meilę muzikai ir savo gimtinei vilniečiai įrodo ne tik grodami „išeivijoje“, bet ir nuolat grįždami į Kybartus repetuoti su savo vaikystės orkestru, kuriam jau kelerius metus, pakeitęs tėtį, vadovauja Donatas Ziegoraitis. Vilniečiai vaikams talkina svarbesniuose koncertuose, Dainų šventėje. Senieji orkestrantai įsipareigoję bent kartą per mėnesį atvykti į Kybartų orkestro repeticijas ir ne tik savo patirtimi pagelbėti ruošiant solidų, meistriškumo reikalaujantį repertuarą, bet ir būti jauniesiems muzikantams tikru pavyzdžiu bei įrodymu, kad kybartietiška „bacila“ užsikrečiama amžiams.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas