„Santaka“ / „Gimėte lietuviais ir nebūsite niekuo kitu“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-10-08 16:33

Dalinkitės:  


Oksana Judakova ir Arūnas Kulikauskas jaunimui pasakojo apie savo gyvenimą, Niujorką ir fotografiją.

Autorės nuotr.


„Gimėte lietuviais ir nebūsite niekuo kitu“

Renata VITKAUSKIENĖ

Į Vilkaviškį atvažiavę fotografas Arūnas Kulikauskas ir grafikė Oksana Judakova dalį viešnagės laiko skyrė jaunimui. Susitikime tema „Emigracija: nuteisti ar išteisinti“ menininkai dalijosi patirtimi, įgyta svečiose šalyse, įvardijo savo prioritetus.


Grįžo patenkinę smalsumą


A. Kulikauskas, 22 metus pragyvenęs už Atlanto, daug važinėjęs po pasaulį, kad, anot jo, suprastų, „kaip mes gyvename“, prieš dvejus metus su žmona O. Judakova ir vaikais grįžo į Lietuvą, į vienkiemį Ukmergės rajone. Fotografo darbo vieta tebėra Niujorke. Ten jis turi savo studiją, kurioje fotografuojami garsių dizainerių juvelyriniai dirbiniai.

Jo žmona O. Judakova Amerikoje pragyveno dešimtmetį. Grafikė, su savo darbais patekusi į Niujorko galerijas, nupirko šeimai bilietus į Lietuvą ir tik į vieną pusę.

Už Atlanto ir A. Kulikauską, ir O. Judakovą išviliojo smalsumas. Įvertinę savo patirtį, jiedu vienbalsiai ragina jaunimą smalsautis. Mat taip galima ne tik pažinti pasaulį, bet ir aiškiai pajusti, kad esi lietuvis.


„Tėvynės kitur nerasite“


„Kai gyveni kur nors Lietuvoje, jautiesi ir vadiniesi vilkaviškiečiu, kauniečiu ir pan. Kai išvažiuoji iš savo krašto, tada prisistatai esantis iš Lietuvos ir tuomet supranti, kad esi lietuvis. Lietuvos patriotu pasijunti išvažiavęs. Tada pradeda rūpėti politika, ekologija, kas vyksta pasaulyje ir tavo šalyje. Dėl to verta išvažiuoti pasižvalgyti, suprasti, kas pats esi“, – kalbėjo O. Judakova, gimusi Altajuje, tačiau užaugusi Lietuvoje.

Pasak A. Kulikausko, kaltinimai dėl išvažiavimo yra visai betiksliai. „Jūs gimėte lietuviais ir nebūsite niekuo kitu. Niekas jūsų negali apkaltinti, kad esate ne lietuviai, jeigu išvažiuosite. Jūs liksite ir būsite lietuviai, elgsitės lietuviškai ir nepaslėpsite šito, – savo patirtį dėstė A. Kulikauskas. – Draugų, įdomumo, pinigų, linksmumo, net ir prapulties rasite, bet tėvynės niekur kitur nerasite.“

Menininkas skatino jaunimą domėtis, būti smalsiam, tačiau į naują šalį nesivežti išankstinių nuostatų. „Jos trukdo pažinti, o kai sugriūva, būna daug liūdesio, netekties ir nevilties, – sakė vyriškis. – Reikia važiuoti, matyti, nes kitaip liksime kaip kurmiai. Nereikia emigruoti, bet reikia pažiūrėti. Ir nereikia važiuoti vergauti. Didžioji dalis iš mūsų išvyksta su vergo nuostata: dirbs, dirbs ir nematys baltos dienos. Viena iš priežasčių išvažiuoti gali būti ta, kad jus domina specialybė, kurios Lietuvoje nėra kur įgyti. Tokiu atveju būtų kvaila neišvykti ir nepasimokyti. Būkite smalsūs ir dori.“


Vaikus augins Lietuvoje


Prisimindami pirmąsias patirtis svetimoje šalyje menininkai neslėpė dėl išgyvenimo turėję stipriai pasistengti. „Tam, kad emigracijoje išgyventum, rankomis ir kojomis kimbi į gyvenimą taip, kaip į stiklo kalną liptum“, – apibūdino A. Kulikauskas.

„Kol silpnokai moki tos šalies kalbą, iš pradžių labai bijai telefono skambučių. Juk bendraujant telefonu nepagelbės nei gestai, nei žvilgsniai...“ – prisiminė O. Judakova.

Abu sutuoktiniai tvirtino, kad po Niujorko žmogus gali gyventi bet kur. Oksana sakė suvokusi savo siekiamybę. Tai – gyvenimo būdo asketiškumas (jos visai negąsdina buitis vienkiemyje be jokių patogumų), darbas, bet ne karjera.

„Turėti darbą, kurį mėgsti, yra daug svarbiau, negu turėti daiktų. Tokiu atveju niekada gyvenime nedirbi, nevargsti, – kalbėjo A. Kulikauskas. – Tik reikia žinoti, kokia veikla teiktų malonumą, tikrai norėti, eiti mokytis ir kasdien žengti po vieną žingsnį į tą pusę. Savo tikslą pasiekia tas, kuris jaučia didelį norą, dirba nuoširdžiai ir nėra tinginys. Talentas nėra daugiausiai lemiantis dalykas.“

Dešimtmečius žvalgęsi, „kaip žmonės žemėje gyvena“, į Lietuvą menininkai parvyko dėl sūnaus Vincento ir dukros Uršulės. „Kai sueina 50 metų, pradedi žiūrėti, kad jau laikas namo. Viena iš grįžimo priežasčių – vaikai. Turime penkerių metų dukrą ir dešimtmetį sūnų. Noriu, kad jie užaugtų ne amerikiečiais, bet lietuviais. Pagalvojau, jog jei dabar aš jų neatvešiu čia, Lietuva jiems liks labai „suvenyrinis“ kraštas. Vienkiemyje, Samantonyse, o ne didmiestyje apsigyvenome norėdami pasaugoti vaikų sveikatą ateičiai, – sakė A. Kulikauskas. – Civilizacija, kurią mes vadiname progresu, teigiamybe, iš tikrųjų griauna ir žemę, ir gamtą, žmonių likimus ir sveikatą. Dabar Lietuva nori globalizuotis, tačiau tai mūsų nepadarys nei išskirtinesniais, nei įdomesniais. Mes įdomūs pasauliui tuo, kokie esame.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas