|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.
Europos komisijos duomenimis, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) daugelyje ES valstybių narių vis dar patiria ekonominių sunkumų.
Nors rezultatai rodo, kad padėtis gerėja, tačiau tai vyksta netolygiai ir kol kas neužtikrintai. Šios išvados pateikiamos metinėje MVĮ veiklos rezultatų apžvalgoje ir konkrečioms šalims skirtose Smulkiojo verslo akto duomenų suvestinėse, kurias paskelbė Europos Komisija.
2013 m. MVĮ skaičius ir jų pridėtinė vertė buvo didesnė nei prieš krizę (2008 m.), tačiau įmonių užimtumas dar šiek tiek atsilieka. Sumažėjo 1, 9 mln. darbuotojų, t. y. 2, 16 proc., palyginti su 2008 m. Kasmetinius pokyčius reikėtų vertinti atsargiai. 2013 m. pridėtinė vertė augo (1, 1 proc.), tačiau lėčiau, palyginti su ankstesnių metų augimo rodikliais (2012 m. - 1, 5 proc., 2011 m. - 4, 2 proc.). Be to, dėl apskritai sulėtėjusio ekonomikos augimo ir mažėjančios ES ekonomikos infliacijos MVĮ skaičius ir jų darbo jėgos dydis atitinkamai sumažėjo 0, 9 proc. ir 0, 5 proc.
Už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos narys Ferdinando Nelli Feroci sakė: „Sunkumai, su kuriais toliau susiduria MVĮ, pabrėžia būtinybę ES ir valstybėms narėms toliau stengtis gerinti verslo aplinką. MVĮ turi kurti darbo vietas ir iš šiandien paskelbtų rodiklių aiškiai matyti, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti kliūtis, pvz., sunkumus gauti finansavimą, jei norime pasiekti tvaraus MVĮ augimo visoje ES."
Lietuvos sektoriaus plėtra
Lietuvoje 2008-2009 m. šis sektorius atsidūrė prie žlugimo ribos: per metus VMĮ skaičius sumažėjo 20 proc., darbuotojų skaičius - 17 proc., o bendroji pridėtinė vertė - 35 proc. 2009-2013 m., sekė stabilus, nors ir nevisiškas, atsigavimas.
Lietuva ir toliau sėkmingai įgyvendina Europos iniciatyvą "Smulkiojo verslo aktas" (toliau - SVA), viršydama ES vidurkį verslumo, poreikiais grindžiamo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų, galimybės gauti finansavimą ir aplinkos srityse. Trijose srityse buvo užfiksuoti vidutiniai veiklos rezultatai. Vienintelė užfiksuota nepakankamai išvystyta sritis yra įgūdžiai ir inovacijos - čia nesiekiama ES vidurkio.
Ekonomikos krizės laikotarpiu Lietuvai pavyko pagerinti sąlygas beveik visose politikos srityse. Nuo 2008 m. ji taip pat padarė pažangą įgyvendindama politiką daugelyje sričių, kurioms taikoma SVA. Daugelio rūšių MVĮ dabar yra lengviau gauti finansavimą. 2013 m. šalis ir vėl gerokai pažengė įgyvendindama SVA ir diegdama politikos priemones, skirtas devynioms iš dešimties politikos sričių, kurioms taikoma SVA, ypač poreikiais grindžiamo administravimo srityje ir taikant principą "Visų pirma galvokime apie mažuosius".
Mažiausią pažangą ji padarė antros galimybės ir bendrosios rinkos srityse. Dėl SVA įgyvendinimo ateityje - didžiausios MVĮ problemos tebėra galimybė gauti finansavimą, įgūdžių ir inovacijų bazės tobulinimas ir antros galimybės suteikimas asmenims, bandantiems iš naujo kurti verslą.
Numatoma, kad 2014 m. ir 2015 m. atsigavimas tęsis. Tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos MVĮ skaičius viršys prieš krizę buvusį lygį (+2proc.). 2013-2015 m. MVĮ skaičius padidės 8 tūkst. ir pasieks 142 tūkst. Manoma, kad pridėtinė vertė iki 2015 m. išliks dabartinio lygio ir 25 proc. viršys 2008 m. lygį. Užimtumo atsigavimas ir toliau bus lėtesnis. Vis dėlto tikimasi, kad iki kitų metų Lietuvos MVĮ bus sukurta 48 tūkst. naujų darbo vietų ir bendras darbo vietų skaičius pasieks 701 tūkst., arba 94 proc. prieš krizę buvusio lygio. Atsigauti geriausiai seksis labai mažoms įmonėms.
Veiklos rezultatų faktoriai Lietuvoje 2008-2009 m. šis sektorius atsidūrė prie žlugimo ribos: per metus VMĮ skaičius sumažėjo 20 proc., darbuotojų skaičius - 17 proc., o bendroji pridėtinė vertė - 35 proc.
Labiausiai auga vidutinių ir labai mažų įmonių kuriama pridėtinė vertė, o mažosios įmonės vis dar atsilieka nuo prieš krizę buvusio lygio. Užimtumo atžvilgiu visų dydžių MVĮ dirba mažiau darbuotojų nei 2008 m., tačiau šis santykinis nuosmukis didžiausias labai mažų įmonių grupėje (-4, 2 proc.).
Krizė labiausiai paveikė statybos ir gamybos sektorių MVĮ - 2008-2013 m. jų bendra pridėtinė vertė nuolat mažėjo (atitinkamai -22 proc. ir -2, 9 proc.), o verslo paslaugų, informacijos ir ryšių bei nekilnojamojo turto sektorių MVĮ sparčiausiai ir didžiausiu skirtumu (atitinkamai 7 proc., 9 proc. ir 15 proc.) viršijo savo prieš krizę buvusius lygius.
Išryškėjo aiškus atotrūkis tarp ES valstybių narių: pirmauja grupė, kuriai priklauso Vokietija, Austrija, Švedija, Belgija, Malta, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Šioje grupėje MVĮ užimtumas ir pridėtinė vertė visiškai atsigavo ir netgi viršijo 2008 m. lygį, nors šių pokyčių patvarumas skiriasi priklausomai nuo šalies. Tačiau užimtumas šios grupės šalyse augo ne taip sparčiai kaip pridėtinė vertė. Tik Vokietijos MVĮ užimtumo lygis 2013 m. 10 proc. ar daugiau viršijo 2008 m. lygį.
Kitai grupei, kurios rezultatai prastesni, priklauso dešimt šalių: Graikija, Ispanija, Portugalija, Kroatija, Kipras, Airija, Rumunija, Slovėnija, Vengrija ir Latvija. Šiose šalyse 2013 m. MVĮ sukurta pridėtinė vertė buvo 10 proc. ar daugiau mažesnė nei 2008 m.
Geresnė verslo aplinka
2013-2014 m. 28 ES valstybės narės toliau nuosekliai įgyvendino Smulkiojo verslo akte (SVA) - pagrindinėje ES MVĮ politikos darbotvarkėje - rekomenduojamas priemones. 2013-2014 m. ir dvejus ankstesnius metus sparčiausiai įgyvendinami buvo galimybių gauti finansavimą, verslumo, įgūdžių ir inovacijų, poreikiais grindžiamo administravimo ir internacionalizavimo principai, nors 2013-2014 m. ataskaitiniu laikotarpiu internacionalizavimo principas pakeitė principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius".
Pagrindinis politikos uždavinys 2013-2014 m. buvo visų pirma pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą - tam skirta daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) 2013-2014 m. įgyvendintų naujų politikos priemonių. Kitos daugiausia dėmesio sulaukiančios priemonės susijusios su verslumu, įgūdžiais ir inovacijomis, poreikiais grindžiamu administravimu ir internacionalizavimu.
Prognozuojama, kad MVĮ sukurta pridėtinė vertė ES 2014 m. padidės 2, 8 proc., o 2015 m. - 3, 4 proc. MVĮ užimtumas taip pat turėtų augti - 0, 1 proc. 2014 m. ir 0, 7 proc. 2015 m. Tai reiškia, kad darbo vietų skaičius MVĮ padidėtų maždaug 740 000 darbo vietų, tačiau to vis dar nepakanka, kad būtų visiškai kompensuoti nuo 2008 m. patirti nuostoliai.
Pernai 28 ES valstybėse narėse apie 21, 6 mln. nefinansinio verslo sektoriaus MVĮ dirbo 88, 8 mln. žmonių ir buvo sukurta 3, 666 trln. EUR pridėtinės vertės.
EK inf.
Europos komisijos duomenimis, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) daugelyje ES valstybių narių vis dar patiria ekonominių sunkumų. |
Nors rezultatai rodo, kad padėtis gerėja, tačiau tai vyksta netolygiai ir kol kas neužtikrintai. Šios išvados pateikiamos metinėje MVĮ veiklos rezultatų apžvalgoje ir konkrečioms šalims skirtose Smulkiojo verslo akto duomenų suvestinėse, kurias paskelbė Europos Komisija.
2013 m. MVĮ skaičius ir jų pridėtinė vertė buvo didesnė nei prieš krizę (2008 m.), tačiau įmonių užimtumas dar šiek tiek atsilieka. Sumažėjo 1, 9 mln. darbuotojų, t. y. 2, 16 proc., palyginti su 2008 m. Kasmetinius pokyčius reikėtų vertinti atsargiai. 2013 m. pridėtinė vertė augo (1, 1 proc.), tačiau lėčiau, palyginti su ankstesnių metų augimo rodikliais (2012 m. - 1, 5 proc., 2011 m. - 4, 2 proc.). Be to, dėl apskritai sulėtėjusio ekonomikos augimo ir mažėjančios ES ekonomikos infliacijos MVĮ skaičius ir jų darbo jėgos dydis atitinkamai sumažėjo 0, 9 proc. ir 0, 5 proc.
Už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos narys Ferdinando Nelli Feroci sakė: „Sunkumai, su kuriais toliau susiduria MVĮ, pabrėžia būtinybę ES ir valstybėms narėms toliau stengtis gerinti verslo aplinką. MVĮ turi kurti darbo vietas ir iš šiandien paskelbtų rodiklių aiškiai matyti, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti kliūtis, pvz., sunkumus gauti finansavimą, jei norime pasiekti tvaraus MVĮ augimo visoje ES."
Lietuvoje 2008-2009 m. šis sektorius atsidūrė prie žlugimo ribos: per metus VMĮ skaičius sumažėjo 20 proc., darbuotojų skaičius - 17 proc., o bendroji pridėtinė vertė - 35 proc. 2009-2013 m., sekė stabilus, nors ir nevisiškas, atsigavimas.
Lietuva ir toliau sėkmingai įgyvendina Europos iniciatyvą "Smulkiojo verslo aktas" (toliau - SVA), viršydama ES vidurkį verslumo, poreikiais grindžiamo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų, galimybės gauti finansavimą ir aplinkos srityse. Trijose srityse buvo užfiksuoti vidutiniai veiklos rezultatai. Vienintelė užfiksuota nepakankamai išvystyta sritis yra įgūdžiai ir inovacijos - čia nesiekiama ES vidurkio.
Ekonomikos krizės laikotarpiu Lietuvai pavyko pagerinti sąlygas beveik visose politikos srityse. Nuo 2008 m. ji taip pat padarė pažangą įgyvendindama politiką daugelyje sričių, kurioms taikoma SVA. Daugelio rūšių MVĮ dabar yra lengviau gauti finansavimą. 2013 m. šalis ir vėl gerokai pažengė įgyvendindama SVA ir diegdama politikos priemones, skirtas devynioms iš dešimties politikos sričių, kurioms taikoma SVA, ypač poreikiais grindžiamo administravimo srityje ir taikant principą "Visų pirma galvokime apie mažuosius".
Mažiausią pažangą ji padarė antros galimybės ir bendrosios rinkos srityse. Dėl SVA įgyvendinimo ateityje - didžiausios MVĮ problemos tebėra galimybė gauti finansavimą, įgūdžių ir inovacijų bazės tobulinimas ir antros galimybės suteikimas asmenims, bandantiems iš naujo kurti verslą.
Numatoma, kad 2014 m. ir 2015 m. atsigavimas tęsis. Tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos MVĮ skaičius viršys prieš krizę buvusį lygį (+2proc.). 2013-2015 m. MVĮ skaičius padidės 8 tūkst. ir pasieks 142 tūkst. Manoma, kad pridėtinė vertė iki 2015 m. išliks dabartinio lygio ir 25 proc. viršys 2008 m. lygį. Užimtumo atsigavimas ir toliau bus lėtesnis. Vis dėlto tikimasi, kad iki kitų metų Lietuvos MVĮ bus sukurta 48 tūkst. naujų darbo vietų ir bendras darbo vietų skaičius pasieks 701 tūkst., arba 94 proc. prieš krizę buvusio lygio. Atsigauti geriausiai seksis labai mažoms įmonėms.
Lietuvoje 2008-2009 m. šis sektorius atsidūrė prie žlugimo ribos: per metus VMĮ skaičius sumažėjo 20 proc., darbuotojų skaičius - 17 proc., o bendroji pridėtinė vertė - 35 proc.
Labiausiai auga vidutinių ir labai mažų įmonių kuriama pridėtinė vertė, o mažosios įmonės vis dar atsilieka nuo prieš krizę buvusio lygio. Užimtumo atžvilgiu visų dydžių MVĮ dirba mažiau darbuotojų nei 2008 m., tačiau šis santykinis nuosmukis didžiausias labai mažų įmonių grupėje (-4, 2 proc.).
Krizė labiausiai paveikė statybos ir gamybos sektorių MVĮ - 2008-2013 m. jų bendra pridėtinė vertė nuolat mažėjo (atitinkamai -22 proc. ir -2, 9 proc.), o verslo paslaugų, informacijos ir ryšių bei nekilnojamojo turto sektorių MVĮ sparčiausiai ir didžiausiu skirtumu (atitinkamai 7 proc., 9 proc. ir 15 proc.) viršijo savo prieš krizę buvusius lygius.
Išryškėjo aiškus atotrūkis tarp ES valstybių narių: pirmauja grupė, kuriai priklauso Vokietija, Austrija, Švedija, Belgija, Malta, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Šioje grupėje MVĮ užimtumas ir pridėtinė vertė visiškai atsigavo ir netgi viršijo 2008 m. lygį, nors šių pokyčių patvarumas skiriasi priklausomai nuo šalies. Tačiau užimtumas šios grupės šalyse augo ne taip sparčiai kaip pridėtinė vertė. Tik Vokietijos MVĮ užimtumo lygis 2013 m. 10 proc. ar daugiau viršijo 2008 m. lygį.
Kitai grupei, kurios rezultatai prastesni, priklauso dešimt šalių: Graikija, Ispanija, Portugalija, Kroatija, Kipras, Airija, Rumunija, Slovėnija, Vengrija ir Latvija. Šiose šalyse 2013 m. MVĮ sukurta pridėtinė vertė buvo 10 proc. ar daugiau mažesnė nei 2008 m.
2013-2014 m. 28 ES valstybės narės toliau nuosekliai įgyvendino Smulkiojo verslo akte (SVA) - pagrindinėje ES MVĮ politikos darbotvarkėje - rekomenduojamas priemones. 2013-2014 m. ir dvejus ankstesnius metus sparčiausiai įgyvendinami buvo galimybių gauti finansavimą, verslumo, įgūdžių ir inovacijų, poreikiais grindžiamo administravimo ir internacionalizavimo principai, nors 2013-2014 m. ataskaitiniu laikotarpiu internacionalizavimo principas pakeitė principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius".
Pagrindinis politikos uždavinys 2013-2014 m. buvo visų pirma pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą - tam skirta daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) 2013-2014 m. įgyvendintų naujų politikos priemonių. Kitos daugiausia dėmesio sulaukiančios priemonės susijusios su verslumu, įgūdžiais ir inovacijomis, poreikiais grindžiamu administravimu ir internacionalizavimu.
Prognozuojama, kad MVĮ sukurta pridėtinė vertė ES 2014 m. padidės 2, 8 proc., o 2015 m. - 3, 4 proc. MVĮ užimtumas taip pat turėtų augti - 0, 1 proc. 2014 m. ir 0, 7 proc. 2015 m. Tai reiškia, kad darbo vietų skaičius MVĮ padidėtų maždaug 740 000 darbo vietų, tačiau to vis dar nepakanka, kad būtų visiškai kompensuoti nuo 2008 m. patirti nuostoliai.
Pernai 28 ES valstybėse narėse apie 21, 6 mln. nefinansinio verslo sektoriaus MVĮ dirbo 88, 8 mln. žmonių ir buvo sukurta 3, 666 trln. EUR pridėtinės vertės.
EK inf.
Publikuota: 2014-10-08 09:55:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|