Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-13 08:45

---

Kybartietis Albinas Klimavičius muziejininkei Aušrai Mickevičienei sakė, jog dar manąs, kad kryžius paimtas restauruoti.

Autorės nuotr.

Laiške redakcijai kybartietis Albinas Klimavičius pasakojo, jog važiuojant iš Kybartų į Kudirkos Naumiestį, trečiame kilometre, kur pagrindinį kelią kerta kelias iš Bajorų į Kybarčiukus, šalikelėje stovėjo senas kryžius. Žmogus jo pasigedo praėjusią vasarą. Iš „Santakos“ sužinojęs, jog Krašto muziejus registravo įvairiose rajono vietovėse pastatytus kryžius, susirūpino, ar tas jo matytas kryžius buvo užregistruotas ir „kam prireikė šventą daiktą pasisavinti“.

Su muziejininke Aušra Mickevičiene ir laiško autoriumi nuvažiavę į vietą pamatėme tik pagrindą, į kurį buvo įtvirtintas kryžius. A.Klimavičius svarstė, gal kryžius nuvirto ir kas nors paėmė restauruoti. Žmogus linkęs galvoti, jog kryžius dar atsiras. O gal atsidūrė metalo lauže?

Kryžiaus pasigedo ir kaimo žmonės. Netoliese gyvenantys Teresė ir Alfonsas Paužai prisiminė, kada jis buvo statomas, šventinamas.

Kybartietis Kajetonas Eismontas papasakojo tikrąją šio kryžiaus atsiradimo istoriją. Jis, tvarkydamas artimųjų kapus Virbalyje, vienąkart už tvoros šiukšlyne pastebėjo numestą aprūdijusį senovišką, menišką kryžių. Su mokiniais, kuriems dėstė darbus, kryžių restauravo, perdažė. Žmogus jau buvo nusižiūrėjęs laiško autoriaus minimą vietą – tuščia pakelės kryžkelė tiesiog prašėsi kažkokio akcento. Kryžių nuvežė su grupe katalikiško jaunimo, įbetonuoti padėjo kybartietis Kęstutis Mačiulaitis. Pastatė jį 1993 metais, dedikuodami Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui paminėti. Tai ir įrašė pritvirtintoje lentelėje.

Kryžių pašventino kunigas V.Stakėnas, dalyvavo apie 20 vaikų ir jaunimo, giedojo, dainavo, pasižadėjo kryžių prižiūrėti. „Po to dar užsukdavome su vaikais dviračiais keliaudami po apylinkes, gėlių pasodindavome ir prižiūrėdavome mudu su žmona. Gal prieš kokius ketverius metus pastebėjau, jog pasviręs, kol ruošiausi sutvirtinti, jo nebeliko“, – pasakojo K.Eismontas.

K.Eismontas sakė negalįs patvirtinti, ar ankstesniais laikais toje vietoje stovėjęs kitas kryžius, kaip teigė A.Klimavičius.

Aišku tik tai, kad jo naujam gyvenimui prikeltas ir iškiliai progai dedikuotas kryžius kažkam, ko gero, tebuvo metalo gabalas, už kurį į kišenę įsidėjo kokį litą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---