„Santaka“ / Sveikatos šaltiniai pašešupio sodyboje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-10-02 08:11

Dalinkitės:  


Vilija, jos mama Adelė Mikelionienė, dukra Toma ir vyras Algirdas ypatingomis progomis pasipuošia tautiniais drabužiais.

Iš asmeninio albumo


Sveikatos šaltiniai pašešupio sodyboje

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškyje gimusi ir augusi, o dabar jau daug metų Surgučių kaime (Marijampolės sav.) sodybą su vyru Algirdu įsigijusi Vilija Žemaitienė čia puoselėja ekologinį ūkį.


Sodyba pašešupyje


Žemaičių sodyba – nuostabioje vietoje, prie pat Šešupės. Čia pat upėje plaukioja gulbės, sodybos pakraščiais linguoja šeimininkų susodinti beržai, eglaitės, šermukšniai – pastarieji, kaip tikėjo mūsų protėviai, saugo namus nuo negandų.

Čia stengiamasi gyventi taip, kad, anot Vilijos, nebūtų „teriojama“ gamta. Kieme iš nendrių suręsta daili pavėsinė, stovi rąstų klėtis su pirtele. Aplink visokiais balsais čiulba paukščiai. Jie čia peri kur tik panorėję.

– Pakabinsi lauke kepurę – po kelių dienų bus kiaušiniai sudėti. Kartą čiupau lauke stovėjusią puodynę vežtis į baltišką mugę – tik švyst laukan paukštis! Žiūriu, jau paukščiukų pilna... Teko puodynę palikti, – juokėsi Vilija.

Dėl paukščių ramybės šeimininkai sodyboje nelaiko nė vienos katės.


Pakeitė gyvenimo būdą


Anksčiau Žemaičiai gyveno kitaip. Įsikūrė Marijampolėje, užsiėmė automobilių verslu, abu vairavo vilkikus.

Sodyba, kurią Surgučiuose sumanė įsigyti šeima, buvo nuniokota, pragerta ir parduodama iš varžytynių. Šešupės per krūmus nebuvo matyti, pakrūmėse kėpsojo šiukšlynai, mėtėsi butelių šukės. Pradėjus naikinti šabakštynus, atsivėrė graži gamta.

– Dvejus metus viską kuopėme. Kastuvas į žemę nelindo – ji buvo pilna stiklų, šlako ir kito šlamšto. Bet visa tai nurinkus iš žemės „išlįsdavo“ tai caro laikų pinigėlis, tai senovinis žiedelis. Sakydavau, kad taip žemė mums algą moka, – juokėsi Vilija.

Savo kaimui, Surgučiams, naujakuriai surengė šaunią šventę.

– Nešiau krivūlę, kviečiau visus į šventę. Atrodė, kad nieko nebelikę, o suvažiavo 150 žmonių. Buvo šventė su kulinariniu paveldu, baltiškomis tradicijomis, muzikantais. Visi pasipuošė tautiniais rūbais. Kaip gražu: vyrai prieina, kepurę nukelia... O kai poros šoka, sukasi, moterų padurkai tik lekia! Daug smagiau nei su džinsais trepsėtum! – džiaugėsi V. Žemaitienė.


Darbo – labai daug


Palaipsniui šeimynos gyvenimo būdas visiškai pasikeitė. Jau dešimti metai ji turi ekologinį ūkį, spaudžia sultis, augina javus, kepa duoną ir puoselėja baltiškąsias tradicijas. Už šią veiklą Žemaičiai gavę „Kaimo spindulio“ apdovanojimą, Prezidentės padėką ir kitų įvertinimų.

Žemaičių ekologinis ūkis apima 15 ha žemės. Šeima augina ne tik morkas, moliūgus, burokus, bet ir šaltalankius, putinus. Jų putinynas – pirmas respublikoje. Saldieji putinai atvežti iš Ukrainos, o paprastieji, kartesni – lietuviški, tačiau labai sveiki. Pasak šeimininkės, putinas yra natūralus antibiotikas. Pajutus pirmuosius ligos simptomus reikia pradėti gerti jo sultis – ir pagysi be „chemijos“.

Tiesa, prie putinų – labai daug darbo. Kiekvieną kerą reikia apmulčiuoti, kad gautų trąšos ir drėgmės. Apskritai, ekologiniame ūkyje darbų netrūksta.

– Skambina firmų atstovai, klausia, kokios paramos, kokios technikos reikia. O mes klausiame: „Ar kauptukais prekiaujate?“ Su galingais traktoriais čia daug nenuveiksi, o rankų darbo – sočiai. Štai – morkų laukai, jos ravimos tik rankomis, keliaklupsčiomis, – kalbėjo V. Žemaitienė. – Viskas dar būtų gerai, jei žodis „ekologinis“ nebūtų susigadinęs savo vardo. Yra nesąžiningų ūkininkų, be to, žodis „eko“ klijuojamas net ir prekybos centruose ant įvairių produktų, kur ekologija nė nekvepia.


Sveikatos šaltinis


Sultis Žemaičiai pirmiausia pradėjo spausti sau, dukroms Tomai ir Kamilei. Vėliau paragavo kaimynai, jie ir paragino šio sveikatos šaltinio pasiūlyti mieste. Dabar jau keletą metų šeima šviežias, ką tik išspaustas įvairių daržovių ir uogų sultis vežioja į įstaigas, biurus, spaudžia ir Marijampolės ūkininkų turgelyje prie žmonių akių.

V. Žemaitienė pirmiausia įstaigoje surengia degustaciją.

– Žmonės paragauja ir žiūri, kaip jų skrandis reaguoja į moliūgą, obuolį, šaltalankį ar burokėlį. Ir atsirenka, kas jiems tinka, pagal savo organizmą, o ne pagal raštus. Jei negerai, neskanu, reikia sveikatintis kitais dalykais, o ne kišti organizmui per prievartą, – įsitikinusi Vilija.

Moteris perspėja, jog sultys – biologiškai aktyvus produktas, kurį reikia vartoti atsargiai. Svarbu nesukelti neigiamų padarinių, pavyzdžiui, akmenligės priepuolio.


„Pasitarnavo“ pelės


Sulčių spaudimo sezonas prasideda lapkritį ir trunka iki balandžio. Daržoves sultims šeimininkai renka kruopščiai ir ilgai. Pavyzdžiui, morkų, kurių kiekvieną žiemos rytą išspaudžia tris maišus, veisles atrinkinėjo keletą metų. Norėjo, kad būtų sultingos, aromatingos ir saldžios. Galiausiai į pagalbą atėjo... pelės.

– Vienais metais nusipirkome galybę sėklų, pasėjome. Rudenį ateiname morkų imti – žiūrime, pelės jas jau beveik „nuėmusios“, vietomis iki dugno išsigraužusios. Tapo aišku, jog šitos morkos – skaniausios, – šypsojosi moteris.

Apie sultis, ekologišką daržininkystę, sveiką mitybą V. Žemaitienė skaito paskaitas kolegijose, seminaruose.

– Mūsų klausia, kodėl nespaudžiame tokių populiarių želmenų sulčių. Bet aš manau, kad želmuo, augęs gryname ore, po saule ir laistytas lietumi, saugo gryną gamtos jėgą. O jei rugius želdini kambaryje, lovelyje, jie kvėpuoja tavo iškvėpuotu oru, žiūri į liuminescencines lempas, geria vandenį iš čiaupo – kokios ten sultys? – stebėjosi pašnekovė.


Duonos šventė


Pradėję nuo ekologiškų sulčių, vėliau Žemaičiai ėmėsi kepti ir duoną.

Ypač smagu prisiminti pirmąjį kartą, kai šeimyna surengė tikrą duonos kepimo šventę. Ne bet kokią, o vėl su svečiais, tautiniais rūbais ir gražiomis apeigomis. Pasikvietė iš Pilviškių moteriškę, mokančią kepti duoną. Ši rūgo tikrame senoviniame duonkubilyje, buvo kepama su ajerais krosnyje. Ne tik duoną kepė – ir sviestą mušė, sūrį slėgė, virė žuvienę, vaišinosi ir linksminosi.

Pirmais metais ekologiškų rugių duonai ūkininkai pirko iš kolegos, o vėliau ėmė auginti patys. Grūdus mala titnaginėmis girnomis.

Dabar Žemaičiai kepa ir įvairius pyragus, bandeles, tešlainius. Vilija sako, kad kepiniai nėra taip sveika, kaip gamtos energijos pilnos sultys. Bet, pavyzdžiui, pyragas iš moliūgo, išmirkyto šaltalankių sultyse, svarainiuose ir meduje, vis tiek sveikiau, nei iškeptas iš kvietinių miltų, cukraus, margarino ir įsigytas prekybos centre.


Aistra – žvejyba


Į Surgučius prieš keletą metų iš Vilkaviškio atsikraustė ir Vilijos mama Adelė Mikelionienė.

Daugybę metų tuometinėje Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje mokytoja dirbusi A. Mikelionienė džiaugiasi, kad šis gamtos prieglobstis jai – tikra palaima.

– Kol dirbau, vis bronchitai, kosuliai kamavo, o čia atvažiavau – visa sveikata susitvarkė. Čia tokia tyla, ramybė. Kasu sliekus žvejybai, o po kastuvu špokai kuičiasi, – šypsojosi moteris, vaišindama pavasariu kvepiančia arbata iš beržų žirginėlių, karklo kačiukų, gudobelės žiedų ir imbiero.

A. Mikelionienės aistra – žvejyba, tad gyvenimas prie Šešupės ir šia prasme jai tikras rojus.

– Mama yra „kietas žvejys“. Kai tik nusipirkome sodybą, pirmą pavasarį man net atrodė, kad ji bėgdavo iš pamokų – lyg mokinukas. Pasičiupdavo savo šunį, susimesdavo meškeres ir kaip vėjas atlėkdavo žvyrkeliu – tik į šoną traukis... – juokėsi Vilija.

Dabar per šventes problemos nebūna: A. Mikelionienės pagauto laimikio užtenka ir rūkinimui, ir žuvienei.

– Mes su mama nesame minios žmonės. Dėl to ši nuošali sodyba mums – tarsi šventa vieta, – sakė V. Žemaitienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas