„Santaka“ / Medikai pritartų tik pasyviajai eutanazijai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-09-29 16:21

Dalinkitės:  


Medikai pritartų tik pasyviajai eutanazijai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ar sunkiai sergantis žmogus turi teisę savo noru pasitraukti iš gyvenimo? Ar eutanazija – tai paciento numarinimas, ar suteikta galimybė išeiti oriai, be kančios? Tokias diskusijas atnaujino neseniai pateiktas svarstyti eutanazijos įstatymo projektas.

Balsuotų už eutanaziją

Sunkų ligonį daug metų slaugiusi vilkaviškietė sakė keltų abi rankas, jeigu jai reikėtų balsuoti, kad Lietuvoje būtų priimtas eutanazijos įstatymas. Moteris teigė nė už ką nenorinti patirti tokių kančių, kokias kentė jos motina. Ligonę kankino ne tik skausmas, bet ir suvokimas, jog jos liga artimųjų gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Dukrai teko atsisakyti darbo, patirti materialinių nepriteklių, motiną dieną naktį slaugiusi moteris pati išseko ir fiziškai, ir dvasiškai.

Nors iki pat mirties senolė jautė didžiulį artimųjų dėmesį, ji kentė dėl tokios padėties, nuolat verkdavo, kad Dievulis jos taip ilgai nepasiima, ir prašydavo kaip nors sutrumpinti šią kančią. Tokios motinos maldos draskė dukters širdį. Žvelgdama į kenčiančią motiną, moteris vis pagalvodavo, jog pati nė už ką nenorėtų taip egzistuoti. Jos manymu, tokios būties nebegalima vadinti žmogaus gyvenimu, nes realiai gyvena nebe žmogus, o tik jo kūnas.

Vilkaviškietė sakė palaikanti tokio projekto iniciatorę Seimo narę Mariją Aušrinę Pavilionienę, kuri siūlo įstatymu reglamentuoti asmens, kenčiančio nuolatines nepakeliamas fizines ir dvasines kančias, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu. Nepagydoma liga sergantis ir dideles kančias kenčiantis asmuo turėtų užpildyti prašymą dėl eutanazijos atlikimo. Prieš tai gydytojų konsiliumo sprendimu jo būklė turėtų būti pripažinta beviltiška medicininiu požiūriu.


Nesutiktų vykdyti


Bene labiausiai tokio įstatymo projektas išjudino medikų bendruomenę. Žmogaus gyvybę iki paskutinio atodūsio prisiekusiems gelbėti gydytojams pasirodė nepriimtina stoti į kitą barikadų pusę ir ją priverstinai užgesinti.

Apie eutanaziją kalbinti Vilkaviškio ligoninės medikai išsakė skirtingas nuomones dėl įstatymo, tačiau vieningai teigė niekada nesutiksiantys patys vykdyti tokių procedūrų. Vyr. gydytojo pavaduotojas neurologas Petras Vaitiekūnas ir Vaikų ligų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė mano, kad toks įstatymas būtų visai priimtinas, nes žmogus turėtų galimybę pasirinkti. Medikai sakė matą daug pavyzdžių, kai patyrę su gyvybe nesuderinamas smegenų traumas žmonės tampa tarsi gyvomis „daržovėmis“. Tokiais atvejais medikai pritartų eutanazijai, bet ne aktyviajai, suleidžiant gyvybę gesinančius medikamentus, o pasyviajai, kai tiesiog nutraukiamas gydymas.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėja Diana Žebrauskienė savo darbe kasdien susiduria su daug ligonių, kurie tikrai nepasveiks, nes jų būklė kritiška. Tačiau medikė eutanazijos įstatymui nepritartų, nes, jos manymu, niekas neturi teisės spręsti žmogaus gyvybės klausimo, juo labiau nevertėtų į tai painioti gydytojų. Be to, šiuolaikinė medicina sunkiam ligoniui garantuoja visas nuskausminimo priemones, tad jis fizinių kančių nejaučia.


Kol sustoja širdis


Vidaus ligų skyriaus vedėja Angelė Mazauskienė per ilgametę praktiką turėjo tik vieną ligonę, kuri labai subtiliai paprašė jos negaivinti, kai vėl ištiks priepuolis. Jauna moteris sirgo sunkia onkologine liga.

Anot didelę praktiką turinčios medikės, ligoniai apie mirtį kalba tik tuomet, kol jie dar pakankamai stiprūs. Kai artinasi paskutinioji ir iškyla reali grėsmė, visi kiek galėdami kabinasi į gyvenimą. Gydytoja įsitikinusi, kad ne medikai duoda gyvybę, tad ne jie ir turėtų atimti.

– Mes, medikai, žmogaus gyvybę privalome gelbėti net ir beviltiškais atvejais. Ją palaikome net ir tuomet, kai konstatuojama smegenų mirtis, jei tokia artimųjų valia. Žmogaus gyvybė palaikoma tol, kol sustoja jo širdis, – aiškino Reanimacijos skyriaus vedėja Vida Zaikauskaitė.


Apniko abejonės


Medikai suabejojo, ar toks įstatymas būtų veiksmingas, mat jame numatoma sąlyga, jog prašymą eutanazijai pasirašantis žmogus turi būti šviesaus proto. Tačiau sveikas ir apie mirtį negalvojantis žmogus vargiai pasirašytų tokį prašymą, o susirgusį nepagydoma liga pacientą apninka depresija, tad jo psichinė būklė tampa nestabili. Juolab kad vėlesnėse ligos stadijose, kai skausmas malšinamas stipriais medikamentais, žmogaus sąmonė slopinama. Todėl eutanazijos atvejai būtų išskirtiniai ir pavieniai.

Vyr. gydytojo pavaduotojai slaugai Robertai Suprikienei visam gyvenimui įsiminė atvejis, privertęs susimąstyti apie pasyviosios eutanazijos galimybę. Prieš daug metų, būdama jauna specialistė, ji kolegoms akušeriams-ginekologams talkino per cezario pjūvio operaciją. Kai iš motinos įsčių buvo ištrauktas kūdikis, visi suprato, jog su tokiais apsigimimais vaikas pasmerktas greitai mirti, o jo mama – begalinei kančiai.

Medikė prisimena, kad tuomet ją akimirksniu apniko abejonės. Kūdikis buvo sunkios būklės, tad jį reikėjo arba reanimuoti, arba leisti išeiti. Tą pačią abejonę ji spėjo įžvelgti ir kitų kolegų akyse. Vis dėlto nugalėjo mediko pareiga iki paskutiniųjų kovoti už žmogaus gyvybę.


Dvasininkai nepritaria


Eutanazijai nepritaria ir dvasininkai. Katalikų tikėjime nepriimtina bet kokia gyvybės nutraukimo forma. Apie eutanaziją kalbintas Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas sakė puikiai žinantis, ką išgyvena sunkūs ligoniai, nes nuo onkologinės ligos mirė jo mama.

Tačiau jis pats pasisako prieš eutanaziją ne tik dėl to, kad yra kunigas. Dvasininkui teko gilintis į biomedicinos mokslus, tad jis įsitikinęs, jog siūlydama tokius įstatymus visuomenė moralinius klausimus bando spręsti lengviausiu keliu. Tarsi kilnius tikslus vėliau apraizgo piktnaudžiavimo atvejai ir pirminė idėja galop tampa problema. Kuo silpnesnė valstybė, tuo problema gilesnė.

Todėl V. Labašauskas įsitikinęs, kad Lietuvoje, kur daug savanaudiškumo, moralė nėra aukšta, toks įstatymas taptų manipuliacija žmonėmis. Juk ne paslaptis, jog išlaikyti seną, ligotą žmogų yra brangu ir artimiesiems, ir valstybei.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas