„Santaka“ / Laparoskopiją chirurgai pradėjo tamsioje dėžėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-09-19 15:50

Dalinkitės:  


Prieš dvidešimt metų po pirmosios laparoskopinės ginekologinės operacijos atminimui nusifotografavo visa medikų brigada: operacijai vadovavęs prof. Povilas Vanagas, slaugytoja Rasa Varžukienė, anesteziologė Eugenija Didžbalienė, slaugytojos Janina Jurevičienė ir Gražina Knezevičienė, vyr. gydytojas Romualdas Sveikata bei ginekologai Vidmantas Sedziniauskas ir Skirmantė Švarcienė.

Laparoskopiją chirurgai pradėjo tamsioje dėžėje

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ligoninės laparoskopinė chirurgija šiemet švenčia dvidešimties metų jubiliejų. Per netrumpą periodą laparoskopija labai ištobulėjo, medikai išgelbėjo ne vieno paciento sveikatą ir dabar su šypsena prisimena nerimą prieš pirmąsias operacijas. Bėgant metams, jų jau atlikta tūkstančiai.


Priminė avantiūrą


Pirmąją laparoskopinę chirurginę tulžies pūslės operaciją atlikęs Rimantas Ramanauskas puikiai prisimena tą įtampą, kai teko pačiam savarankiškai per mažą pjūvį pilve įvesti miniatiūrinę vaizdo kamerą, per kitą – skalpelį ir, žvelgiant į kompiuterio monitorių, rankomis atlikti tikslius pjūvius, išimti pažeistą organą, užsiūti. Tuomet operacija truko daugiau nei 3 valandas, medikams iš susijaudinimo žliaugė prakaitas, o ranka negalėjo sudrebėti.

Tuometis chirurgo pasiryžimas kitiems galėjo priminti avantiūrą, mat operuoti laparoskopu R. Ramanausko niekas nemokė. Prieš tai jis buvo stebėjęs keletą operacijų, matęs filmuotą medžiagą, skaitęs daug literatūros vokiečių kalba. O pirmąsias bandomąsias „operacijas“ laparoskopu jis atliko... tamsioje dėžėje.

Būtent per skylę dėžėje įvedęs kamerą ir instrumentus, žvelgdamas į monitoriaus ekraną, jis mokėsi pajusti erdvę, atstumus, dirbti įrankiais, pjauti, siūti žaizdą. Prie atviro pjūvio ir tiesiai į jį nukreipto žvilgsnio įpratusiam chirurgui buvo sunku perprasti dvimatę erdvę ekrane.


Brangi operacija


Tačiau pirmoji operacija pavyko puikiai, komplikacijų nebuvo, ir tai paskatino didesnį pasitikėjimą. Tad dabar beveik visos tulžies pūslės bei diagnostinės operacijos atliekamos laparoskopu, keliskart teko siūti pažeistas kepenis, skrandžio opas. Per metus vien chirurgai atlieka apie 100 laparoskopinių operacijų. Tik komplikuotais atvejais jie renkasi atvirą pjūvį.

Pasaulyje laparoskopu atliekama apie 50 proc. apendikso šalinimo operacijų, tačiau vilkaviškiečiai medikai to iki šiol nedarė.

– Apendiksą reikia ištraukti specialiu maišeliu, kad kirmėlinės ataugos turinys nepatektų į pilvo ertmę, – pasakojo R. Ramanauskas. – Tačiau vieno tokio maišelio kaina – 200 litų. Šitokių „krepšelių“ prireikia ir tulžies pūslės operacijų metu. Anksčiau chirurgai buvo radę išeitį ir vietoj brangių maišelių naudojo prezervatyvus. Tačiau šių gamintojai pastaruoju metu taip ištobulino savo produkciją pridėdami įvairių priedų, kad chirurgijai šiuolaikiniai prezervatyvai nebetinka.


Tarp pirmųjų


Laparoskopija gimė Vokietijoje. Pirmąją tokią operaciją atliko vokiečių ginekologas Kurtas Semmas, laparoskopu pašalinęs apendiksą, o 1985 m. Erichas Muhe atliko laparoskopinę tulžies pūslės operaciją. Tada abu medikai buvo apkaltinti šarlatanizmu, jiems iškeltos baudžiamosios bylos, pasiūlyta atimti licencijas. Tačiau 1990 m. abu šie Vokietijos chirurgai jau buvo apdovanoti už inovacijas, o vėliau pas juos stažavosi ir vilkaviškiečiai medikai.

Nuo tos dienos, kada pasaulis oficialiai pripažino laparoskopinę chirurgiją, buvo praėję vos keleri metai, kai į Vilkaviškio ligoninę atkeliavo laparoskopas. Tuomet vos kelios ligoninės galėjo didžiuotis tokia įranga: 1992 m. laparoskopą įsigijo Santariškių, 1993 m. – Kauno klinikos. Vilkaviškiečiai iš rajoninių ligoninių buvo pirmieji.


Vežė lagaminuose


Anot R. Ramanausko, mūsų rajono gyventojai už tai turi būti dėkingi tuomečiam ligoninės vadovui Romualdui Sveikatai. Savoje ligoninėje naujoves visuomet siekęs diegti medikas tuomet lankėsi parodoje Vokietijoje ir susipažino su medicininę įrangą gaminančios garsios firmos „Aesculapius“ vadovais. R. Sveikata mokėjo įtikinti vokiečius verslininkus, kad šie turėsią nemažai naudos, suteikę vilkaviškiečiams didelių nuolaidų. Mat laparoskopija Lietuvoje tuomet žengė pirmuosius žingsnius ir ją pareklamavus turėjo atsiverti didžiulės rinkos galimybės.

„Apdorojus“ vokiečius, dar reikėjo įtikinti rajono Savivaldybę, kad skirtų didžiulius pinigus ligoninės laparoskopinei įrangai pirkti. R. Sveikata patikino, jog pakvies iš Vokietijos profesorių, kuris išmokys mūsų medikus dirbti laparoskopu. Žinant tuometinę pirmuosius nepriklausomybės žingsnius žengiančios Lietuvos situaciją, mediko optimizmu buvo sunku patikėti.

Tačiau R. Sveikata savo pasiekė. Tuomet buvo „iššluotos“ rajono biudžeto valiutinės atsargos. Kad būtų pigiau, nutarta į Vokietiją vežtis grynuosius pinigus – gerokai per 100 tūkst. Vokietijos markių. R. Ramanauskas prisimena, kaip jis, ligoninės vadovas R. Sveikata, dabar jau į Amžinybę iškeliavęs chirurgas Giedrius Žebrauskas ir tuomet rajono Savivaldybėje dirbęs dabartinis šalies premjeras Algirdas Butkevičius, susidėję pinigus į lagaminus ir pasisamdę apsaugą, vyko į Vokietiją. Kai vokiečiai pamatė lagaminus su pinigais, negalėjo patikėti savo akimis, kad lietuviai galėjo ryžtis tokiam rizikingam žygiui.


Mokė kitus


Kai laparoskopas buvo nupirktas, į Vilkaviškio ligoninę atvyko garsus Vokietijoje profesorius Walteris Neugebaueris su dviem asistentais ir atliko pirmąsias operacijas. Joms asistavo vilkaviškiečiai medikai, turėdami galimybę ir mokytis, ir praktikuotis. Vokiečių medikai į Vilkaviškį buvo atvykę dar porą kartų.

Tuometinis ligoninės vadovas tesėjo savo pažadą ir į parodomąsias operacijas sukvietė medikus iš įvairių ligoninių. Netrukus po to net septynios šalies ligoninės įsigijo „Aesculapius“ firmos laparoskopijos komplektus. Jie buvo kur kas pažangesni nei pirmieji, įgyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ligoninių.

Praktikos įgiję Vilkaviškio chirurgai netrukus patys pradėjo vykti į kitų rajonų ligonines ir mokyti kolegas. R. Ramanauskui teko važiuoti į Alytų, Ukmergę, Šilutę, Ignaliną ir kt.


Išgelbėjo pacientes


Tačiau chirurgai turi pripažinti, kad pirmąsias operacijas laparoskopu vis dėlto atliko ginekologai. Juos mokė į ligoninę atvykęs Kauno klinikų profesorius ginekologas Povilas Vanagas. Pirmasis laparoskopiją išmėginęs tuometinis Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjas Vidmantas Sedziniauskas vėliau talkindavo to dar besimokiusiems chirurgams. Tačiau vilkaviškiečiai didžiavosi, kad jų įranga pranašesnė už kauniečių. Šie operaciją stebėdavo ne monitoriaus ekrane, o per kameros akį.

Dabar laparoskopines operacijas moka atlikti visi ligoninėje dirbantys chirurgai ir ginekologai. Dabartinė Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Skirmantė Švarcienė sakė, kad laparoskopija išgelbėjo pacientes nuo didelių pjūvių, paspartino gijimą, organai operacijų metu mažiau traumuojami. Dažniausiai daromos diagnostinės operacijos, tiriant nevaisingumo priežastis, taip pat šalinamos cistos, miomos, sąaugos, operuojamas negimdinis nėštumas. Būtent pastarosios operacijos metu juntamas didelis laparoskopijos pranašumas, nes išsaugomas kiaušintakis, o tai turi didelės įtakos moters pastojimo galimybei ateityje.

Dabartinis ligoninės vadovas Linas Blažaitis prisimena, jog laparoskopija buvo iššūkis ir anesteziologams: jie nežinojo, kaip tokios operacijos metu į narkozę reaguoja paciento organizmas. Todėl netrukus operacinėms buvo įsigyta papildomos technikos – paciento būklės stebėjimo monitoriai.

Pasak L. Blažaičio, tuomet, daugiau nei prieš du dešimtmečius, laparoskopija mūsų medikams atrodydavo kaip kažkas fantastiško. Jie neįsivaizdavo, kaip praktiškai be pjūvio galima pašalinti tulžies pūslę. Tačiau netrukus „fantastikos sritis“ tapo realybe ir rajono ligoninėje. Dabar ligoninės medikai su šypsena žvelgia į senas nuotraukas, kuriose įamžintas laparoskopas su senovinį televizorių primenančiu monitoriumi. Operacinių be šiuolaikinio laparoskopo medikai šiais laikais jau neįsivaizduoja.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas