„Santaka“ / Šeimos problemų neišspręs jokia institucija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-09-15 16:29

Dalinkitės:  


Kad rastum kelią sudėtingame gyvenimo labirinte, reikia ieškoti kompromisų.

Šeimos problemų neišspręs jokia institucija

Eglė KVIESULAITIENĖ

Dilemą, su kuo turėtų gyventi motinos netekę vaikai, teko spręsti ir valdiškoms institucijoms, ir artimiems giminaičiams. Tačiau niekas negali atsakyti, ar surastas sprendimas – pats geriausias.


Žiaurus išbandymas


Trylikametei Gustei (paauglės vardas pakeistas) gyvenimas nepagailėjo itin skaudaus išbandymo. Mergaitė vos prieš pusmetį neteko mamos. 39-erių moterį klastinga liga pasiglemžė per kelis mėnesius, net nedavusi artimiesiems laiko susitaikyti su užgriuvusia lemtimi. Gustė su mama ir penkiamete sesute gyveno pas močiutę. Į jos namus sugrįžo po to, kai mamos ir tėčio bendras gyvenimas iširo. Močiutė mergaitėms tapo lyg antrąja mama. Mažoji, nelankiusi nei lopšelio, nei darželio, praktiškai ir užaugo ant močiutės rankų.

Kol Gustės tėtis gyveno Lietuvoje, mergaitės su juo bendravo dažniau. Vyras užsukdavo, nusiveždavo dukteris į kavinę. Tačiau jam išvykus gyventi į užsienį ryšiai liko minimalūs: retkarčiais susirašydavo internetu, o pasimatydavo visai retai.

Todėl kai po mamos mirties tėtis pasakė, jog abi dukras išsiveš gyventi į užsienį, Gustė puolė į paniką. Paauglė labai sunkiai išgyveno mamos, kuri buvo ne tik artimiausias žmogus, bet ir geriausia draugė, netektį.

Mergaitei prireikė ir medikų, ir psichologų pagalbos. O žinia, kad gali netekti ir savo namų, mokyklos, draugų, močiutės, dar pasunkino situaciją. Kartą po tėvo apsilankymo ir pareikšto ultimatumo teko kviesti greitąją pagalbą dėl Gustę ištikusio priepuolio.


Kurstė nuoskaudos


Mergaičių globėja po mamos mirties tapusi močiutė taip pat negalėjo susitaikyti su mintimi, kad neteks anūkių. Moteris labai išgyveno, bandė kalbėtis su buvusiu žentu, tačiau jis nė nemanė leistis į kompromisą. Vyras buvo įsitikinęs, kad solidaus amžiaus močiutė netinkamai auklėja jo dukras, leidžia per ilgai būti prie kompiuterio, neprižiūri mokslų, specialiai nuteikinėja prieš jį. Suaugusieji vadovavosi emocijomis, kurias kurstė senos nuoskaudos. Karčių žodžių vienas kitam pasakė ir Gustė su tėčiu.

Santykiai tapo be galo įtempti, net teko įsikišti mergaitę visą laiką po mamos mirties konsultavusiai psichologei. Buvo aišku, jog su netekties skausmu dar nesusitaikiusios, sunkų gyvenimo periodą išgyvenančios paauglės negalima papildomai traumuoti – prievarta išvežti į svetimą aplinką, kur mergaitė net negalės gauti tinkamos pagalbos, nes nemoka tos šalies kalbos.


Ieškojo pagalbos


Norėdama išsaugoti anūkes, močiutė puolė ieškoti pagalbos įvairiose institucijose: lankėsi Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, pas advokatus, rajono Tarybos narius. Tačiau visi kartojo tą patį: įstatymas yra tėvo pusėje ir niekas negali iš jo atimti teisės auginti savo dukras. Nebent jis pats geranoriškai leistų močiutei jas pagloboti. Pati paauglė neturi jokių teisių.

Galop abi suinteresuotos pusės drauge su vaiko teisėms atstovaujančiais specialistais sėdo prie derybų stalo. Buvo nutarta, jog mergaitės vis dėlto vyks su tėvu. Mažoji, kuri pati dar nesuvokia, kur jai iš tiesų geriau, ten ir gyvens. O Gustė, paviešėjusi tėvo namuose, galės spręsti, ar nori grįžti atgal, ar pasilikti.


Nuomonė – ne teisė


Šįkart buvo prieita prie abiem pusėms, o svarbiausia – vaikui, palankaus sprendimo. Suaugusieji leido pasirinkti. Tačiau dažnu atveju vaikai tampa įkaitais suaugusiųjų interesų labirinte ir nepilnamečių norų niekas nepaiso. O ką gina įstatymas?

Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Blažaitienė teigė, kad žmonės dažnai klaidingai mano, jog vaikas, sulaukęs tam tikro amžiaus, gali pats pasirinkti gyvenamąją vietą. Tačiau pagal įstatymą vaiko gyvenamoji vieta yra ten, kur gyvena jo tėvai. Jeigu tėvai gyvena atskirai, vaikas lieka su tuo iš tėvų, kaip nuspręsta teismo.

– Įstatymu įtvirtinta tai, kad vaikas dėl gyvenamosios vietos turi teisę reikšti savo nuomonę. Nuo dešimties metų nuomonę teisme išsako pats, o jaunesni – per atstovaujančią instituciją, – aiškino R. Blažaitienė. – Tačiau galutinį sprendimą priima teismas, įvertinęs ne tik vaiko nuomonę, bet ir tėvų pateiktus argumentus. Mirus vienam iš tėvų, vaikas lieka gyventi su antruoju, nebent šiam būtų apribota tėvų valdžia. Tai yra tėvo teisė ir pareiga, nes pagal įstatymus jis yra vienintelis vaiko atstovas. Jei tėvai (ar vienas tėvų, kai kitas yra miręs) laikinai išvyksta gyventi į užsienį, o vaikai dėl jų interesų paliekami gimtinėje, gali būti nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu. Dėl jos kreipiasi patys tėvai ir nurodo, kas rūpinsis jų vaiku. Tokia globa (rūpyba) neatlygintina, o tėvų teisės ir pareigos nepanaikinamos: jie privalo vaiką išlaikyti, su juo bendrauti. Grįžus tėvams į Lietuvą, tokia globa (rūpyba) tėvų prašymu panaikinama.


Užmegzti ryšį


Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja sakė negalinti komentuoti konkrečių situacijų, tačiau yra daug atvejų, kai konflikte suaugusieji labiau paiso savų, o ne vaiko interesų. Užuot ieškoję kompromisų, kad vaikui būtų geriau, kad jis lengviau prisitaikytų prie pasikeitusios situacijos, dažniausiai stengiasi jį atsikovoti nuteikinėdami prieš kitą, o ne bandydami nuraminti, paruošti galimiems pokyčiams.

– Jokia institucija negali išspręsti šeimos problemų, tai gali padaryti tik patys jos nariai, – sakė R. Blažaitienė. – Mes giname vaikų interesus. Stengiamės, kad tarp vaikų ir tėvų būtų kuo glaudesnis ryšys, kad netekę vieno iš artimųjų vaikai netaptų visiški našlaičiai. O konfliktinėse situacijose vaikų labui stengiamės rasti kompromisą tarp suaugusiųjų. Dažniausiai tai pavyksta.

Paviešėjusi pas tėvą, Gustė sugrįžo gyventi pas močiutę. Paauglė turėjo galimybę pabendrauti, susipažinti su svečia šalimi, daug ką išsiaiškinti. Ką ji nuspręs dėl savo ateities, dar nežinia. Svarbiausia, kad dabar suaugusieji paiso ir jos nuomonės.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas