Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-11 07:54

---

Aleksandrą globojantis Zigmas Jonelis mano, jog senolei gyvenimo saulėlydį geriausia praleisti namuose.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Apie 83-ejų Aleksandros Šeštokienės gyvenimą būtų galima parašyti knygą. Kieto žemaitiško charakterio moteris savo likimą koregavo pati. Kabinosi į gyvenimą net tuomet, kai kitas būtų nuleidęs rankas. Tačiau knygos apie Aleksandrą, ko gero, niekas nebeparašys. Mat jos gyvenimas saulėlydyje susiklostė taip, kad artimiesiems svarbiausia tapo pinigai, bet ne idėjinė senolės praeitis. O pati Aleksandra jau vargiai besuvokia, dėl ko ir kokios kovos aplink ją vyksta.

Sunkumai nepalaužė

Pokaryje jauna kieto charakterio žemaitė Aleksandra už ryšius su partizanais bei atvirus dienoraščius dviem dešimtmečiams buvo nutremta į Sibirą. Per ilgus lageryje praleistus metus moteris nesimatė su dukra, kurią paliko visai mažą, tad grįžus teko susipažinti iš naujo. Komplikuoti jų santykiai, sunki našlės dalia, alinantis darbas bandant „atsigriebti“ už tremtyje praleistus metus – niekas nepalaužė tvirtos moters. Ji rėmė Sąjūdį, „Caritą“, aukojo dideles sumas J.Basanavičiaus paminklo bei Katedros statybai, stovėjo Baltijos kelyje ir tiesiog gyveno atgimimu. Dažnai nesuprasta, pilna vidinių prieštaravimų, savotiška, ji turėjo tvirtas idėjas, kuriomis tikėjo.

Pasirūpino globėju

Tačiau senatvinė negalia padarė savo. Vaitų kaime (Pilviškių sen.) ūkelį besitvarkiusi Aleksandra viena nebepajėgė apsidirbti. Prižiūrėta tai vienų, tai kitų, gyventi priėmė šilutiškį Zigmą. Per laikraštį darbo ieškojusį pusamžį vyrą Aleksandrai rekomendavo Tauragės tremtinių muziejaus darbuotojai, besirūpinantys visais, katorgos siaubą patyrusiais žmonėmis.

Daugiau artimųjų neturėjusi, o su dukra retai kada tesusitikdavusi ir ne itin šiltai bendravusi Aleksandra priprato prie savo įnamio. Kiek sugebėjo, 56-erių Zigmas prižiūrėjo senutę. Jie laikė gyvulių, bičių. Aleksandra vakarais pasakodavo bendro gyvenimo draugui apie tremtį, jos istorijas Zigmas įrašinėjo į audiokasetes. Oficialiu globėjo statusu Zigmas tuomet nesirūpino, nes pati Aleksandra komandavo ir buvo namuose šeimininkė.



Pateko ligoninėn

Tačiau pastaraisiais metais silpo ne tik fizinės, bet ir protinės Aleksandros galios. Moteris ištisomis dienomis gulėdavo lovoje net nenusimaudama veltinių. Dėl kraujotakos sutrikimų jai gangrenavo keli kojos pirštai, tačiau senolė nenorėjo gydytis. Iš visų buvusių artimųjų ji tepažino Zigmą ir jam pakluso. Visi kiti atrodė tarsi priešai, besikėsinantys į jos laisvę.

Kai Zigmui susirgus ir atgulus senolė liko viena, kaimynai paskambino Aleksandros dukrai Mortai. Iš kito rajono atvažiavusi moteris teigė buvusi šokiruota pamatyto vaizdo. Anot Mortos, motina gulėjo pajuodusiuose skuduruose, netvarkingame, purviname kambaryje, neprausta. Senolė vos bepaėjo, nes po kiekvieno žingsnio nežmoniškas skausmas perverdavo gangrenuojančias kojas.

Morta iškvietė greitąją pagalbą ir prašė, kad motiną kuo greičiau gabentų gydyti. Nuo kovo vidurio Aleksandra slaugoma Vilkaviškio ligoninėje, jos priežiūra rūpinasi medikai. Proto negalios kamuojama senolė net neįtaria, kokios aistros verda už ligoninės sienų.



Užvirė konfliktai

Jau nuo pirmųjų dienų, kai senolė atgulė gydytis, Zigmas ir Aleksandros dukra Morta konfliktuoja. Zigmas apkaltino moterį, jog ši neva pavogusi siuvimo mašiną, televizorių ir jo turėtą pistoletą. Morta, pagal galiojančius įstatymus esanti vienintelė Aleksandros turto paveldėtoja, kieme pasigedo motinos taip brangintų avilių.

Senolės globėju oficialiai neįformintas Zigmas tvirtina, kad jis turįs Aleksandros parašytą testamentą, kuriuo visas turtas paliekamas jam. Tačiau baiminasi, kad aplinkoje nesusivokianti senolė nebūtų sukurstyta dokumentą perrašyti. Vyras įsitikinęs, kad duktė motiną prisiminė tik dėl pinigų, mat Aleksandra kaip tremtinė gauna nemažą pensiją.

Pasirengęs vesti

Kas antra diena į Vilkaviškį iš Vaitų autobusu atvažiuojantis ir šviežio pieno ligonei atvežantis Zigmas įsitikinęs, jog jo globotinei ligoninėje blogai. Vyras tikina, jog senolė ligoninės maisto nevalganti, tad gali išsekti ir numirti. Zigmo manymu, begulint lovoje ligonei gali atrofuotis raumenys ir ji išvis nebepajėgs vaikščioti.

Zigmas siekia susitvarkyti dokumentus Aleksandros globai, tačiau jam trūksta medikų pažymos apie senolės neįgalumą. 56-erių vyras ne kartą kreipėsi pagalbos į redakciją, kad žurnalistai padėtų jam gauti reikiamą pažymą. Neturintis globėjo dokumentų pusamžis vyras negali pasiimti ir Aleksandros pensijos.

– Gydytojai liepia nupirkti sauskelnių, vaistų, o aš gi neturiu pinigų. Iš ko pirksiu, jei Morta pasiėmė mamos pensiją, – aimanavo redakcijon užsukęs Zigmas.

26-eriais metais už savo globotinę jaunesnis vyras neslėpė, jog pasiklydęs teisiniuose labirintuose temato vieną išeitį – vesti Aleksandrą.



Į globos įstaigą

Tačiau Aleksandros duktė apie stikliuko nevengiantį motinos globėją turi savo nuomonę. Ji mano, kad neturintis iš ko gyventi Zigmas tesiekia Aleksandros pinigų.

– Jūs būtumėt pamatę, kaip atrodė mano motina tuose namuose. Bet kuriai dukrai širdį suspaustų. Aš per ašaras žodžio pratarti negalėjau, – aiškino Jurbarke gyvenanti moteris. – Zigmas ją gyvą supūdys su tokia priežiūra. Jam terūpi pragerti Aleksandros pinigus.

Moteris atvirai dėstė, jog tik per jos lavoną įvyktų Aleksandros ir Zigmo santuoka. Morta neigė siekianti motinos pinigų. Duktė tikino tetrokštanti vieno – kad motina savo gyvenimo dienas užbaigtų baltoje lovoje, o ne prasmirdusiuose skuduruose.

Moteris neslėpė, kad pati motinos slaugyti nesirengia, nes aplinkoje nesusivokianti Aleksandra jos neprisileidžia.Tačiau jurbarkietė tvarko dokumentus, kad senolė būtų apgyvendinta vienoje iš rajono globos įstaigų.



Laukia sprendimo

Sudėtingoje situacijoje rasti išeitį sunku net prisilaikant įstatymo raidės. Nors Aleksandra akivaizdžiai neįgali, neveiksnia ją gali pripažinti tik teismas. Iki tol senolė gali pati pasirašinėti dokumentus, keisti testamentą, bet ką įgalioti pasiimti jos pensiją. Po konflikto, kai Aleksandrai patekus ligoninėn pensiją paėmė duktė, „Sodra“ laukia oficialių dokumentų ir pensijos neišmoka niekam.

Ligoninės medikai pasirūpino pacientę nugabenti į Kauną, gydytojų psichiatrų konsultacinei komisijai, kad būtų nustatyta psichikos būklė. Taip jie apsidraudė, kad galėtų ligonę siųsti į atitinkamą globos ar gydymo įstaigą.

Bet kol kas laukiama, kad teisiškai problemą tarpusavyje išspręstų Aleksandros artimieji, kurie senolei gyvai esant vargiai ras bendrą kalbą. Mat čia įsipainioję ir pinigai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---