„Santaka“ / Laikas atneša ne didesnes kainas, o nuostolius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-28 17:41

Dalinkitės:  


Rėčiūnų kaimo ūkininkas Arūnas Kartavičius dirba apie 350 ha žemės. Turguje grūdų jis nepardavinėja. „Linas ir viza“ laborantė J.Žilionienė patvirtino, kad iki sausio pabaigos ūkininko sandėlyje išlaikyti kviečiai dėl glitimo trūkumo tiko tik II klasei.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Laikas atneša ne didesnes kainas, o nuostolius

Algimantas GUDAITIS

Vilkaviškio turguje lietuvišką centnerį (50 kg) kviečių ar miežių galima nusipirkti už 13–14 litų. Labiau žolėtus ar su lengvu pelėsio kvapeliu ūkininkai atiduoda ir už 11–12 litų. Per pastaruosius dvejus trejus metus tai bene mažiausios grūdų kainos, kai už toną žemdirbys atsiima vos 260–280 litų.



Pyrago neiškepsi

Į turgų parduoti grūdus dažniausiai atveža mažažemiai ir vidutiniai ūkininkai.

Pirkėjams jie guodžiasi, kad tiek tegaudami už centnerį jie ne tik neturi pelno, bet ir nesusirenka tų pinigų, kuriuos išleidžia trąšoms, javų apsaugos priemonėms nuo ligų ir kenkėjų, degalams pirkti, technikai remontuoti. Jei prie visų išlaidų dar pridėtų bent minimalų atlyginimą (500 Lt/mėn.), tai javus auginti būtų grynas nuostolis.

Mažažemiai ir vidutiniai ūkininkai maišą kitą grūdų parduoti atveža todėl, kad šeimai pritrūksta pinigų maistui, susimokėti už elektrą, nusipirkti balioną dujų, litrą kitą benzino.

Vidutiniai ūkininkai su pavydu priekaištauja didžiažemiams, kurie surinkę ne mažesnę kaip 80 tonų vienos rūšies grūdų siuntą, gali juos parduoti intervenciniams pirkimams, stambioms grūdų supirkimo įmonėms. Ten ir kainos kitokios. Tačiau turguje prekiaujantys ūkininkai turėtų pripažinti tai, kad iš jų atvežtų grūdų nei duonos, nei pyrago neiškepsi.

Norint šiuos grūdus panaudoti maistui, dar prieš malant reikėtų juos gerai išvėdinti, atskirti priemaišas, išdžiovinti.

Turguje pirkti javai dažniausiai tinka tik pašarams. Tvarkingas saugyklas turintys verslininkai vargu ar priimtų tokius grūdus, o jei ir priimtų, tai svoris, o tuo pačiu ir kaina, beveik trečdaliu sumažėtų.



Per javapjūtę brangesni

Grūdų pardavimo bumas prasideda per javapjūtę ar tuoj po jos. Tuomet būna didžiausia pasiūla ir dažnai mažiausia kaina. Tokie rinkos dėsniai.

Daug javų auginantys ūkininkai dabar stengiasi pasistatyti sandėlius ir palaukti jiems tinkamiausio laiko grūdams parduoti. Tačiau šiandieninėje rinkoje, ypač kai tapome Europos Sąjungos (ES) nariais, grūdų kainas lemia daug veiksnių. Retai pasitaikys tokie kaip 2003 metai, kai javai menkai užderėjo Vakarų Europoje, Rusijoje, Ukrainoje ir visai pakenčiamo derliaus sulaukėme Lietuvoje. Tai savotiška dangaus dovana mūsų krašto ūkininkams, kai už toną maistinių kviečių supirkėjai davė 400–500 litų.

Kaip sekasi žemdirbiams parduoti, o supirkėjams supirkti grūdus šiemet, kalbėjomės su UAB „Linas ir viza“ Vilkaviškio grūdų centro vadovu Dariumi Povilausku ir šios bendrovės konsultantu Raimondu Švabu.

– 2004 m. derliaus supirkimo procesas vyko gana sklandžiai, nepaisant kartais gana nepalankių javų dorojimo sąlygų. Dauguma ūkininkų vežė parduoti kviečius ir rapsus tiesiai nuo kombaino. Buvo dienų, kai atvežtų grūdų drėgnumas viršydavo bazinį, o kartais siekdavo net 25 proc. Bokštuose tinkamų saugoti grūdų drėgnumas turi būti ne didesnis kaip 14 proc. Nors pagal europines ir pasaulines grūdų rinkos sąlygas nustatėme neblogas kainas, bet dėl sudėtingos javapjūtės bei didelio grūdų drėgnumo ūkininkai patyrė ir nuostolių, – sutiko D.Povilauskas.

Priklausomai nuo grūdų kokybės per masinį jų supirkimo metą „Linas ir viza“ už kviečius mokėjo iki 370 Lt/t, miežius – iki 315 Lt/t, rapsus – iki 650 Lt/t. „Linas ir viza“ iš Vilkaviškio rajono žemdirbių supirko per 18 tūkst. tonų grūdų: 69 proc. šio kiekio sudarė kviečiai, 18 proc. – žieminiai ir vasariniai rapsai, 11 proc. – pašariniai miežiai, 2 proc. – salykliniai miežiai.



Sugadino saugodami

„Linas ir viza“ Vilkaviškio grūdų centras priima grūdus ir dabar. Perka maistinius ir pašarinius kviečius, salyklinius ir pašarinius miežius, rapsus. Kaip paaiškino grūdų centro vadovas, grūdai superkami be apribojimų iš visų ūkininkų ir bendrovių, nepriklausomai, kiek ir su kokiu transportu žmonės juos atveža. Pasak D.Povilausko, sudėtingiau, kai ūkininkai atveža parduoti grūdus maišuose. Tuomet sunkiau paimti mėginius grūdų kokybei nustatyti.

Grūdų centro laboratorijos duomenys rodo, kad ūkininkų žiemai pasiliktų grūdų kokybė kur kas blogesnė nei buvo javapjūtės pabaigoje. Pagrindinė kokybės pablogėjimo priežastis – per drėgni grūdai buvo supilti į sandėlius ir aruodus. Pradėjo veistis pelėsiniai grybai, grūdų kenkėjai. Kaip tvirtino supirkėjai, kai kurie ūkininkai sugadino kviečius nesilaikydami džiovinimo režimų, naudodami neleistinai aukštas temperatūras. Visa tai atsiliepia grūdų kokybei, o per ją – ir kainai. Dabar už ekstra klasės kviečius bendrovė moka 350 Lt/t, I klasės – 320 Lt/t, II klasės – 310 Lt/t, III–IV klasės – 280 Lt/t, už pašarinius miežius – 320 Lt/t. Jei atvežtuose grūduose randama straubliukų, erkių ar kitokių kenkėjų arba grūdai prigriebti pelėsio – su tokiais tenka grįžti atgal arba sukti į turgų.



Kokybę sužino per penkias minutes

Vilkaviškio grūdų centre įrengta moderni grūdų kokybės nustatymo laboratorija. Ji aprūpinta švedų kompanijos „Perten“, Vokietijos bendrovių „Binder“, „GFL“, „Pleuffer“ ir kt. šiuolaikine laboratorine įranga. Grūdų kokybės nustatymo procesas, pradedant mėginio paėmimu iš transporto priemonės ir baigiant informacinio lapelio su kokybės rodikliais išrašymu, vyksta be laborantų rankų įsikišimo. Per 3–5 minutes prietaisai ištiria ir užrašo, koks yra atvežtų grūdų drėgnumas, baltymingumas, krakmolingumas, glitimas, sedimentacija. Nuo šių ir kitų kokybės rodiklių priklausys, ar jie priskiriami ekstra, I, II klasei, ar tinka tik pašarams. Vilkaviškio grūdų centro laboratorija priima ūkininkų atsivežtus mėginius kokybei nustatyti. Ūkininkas gali sužinoti ne tik kokia atvežtų, bet dar ir sandėlyje laikomų grūdų kokybė.



Apsispręsti turi ūkininkas

Vilkaviškio grūdų centro bokštuose telpa 23,3 tūkst. tonų grūdų. Ir dabar talpyklos beveik pilnos. „Parduoti ūkininkų sandėliuose laikomus grūdus dabar ar dar palaukti – turi nuspręsti pats ūkininkas. Yra keli požymiai, apie kuriuos jam vertėtų pagalvoti: dažnai nuosavuose sandėliuose laikomų grūdų kokybė blogėja, daug pašarinių grūdų parduoda Rusija, Ukraina, vis daugiau grūdų kaupiasi intervenciniuose sandėliuose, juos taip pat reikės parduoti“, – vardijo Vilkaviškio grūdų centro vadovas. Centro darbuotojų skaičiavimu, parduodantys grūdus dabar jau patiria nuostolių lyginant su tais, kurie juos pardavė per javapjūtę ar tuoj po jos.

Mūsų lankymosi UAB „Linas ir viza“ Vilkaviškio grūdų centre dieną 20 tonų kviečių parduoti atvežė Rėčiūnų kaimo ūkininkas Arūnas Kartavičius. Ūkininkas sakė pastebėjęs, kad kainos ne kyla, o krenta. Tą dieną jo atvežti kviečiai tiko II klasei, nes grūdams trūko glitimo – rado 27 proc., o I klasei reikėjo 28 procentų. Be to, grūdai buvo šiek tiek per drėgni – jų drėgnumas siekė 16,4 proc. A.Kartavičius sakė, kad Vilkaviškio grūdų centrui pardavęs beveik 100 tonų pernykščio derliaus grūdų, nemaža dalis kviečių tiko I klasei. Laikyti sandėliuose grūdus ilgiau, ūkininko manymu, jau neapsimoka.



Konsultuoja augintojus

UAB „Linas ir viza“ atlieka dar vieną žemdirbiams svarbią paslaugą – sudaro su ūkininkais grūdų auginimo sutartis. Jų esmė – konsultuoti žemdirbį visais javų auginimo klausimais, pasiūlyti tinkamiausios sėklos, trąšų, augalų apsaugos priemonių. „Linas ir viza“ konsultantas R.Švabas tvirtino, kad pernai grūdų auginimo sutartis su jų bendrove buvo sudarę 80 rajono ūkininkų, kurie augino javus beveik 2 tūkst. ha plote. Tuose ūkiuose kviečių derlingumas siekė 6–7 t/ha, žieminių rapsų – 3–4 t/ha, vasarinių rapsų – 2,5–3 t/ha.

„Sutartis sudariusių ūkininkų grūdai būna aukštesnės kokybės, o tai reiškia, kad jų ir kaina geresnė“, – sakė konsultantas.

R.Švabas informavo, kad vasario mėnesį įvyks seminaras javų auginimo klausimais, tuomet bus išsamiai paaiškinta apie grūdų auginimo sutartis ir jų reikšmę.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas