„Santaka“ / Ūkininkų veršelius saugos iš sostinės atvežtas aptvaras

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-09-05 17:53

Dalinkitės:  


Vištyčio seniūnijos ūkininkams Rasai ir Sergejui Gavrilovams elektrinį aptvarą parūpino ir įsirengti padėjo savanoriai, organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai Andrius Laurinavičius (kairėje) ir Mindaugas Kanišauskas (dešinėje).

Autorės nuotr.


Ūkininkų veršelius saugos iš sostinės atvežtas aptvaras

Eglė MIČIULIENĖ

Šią savaitę į Vištyčio seniūniją atvažiavę organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai vienai ūkininkų šeimai atgabeno specialų aptvarą, kuris turėtų padėti apsisaugoti nuo vilkų.



Pažadėjo – įvykdė

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai Vištyčio krašte pirmą kartą apsilankė maždaug prieš porą mėnesių. Vilniečiai sureagavo į pasipylusius skundus dėl Suvalkijoje smarkiai suaktyvėjusių vilkų ir išpjautų gyvulių.

Tąkart „Baltijos vilko“ aktyvistai bendravo su seniūnijos atstovais, ūkininkais, išklausė jų problemas, išdėstė savo požiūrį ir aptarė galimybes, kaip gyvulius apsaugoti nuo plėšrūnų. Asociacijos narys Andrius Laurinavičius tuomet pažadėjo ūkininkams pagelbėti. Jis teigė mėginsiąs tartis su elektrinius aptvarus gaminančiais verslininkais dėl bendro eksperimentinio projekto: gamintojas duotų žmonėms aptvarą, o šie informuotų apie jo efektyvumą.

Savo pažadą vilniečiai išpildė.

Šį antradienį A. Laurinavičius ir jo kolega Mindaugas Kanišauskas į Vištyčio seniūniją atgabeno „Gallagher“ firmos įrangą, kuri turėtų saugoti gyvulius ir atbaidyti vilkus.



Prašo paramos prevencijai

– Radome tokias tvoras gaminančią firmą, kuri sutiko prisidėti prie bendro gamtosaugos projekto ir gyvai pademonstruoti šitam kraštui, kokių priemonių yra ir kaip jos veikia. Gal tada ir kiti ūkininkai pamėgins ieškoti panašių priemonių, tuomet nereikėtų nei vilkų medžioti, nei valdžios kompensacijų prašyti, – kalbėjo A. Laurinavičius.

„Baltijos vilko“ atstovas sakė, jog šiuo metu jų organizacija bendrauja su įvairiomis institucijomis ir skina kelius dėl valstybės paramos prevencinėms priemonėms. Siūloma, kad valstybės lėšomis būtų dengiama bent pusė šių priemonių įsigijimo išlaidų. Mat visai logiška, jog ekonomiškiau orientuotis ne į kompensacijas, o į gyvulių apsaugą, kuri yra nevienkartinė ir, anot vilniečių, „auklėja“ vilkus į ganyklas nelandžioti. Akivaizdu, kad kompensacijos problemos neišsprendžia.

Priminsime, jog asociacija „Baltijos vilkas“ – visuomeninė organizacija. Joje darbuojasi savanoriai, kurie stengiasi Lietuvoje išsaugoti vilkų populiaciją ir, pasak pačių organizacijos narių, mėgina rasti kompromisą tarp žmogaus ir gamtos.



Sudarė sutartį

Elektriniu aptvaru nutarta aptverti Meiliūnų kaimo gyventojų Rasos ir Sergejaus Gavrilovų ganyklą. Tarp šių ūkininkų, asociacijos „Baltijos vilkas“ ir UAB „Gallagher Baltic“ sudaryta dalyvavimo eksperimentiniame apsaugos nuo vilkų projekte sutartis.

Aptvaras ūkininkams perduotas bandomajam laikotarpiui iki gruodžio pradžios. Vėliau bus sprendžiama, ar eksperimentas bus pratęstas.

Gavrilovai kalbėjo, kad šioje ganykloje leisdami gyvulius į aptvarą jie rizikuoja, mat kaip tik čia vilkai šią vasarą sudraskė du jų veršelius: vieną – dar birželį, kitą – po gero mėnesio.

Vis dėlto ūkininkai tikisi, jog ganyklą keliomis eilėmis juosianti balta ir plati, tiek gyvuliui, tiek plėšrūnui gerai matoma elektrifikuota juosta bus patikima apsauga.

– Kitos išeities juk nėra. Turime kovoti su vilkais, kitaip į šią vietą nebegalėsime grįžti. Jei žvėris žinos, jog čia yra kliūtis, į tą pačią vietą jis nebeateis, – kalbėjo R. Gavrilova.



Vilkai nerimsta

Tuo tarpu vilkai aplink Vištytį nerimsta. Šią savaitę „Santakoje“ buvo išspausdinta informacija apie pastaruoju metu išpjautus gyvulius ir paukščius, tačiau jau kitą dieną paskambinęs gyventojas baisėjosi, kad plėšrūnai ir vėl puola: per porą dienų Donelaičių kaime sudraskė šunį, Būdviečių kaime – 2 veršelius, o Pavištytyje – aviną. „Darosi baisu į mišką nueiti. Aš pats grybauti einu su ginklu. Kodėl ši problema nesprendžiama?“ – pyko ir stebėjosi vyriškis.

Pati R. Gavrilova prieš porą savaičių prie ganyklos sakė mačiusi vilkų šeimynos pėdas. Ūkininkai tuomet nusprendė, jog lankytasi vilkės su dviem vilkiukais.

– Mums viena moteris iš kaimo neseniai pasakojo vilką susitikusi miške. Sakė, jog ilgai stovėjo abu ir žiūrėjo vienas į kitą. Moteriškei net kojas iš siaubo pakirto – ji negalėjo bėgti. O gal ir gerai, kad nebėgo, juk sakoma, jog prie žvėries geriau nedaryti staigių judesių. Po kiek laiko vilkas apsisuko ir nubėgo, – baisėjosi R. Gavrilova.

Akivaizdu, kad vilkų problema šiame krašte tikrai didelė, o viena elektrifikuota tvora viso Vištyčio ir gretimų seniūnijų kaimų neaptversi. Tačiau kol kas kitokių metodų, išskyrus prevencines priemones, mūsų valstybėje nenumatyta. Vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., bet sumedžiojamų žvėrių skaičius limituojamas, o licencijos dalijamos ne atskiroms vietovėms, seniūnijoms, bet apskritims.

Vištyčio seniūnija šią vasarą kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl specialaus leidimo vilkų medžioklei, tačiau iš Vilniaus grįžo neigiamas atsakymas. Pasiūlyta naudotis prevencinėmis priemonėmis, kurios yra gana brangios, ir... kompensacijomis už papjautus gyvulius. Tačiau ūkininkai žino, jog šios lėšos toli gražu nepadengia didelių nuostolių, patirtų praradus auginamą gyvulį. Beje, Gavrilovai už vidurvasarį vilkų papjautus mėsinių limuzinų veršius kompensacijų dar iki šiol negavę.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas