„Santaka“ / Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė: „Norėčiau, kad mūsų kaimas keistųsi“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-09-02 19:03

Dalinkitės:  


Virginija Baltraitienė įsitikinusi, kad Žemės ūkio ministerijos darbas yra tarnauti visuomenei, todėl jis turi būti labai skaidrus, atviras, matomas ir suprantamas.

Autorės nuotr.


Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė: „Norėčiau, kad mūsų kaimas keistųsi“

Pusantro mėnesio žemės ūkio ministre dirbančiai Virginijai BALTRAITIENEI veiklos netrūksta. Vos pradėjusią eiti naujas pareigas ją užgriuvo rimti iššūkiai: Lietuvą vis labiau apima afrikinis kiaulių maras, beveik tuo pat metu Rusijos valdžia uždraudė į šalį įvežti lietuviškas prekes.

Su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene kalbamės apie tai, kaip Žemės ūkio ministerijai sekasi spręsti šias problemas.



Kreipėsi į Europos Komisiją

– Vos buvote paskirta į naujas žemės ūkio ministrės pareigas, iškart gavote rimtą krikštą – kiaulių marą. Kaip Jūsų vadovaujamai ministerijai sekasi kovoti su šia liga, kurios naujų židinių vis nustatoma pastaruoju metu?

– Krikštas tikrai buvo rimtas ir, žinoma, netikėtas, tad ilgai mąstyti nebuvo kada. Kita vertus, tai tik padėjo sukoncentruoti dėmesį, sutelkti ministerijos komandą ir skubiai imtis veiksmų. Mano darbo ir gyvenimo patirtis jau nemaža, esu visapusiškai „išbandyta“, tad savimi pasikliauju ir nedvejoju, kai reikia veikti. Suvienijome jėgas su kaimynais – Latvija, Estija ir Lenkija, afrikiniam kiaulių marui įveikti sukūrėme bendrą veiksmų programą ir finansinį planą, kurį teikiame Europos Komisijai (EK) ir kuris bus svarstomas neeilinėje Europos Sąjungos ministrų taryboje jau rytoj, rugsėjo 5 dieną.

– Ar pakanka lėšų sustabdyti šios ligos plitimui šalyje?

– Lėšų niekuomet nėra per daug, tačiau šiuo atveju labai svarbu jas racionaliai paskirstyti ir panaudoti aktualiausioms problemoms spręsti. Dėl kiaulių maro tapome visos Europos buferine zona, todėl ir kreipėmės į Europos Komisiją, kad dėl maro patirti nuostoliai būtų kompensuojami 100 proc. Tačiau žemdirbiams laukti nereikėjo, nuostolių patyrusiems kiaulių laikytojams kompensacijas jau išmokėjome. Už nuostolius, patirtus dėl prevencinio kiaulių skerdimo ir įsipareigojimo nelaikyti ligai imlių gyvūnų, 2013 m. buvo išmokėta 0,44 mln. Lt, o 2014-aisiais – 4,89 mln. Lt.

– Pasigirdo kalbų, kad draudėjai ketina nebedrausti kiaulių fermų. Kaip yra šiandien?

– Sprendimus dėl konkrečių draudžiamų gyvūnų rūšių ir draudžiamų rizikų prisiima pačios draudimo įmonės, tačiau ministerija su draudimo įmonėmis ir toliau ieško bendrų sprendimo būdų, kad būtų draudžiamos visos ūkinių gyvūnų rūšys, tarp jų – ir kiaulės.



Privaloma registracija

– Kaip ES ketina Lietuvai padėti kovoje su kiaulių maru?

– Lietuvos numatytoms afrikinio kiaulių maro prevencinėms priemonėms įgyvendinti 2013 ir 2014 metams buvo skirtas dalinis – nuo 30 iki 50 proc. – finansavimas iš ES biudžeto, tačiau didžioji lėšų dalis – iš nacionalinio biudžeto.

Atsižvelgiant į tai, kad liga plinta, numatytų lėšų nepakanka, tad, kaip jau minėjau, Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis kreipiasi į EK dėl papildomų lėšų skyrimo. Šis klausimas Taryboje bus svarstomas rugsėjo 5 d.

Paramos prašome trims pagrindinėms priemonių grupėms: maro prevencijai ir kontrolei, paramai smulkiesiems kiaulių augintojams bei ligos židinių likvidavimo komandai sukurti.

– Jeigu liga plis, galbūt ateityje lietuviai nebegalės auginti kiaulių?

– Kad liga neplistų, labai svarbus yra ir žmonių supratimas, kad afrikinis kiaulių maras tikrai kelia didžiulę grėsmę ir patiems žemdirbiams, ir visos šalies ekonomikai. Susitikome su rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovais aptarti bendros veiklos galimybių. Numatėme vieną iš neatidėliotinų priemonių – privalomą nemokamą kiaulių registraciją iki rugsėjo 15 dienos visoje Lietuvoje. Paprašėme, kad informuojant smulkiuosius kiaulių laikytojus apie grėsmes ir registruojant kiaules mums talkintų žemės ūkio skyrių specialistai, kad jie aplankytų visus kiaulių laikytojus ir su jais asmeniškai pasikalbėtų, paaiškintų situaciją, atsakytų į klausimus. O tokio scenarijaus, jog žmonės nebeaugintų kiaulių, nė nesvarstome, tikimės suvaldyti viruso plitimą. Svarbu ne tik užkirsti kelią viruso plitimui, bet ir išlaikyti kiaulininkystės šaką gyvą.



Ieškoma naujų rinkų

– Šiuo metu sprendžiate ir kitą opią problemą dėl Rusijos embargo žemės ūkio produkcijos gamintojams. Kaip, Jūsų nuomone, juos paveiks šio draudimo paskelbimas?

– Kaip rodo patirtis, Rusija, nors ir yra svarbi eksporto partnerė, vis dėlto nėra patikima, todėl reikalingos alternatyvos, kad susidūrę su tam tikrais draudimais turėtume kur nukreipti savo produkciją. Ministerija nuolatos ieško naujų rinkų ir pasiekia tikrai apčiuopiamų rezultatų. Jau rugpjūčio mėnesį Libanas ir Serbija atvėrė duris Lietuvos mėsos, žuvininkystės ir pieno produktams. Į Kiniją galime išvežti žuvies produktus, šiuo metu rūpinamės leidimais dėl pieno ir mėsos produktų eksporto į šią šalį. Į Jungtines Amerikos Valstijas jau eksportuojame pieno produktus, dabar deramės dėl leidimų mėsos produktams. Labai aktyviai bendradarbiaujame su Japonija ir Honkongu. Naujų rinkų paieškos – tai nuolatinis procesas.

Be to, jau minėtame neeiliniame Tarybos posėdyje rugsėjo 5 d. Lietuva teiks pasiūlymus žalai dėl Rusijos pieno ir mėsos gaminių importo draudimo mažinti. Sieksime, kad pieno ir mėsos sektoriuose Lietuva ir kitos šalys narės, kurios daugiausia eksportavo pieno ir mėsos produktų į Rusiją, būtų pripažintos labiausiai nukentėjusiomis nuo embargo ir joms būtų taikomos išimtinės priemonės.

Mano pozicija – pirmiausia padėti žemdirbiams, tiems, kas gamina pieną ir mėsą. Beveik kasdien susitinkame su asocijuotomis žemdirbių struktūromis, pavieniais gamintojais ir augintojais, kartu prie stalo sodiname pieno bei mėsos perdirbėjus ir siekiame spręsti problemas, ieškome būdų, kaip išeiti iš šios situacijos su kuo mažesniais nuostoliais ūkininkams.

Labai gaila, kad stambieji perdirbėjai, ypač pieno, mato tik save ir mėgina kitų sąskaita spręsti savo problemas. Mano nuomone, būtent perdirbėjai turėjo pirmiausia įvertinti eksporto į Rusiją riziką ir didesnę produkcijos dalį eksportuoti į kitas šalis (dėl eksporto į kitas šalis Lietuva yra pasirašiusi beveik šimtą susitarimų).



Rengia teisės aktus

– Kokie dar šiuo metu yra Jūsų pagrindiniai darbai Žemės ūkio ministerijoje?

– Šiomis dienomis laukiame pastabų iš EK dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos. Tai – labai svarbus mūsų veiklos dokumentas visiems septyneriems metams į priekį. Programą tikimės patvirtinti iki metų pabaigos.

Kitas labai svarbus šių metų darbas – tinkamai parengti nacionalinį teisyną, kuris užtikrintų sklandų tiesioginės paramos nuo 2015 m. schemų įgyvendinimą. Ministerija rūpinasi ir perdirbimu, prekyba, eksportu, todėl darbai vyksta sparčiai ir jų srautas niekuomet nenutrūksta.

Norėčiau, kad mūsų kaimas keistųsi, kad gyventi jame būtų gera ne tik dabartinei kartai, bet ir jaunimui, todėl labai svarbu, jog pažanga kuo didesniais žingsniais žengtų į kiekvieną ūkį. Tam rengiama Eksperimentinių, mokomųjų bandymų ūkių plėtros programa, kuria siekiama sukurti modernių, pažangias gamybos ir aplinkosaugos technologijas diegiančių ūkių tinklą, suformuoti verslo ir mokslo keitimosi žiniomis sistemą, kad mokslas nebūtų sau, o gyvenimas – sau.



Kalbėjosi Aušra MALINAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas