|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-05-06 09:10
Eglė MIČIULIENĖ
Šios mokyklos pradinių klasių mokytojos medelius sodina jau ne pirmą kartą. Prieš porą metų pedagogės netoli Podvarko miško sodino pušeles, kitąmet vyko jų apravėti, arba, miškininkų terminais kalbant, „auklėti“. Šiais metais trylika mokytojų tuščiame miško plote sodino eglaites. Anksčiau darbavęsi gražioje, šviesioje, smėlingoje vietoje, šiemet pedagogės kiek išsigando, kai buvo nuvežtos į miško gilumoje esantį kirtimą. Sportiniais bateliais apautos kojos klimpo į purvą iki kauliukų... Bet pradėję darbuotis moterys užmiršo visus nepatogumus. – Buvo labai smagu. Po triukšmo, įtempto darbo su vaikais radome ramybę, – pasakojo jau į ilgalaikį išaugusio projekto „Miškas ateities kartoms“ iniciatorė pradinių klasių mokytoja Danutė Gražulienė. – Ir dienos pasitaikė labai gražios – buvo galima dirbti trumpomis rankovėmis. Pedagogės džiaugėsi, kad darbo vietoje jas pasitikę vyrai – Aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas bei Pajevonio girininkijos girininkas Rymantas Vaičaitis – nepabėgo ir plušėjo kartu. – Nuotaika buvo puiki. O kiek žibučių matėm – moterys neprisiminė, kada tokį nuostabų vaizdą regėję, – gyvai pasakojo mokytoja Jolanta Daniliauskienė. Mokiniai sodinti medelių į mišką nevažiavo, nes šis darbas, anot pedagogių – pradinukams tikrai per sunkus. Mokytojos aiškino, kad sodinant daigus reikia kruopštumo. Vėliau tokius apsodintus plotus tikrina specialistai, žiūri, ar gerai padarytas darbas, ar išlaikytas atstumas tarp daigų, kiek medelių prigijo ir kt. Pedagogės ne tik sodino eglaites, bet ir domėjosi, iš kur jų daigai, kaip specialistai juos užaugina iš sėklų. Iš viso Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokytojos pasodino apie 5 tūkstančius eglaičių daigų, apsodino maždaug 1,5 ha plotą. Po gerų trijų valandų talkos mokytojos Pajevonio girininkijoje vaišinosi šernienos troškiniu. – Susėdome prie stalo, ir pasibaigė visas nuovargis, – juokėsi D.Gražulienė. Tuo tarpu prieš dvejus metus pasodintas mokytojų pušynėlis sėkmingai auga. – Planuojame, kad po kokių šešerių metų pušys jau bus mūsų ūgio. Tada bus galima nuvažiuoti pasižiūrėti, gal ir pasirinkti kazlėkų arba rudmėsių... – žadėjo J.Daniliauskienė. Publikuota: 2006-05-06 09:10:14 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|