|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-05-06 08:55
Subūrusi begalę žmonių, dalyvavusi daugybėje koncertų Birutė Žadvydienė gyvena mintimis apie šokį.Romo ČĖPLOS nuotr. Dangyra APANAVIČIENĖ
Kultūros rūmų scenoje šventės dieną sukosi visi Birutės Žadvydienės kolektyvai. „Pumpurėliai“, „Trepsiukai“, „Ritmas“, „Norija“ – tai jos šokėjai iš „Aušros“ vidurinės mokyklos. „Juventa“ – Kultūros rūmams priklausantis dirbančio jaunimo kolektyvas. „Rudenėlis“ – to paties pavadinimo pagyvenusių žmonių klubo šokėjai. Dviejų dalių koncertas žiūrovams tikrai neprailgo. Elegantiškų senjorų liaudiškus šokius keitė pramoginiai pačių mažiausiųjų ir jaunimo šokių ritmai, „Norijos“ rytietiškus motyvus – „Ritmo“ grupės kantri stilius, „Juventus“ tango, valsas ir kt. Tikriausiai maloni staigmena vadovei buvo keletos „Išdykėlių“ grupės merginų pasirodymas. Prieš keletą metų besimokydamos „Aušros“ vidurinėje mokykloje su šia grupe jos yra koncertavę net užsienio scenose. Tarp šių merginų, šventės proga savo vadovę pasveikinusių šokiu, sukosi ir B.Žadvydienės dukra Lina. Pritardama sau gitara ji atliko dar ir dainą „Jeigu galėčiau“. Beje, Lina ne tik šoko, dainavo. Ji kartu su savo močiute – Birute Juknevičiene vedė koncertą. Scenoje žiūrovai matė ne tik renginio „kaltininkės“ B.Žadvydienės mamą, bet ir tėtį – Vytautą Juknevičių. Jis – „Rudenėlio“ šokėjas. Tačiau apie tai turbūt ne daug kas iš žiūrovų žinojo, nes niekas puikios muziką ir šokį pamilusios šeimynos nepristatė. Kai paskutiniam akordui suėjo visi šokėjai, jie vos tilpo erdvioje rūmų scenoje. Tiek jų šokio moko nenuilstanti choreografė vilkaviškietė B.Žadvydienė. Ją sveikino ir padėkos gėles teikė visų kolektyvų šokėjai, moksleivių tėvai, Kultūros skyriaus ir Kultūros rūmų atstovai, draugai. O skambant paskutinei valso melodijai vadovė grakščiai sukosi bendro šokio sūkury – tarsi tų keturių dešimčių sunkaus, didelės kantrybės reikalaujančio darbo metų nė nebūtų buvę. O juk iš tiesų dar daug kas priešaky – tūkstančiai šokio pamokų ir repeticijų, šimtai koncertų, dėkingų žiūrovų aplodismentų. Publikuota: 2006-05-06 08:55:50 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|