„Santaka“ / Daugėja sunkumų gyvuoti karo veteranų organizacijai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-06 08:37

Dalinkitės:  


Grupė karo veteranų po susirinkimo. Iš kairės: Bronius Kriščiūnas, Albinas Venskevičius, pusbroliai Griūnai, Juozas Pilikonis ir Bronius Ališauskas.

Autorės nuotr.


Daugėja sunkumų gyvuoti karo veteranų organizacijai

Birutė PAVLOVIENĖ

Antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijai Vilkaviškio rajone priklauso per 100 žmonių. Artėjant gegužės 9-ajai, Antihitlerinės koalicijos pergalės prieš fašistinę Vokietiją dienai, jie surengė susirinkimą. Aptarė savo problemas. Pirmininku vėl išrinko kybartietį Modestą Sabaliauską, patvirtino naują tarybą.



Salėje – tik susirinkimai

Apie 30 buvusių frontininkų tradiciškai susitiko „Sodros“ salėje. Ankstesniais metais šios įstaigos pastate buvo kabinetas, kurio patalpomis veteranai galėdavo pasinaudoti nuolat. Dabar dėkingi, jog „Sodros“ skyrius suteikia salę retkarčiais vykstantiems susirinkimams.

Modestas Sabaliauskas kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilkaviškį priimti organizacijos narius jiems rūpimais klausimais. Bet tada, net jei ir randa vedėją, pirmininkas kuklinasi prašyti, kad atrakintų salę. Prisiglaudžia koridoriuje prie kurio nors stalo pirmame arba antrame aukšte. Interesantų beveik nesulaukia. Koridorinė bendravimo aplinka veteranų aktyvumo irgi neskatina.

Susirinkimo metu buvo kalbama, jog sunku surinkti nario mokestį. O jis – vienintelis organizacijos lėšų šaltinis. M.Sabaliauskas sakė, jog iš nario mokesčio stengiasi nors gėlės žiedu pagerbti jubiliatus. Neužmiršta ir tų, kurie išeina amžinybėn. Gegužės 9-osios proga nuperkamas vainikas nunešti į karių kapines. Kuklūs nario mokesčio pinigėliai (pernai surinko 98 litus) „sutirpsta“ greitai. Pirmininkui netgi kiek apmaudu, jog į Vilkaviškį ir atgal organizacijos veiklos reikalais važiuoja mokėdamas iš savo piniginės.



Vilniuje – kita situacija

Vilkaviškiečių susirinkime dalyvavo Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos komiteto ir jo prezidiumo narys vilnietis Ričardas Čerbauskas. Buvęs 16-osios Lietuviškosios divizijos karys dabar vadovauja Antakalnio karo veteranų organizacijai, vienai iš devyniolikos, veikiančių sostinėje. „Mūsų organizacijoje yra 204 nariai. Vadovaujamės principu, jog kiekvienas turi mokėti nario mokestį. Piktybiškai nemokančių nelaikome savo organizacijos nariais ir tokius šaliname,“ – sakė svečias.

Jis teigė, kad vargsta visi karo veteranai. Bet susitelkę jie gali labiau padėti vienas kitam ir sulaukti paramos, kurią pradėjo teikti Rusijos ambasada. Pernai Lietuvoje gyvenantiems karo veteranams ji išpirko 320 kelialapių į sanatorijas, skyrė 30 vežimėlių neįgaliesiems, tiek pat klausos aparatų ir kraujospūdžio matuoklių. Kelialapiai duodami tik žiemos ir rudens laikotarpiu. Tokiu metu jie imami nenoriai. M.Sabaliauskas sakė, kad norinčių į sanatorijas rajone buvo tik du.

Veteranai labiau pageidauja ne kelialapių, o finansinės paramos. Dėl vienkartinių išmokų, kelialapių, vežimėlių, kraujospūdžio matuoklių ir kitokios pagalbos veteranai pirmiausia turi kreiptis į savo organizaciją, o ši – į respublikinį komitetą. Veiklesnės organizacijos sulaukia ir daugiau dėmesio. Vilniuje aktyviai plėtojama ir kultūrinė veikla. Veteranai pakviečiami nemokamai pažiūrėti kino filmų, spektaklių.

Iš svečio pasakojimo susidarė įspūdis, kad jo vadovaujamoje organizacijoje, kurioje surenkama nemažai lėšų, veteranai sulaukia įvairios pagalbos. Vilkaviškiečiai kalbėjo, kad sostinėje susiburti lengviau. Pabandyk tai padaryti provincijoje. Čia net sunku atvykti į susirinkimą. Į kai kurias vietoves juk nekursuoja nė autobusai. O veteranai jauni, tvirti buvo daugiau kaip prieš 60 metų. Beje, Lietuvoje vidutinis frontininkų amžius – 83 metai. Kasmet gretos sumažėja 300-400 žmonių. 52 pirminės organizacijos jungia 7,7 tūkstančio II Pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje.



Prisiminimai neblėsta

Vilkaviškietis Bronius Ališauskas 1945 metų balandžio 8 dieną prie Karaliaučiaus neteko kojos. Tada Broniui buvo tik 18 metų. Iš vienos karo ligoninės jį vežiojo į kitą: atsidūrė Balachnoje, Gorkyje. Gerai prisimena tas dienas, tarp jų – ir 1945 metų spalio 18-ąją, kai grįžo į namus. „Dabar turiu tik eilinio pensininko pažymėjimą ir už invalidumą gaunu 207 litus. Tiek užsitarnavau kare, palikęs jame savo koją“, – sakė B.Ališauskas.

Viena iš nedaugelio karo veteranų organizacijai priklausančių moterų, su 16-ąja Lietuviškąja divizija nuo jos susikūrimo pradžios fronto ugnį praėjusi Stasė Kavaliauskienė kalbėjo: „Svarbiausia yra tai, kad visiems drąsiai galime sakyti, jog kariavome ne dėl postų. Dėl jų mušamasi dabar. Tada turėjome tikslą nugalėti fašizmą, kuris būtų nepalikęs ir Lietuvos“.

Karklupėnuose gyvenantis Jonas Griūnas į karą buvo paimtas kartu su kaimynu, kuris tuoj pat žuvo, ir dviem broliais – Serafinu ir Izidoriumi. Šis sužeistas tris paras išgulėjo vandenyje, susirgo pleuritu ir mirė būdamas jaunas. Serafinas žuvo prie Berlyno.

Niekas nežino, kur jo kapas. Bendravardis ir bendrapavardis J.Griūno pusbrolis iki 1940-ųjų tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Karo pradžioje jį į nelaisvę buvo paėmę vokiečiai. Po to vos gyvą atidavė tėvams. 1944 metais, užėjus rusų frontui, pusbrolis – ketvirtasis Griūnų giminės vyras – buvo paimtas į jų kariuomenę ir atsidūrė mūšių lauke Latvijoje.

Kybartietis Albinas Venskevičius pasakojo, kad jo niekas neklausė – nori kariauti ar ne. Paėmė 1944 metų rudenį, apmokė Brianske ir pasiuntė mušti vokiečių prie Liepojos. Iš viso kariuomenėje A.Venskevičius atitarnavo šešerius metus. Sužeidimų išvengė. Bet kaip ir daugelis frontininkų be lazdelės jau nevaikščioja.

Buvę kareiviai kalbėjo, kad jie dar stengiasi laikytis. Juokavo, kad priklausymą karo veteranų organizacijai apsprendžia visai ne nario mokestis, o insultų, operacijų skaičius ir kitos vis dažniau užgriūvančios negandos.



Karo veteranams, dalyviams, jų artimiesiems

Dar vis gyvos Antrojo pasaulinio karo žaizdos, dar vis gyva atmintis, dar vis gyvos daugybės žmonių nuoskaudos... Būtų gerai, jei pasaulis, pasimokytų iš savo praeities. Kad gerbdami visus, vertus pagarbos, ir prisimindami visus, vertus atminimo, žvelgtume į ateitį. Kad tokių istorijos puslapių, parašytų krauju ir sielvartu, žmonija nekartotų. Tai būtų, ko gero, pats geriausias atminimas ir pagarba visiems, kuriuos palietė Antrasis pasaulinis karas.

Gerbiami antihitlerinės koalicijos veteranai, nuoširdžiai linkime Jums ir Jūsų artimiesiems stiprios sveikatos ir dar ilgų bei prasmingų gyvenimo metų.




Algirdas BAGUŠINSKAS

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras

Sigitas KASPARAITIS

Administracijos direktorius




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas