„Santaka“ / Vilkaviškietis tapo pirmuoju negiminingu kaulų čiulpų donoru

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-04 08:30

Dalinkitės:  


K.Kynas ir operacijai padėjusi ruoštis jo draugė Regina džiaugiasi, jog jaunam žmogui suteikė šansą gyventi.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vilkaviškietis tapo pirmuoju negiminingu kaulų čiulpų donoru

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nuo lemtingos dienos, kai rajone žinomo vilkaviškiečio dėka buvo išgelbėta nepažįstamos devyniolikmetės gyvybė, praėjo pusmetis. Medikai jau drąsiai gali teigti, jog operacija pavyko. O šiuo metu Marijampolėje gyvenančiam bei savo verslą plėtojančiam vilkaviškiečiui pagaliau leista atskleisti savo duomenis bei pasakoti apie unikalų atvejį, atnešusį jam gilų jausmą ir dvasinį pasitenkinimą.



Netikėtas skambutis Kelių spaustuvių savininkas, UAB „Telesatpressa“ valdytojas Kostas Kynas atostogas leido Turkijoje, kai sulaukė skambučio iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro. Susijaudinęs gydytojas tuomet paaiškino, jog prieš keletą metų atlikti ir duomenų banke likę Kosto kraujo tyrimai rodo, jog vilkaviškietis galbūt galėtų tapti kaulų čiulpų donoru ir išgelbėti žmogaus gyvybę.

K.Kynui skambutis priminė skaudų atvejį, kai prieš penketą metų kraujo vėžiu susirgo jo antros eilės pusbrolio duktė. Visi giminaičiai tada vyko į Vilnių, kur Santariškėse jiems buvo atlikti pirmo lygio kraujo tyrimai. Tačiau iš gausios giminės nebuvo nė vieno, kurio imunologiniai kraujo parametrai atitiktų septyniolikmetės giminaitės kraują. Mergina, kuriai surasti donorą medikams nepavyko, mirė.



Ištyrė visą organizmą

Tad prieš pusmetį K.Kynas visai nesudvejojo ir iškart Santariškių gydytojui atsakė, kad po keleto dienų grįš iš Turkijos ir prisistatys į Vilnių.

Santariškėse jam buvo atliktas išsamus sveikatos patikrinimas, aibė kraujo tyrimų, po kurių paaiškėjo, jog vilkaviškietis visiškai sveikas, jo kraujo parametrai atitinka ligonės kraują, tad galima pradėti operaciją. Prieš ją savaitę būsimasis donoras turėjo leistis vaistus, kurie skatina kaulų čiulpų ląstelių išskyrimą į kraują.

Kaulų čiulpus iš donoro galima surinkti dviem būdais: iš dubens kaulų, taikant bendrą nejautrą, arba imant kraują iš venos, prieš tai pavartojus specialių biologinių preparatų, kad kamieninės ląstelės patektų į kraujotaką. Pastarasis būdas mažiau kenkia donoro sveikatai, tad taikomas dažniausiai.



Nuobodu, bet neskauda

Donorystės procedūrą K.Kynas prisimena kaip ilgą ir nuobodžią, bet visai neskausmingą. Prie jo visą laiką budėjo dabartinė gyvenimo draugė Regina, kuri garsiai skaitė laikraščius, kalbino Kostą ir kitaip stengėsi prablaškyti, kad procedūra neprailgtų, mat daugiau nei 5 valandas teko gulėti „pririštam“ prie lašelinių.

Į abiejų rankų venas donorui buvo įvesti kateteriai, o kraujas pumpuojamas per vadinamą „centrifūgą“, kuri išskiria kamienines ląsteles. „Pasilikęs“ kaulų čiulpus, kraują aparatas grąžina atgal į žmogaus organizmą. Taip per 5 valandas žmogaus kraujas aparatu pereina tris kartus. Iš viso paimama tik apie 100–200 ml kraujo su kamieninėmis ląstelėmis. Tai kompensuojama fiziologiniu skysčiu. Paimtų kraujo ląstelių kiekis per keletą savaičių visisiškai atsistato.



Operacija pavyko

K.Kynui įsiminė momentas, kai pasibaigus procedūrai į palatą įėjo gydytojas. Jis drebančiomis rankomis paėmė maišelį su kamieninėmis ląstelėmis ir nuskubėjo į gretimą palatą.

Tik vėliau vilkaviškietis suprato, kad ten gulėjo kraujo vėžiu serganti mergina, kuriai šios lemtingos valandos galėjo grąžinti gyvybę.

Po poros valandų, kai Kostas su Regina buvo pakeliui į namus, paskambinęs gydytojas pranešė, jog operacija pavyko, kaulų čiulpai jau suleisti ligonei.

Gydytojai, griežtai saugantys donorystės paslaptį ir recipiento bei donoro anonimiškumą, tepasakė, jog kaulų čiulpai skirti klaipėdietei merginai, jei bus lemta, greitai švęsiančiai dvidešimtąjį gimtadienį.



Skola likimui

Dažnai su gydytojais bendraujantis Kostas nuolat domisi, kaip jaučiasi jo krauju gelbėta ligonė. Jam malonu girdėti, kad mergina jau po trijų savaičių buvo paleista namo, jo kamieninės ląstelės puikiai prigijo klaipėdietės organizme, merginai ataugo nuo chemoterapijos nuslinkę plaukai, ji jau atšventė dvidešimtąjį gimtadienį. Dabar donoras per medikus galės su mergina bendrauti laiškais. Po dvejų metų, jei to panorės abi pusės, galės ir susitikti. K.Kynas sakė, jog jam būtų įdomu pamatyti išgelbėtą klaipėdietę, kurios krauju teka ir jo dalelė.

– Džiaugiuosi, kad visi sėkmingai padarėme tai, ką privalėjome padaryti, – per daug nesididžiuodamas, tačiau širdyje jausdamas dvasinį pasitenkinimą dėstė Kostas Kynas. – Kiekvienam mūsų bet kada gali prireikti donoro pagalbos. O greta teisės gauti turėtų būti ir savanoriškas apsisprendimas padėti kitam. Juk donorai nemiršta, jiems nieko blogo neatsitinka. Miršta tik ligoniai, nesulaukę donorų... Be to, atidaviau skolą likimui – mano mama taip pat mirė nuo kraujo vėžio.



Pirmas lietuvis

Piktybine kraujo liga sergančių žmonių kaulų čiulpai gamina vėžines kraujo ląsteles. Norint išgydyti ligonį, reikia naudoti vaistus, kurie žudo blogąsias ląsteles, bet kartu visiškai sunaikina ir kaulų čiulpus. Kad žmogaus organizme vėl prasidėtų kraujodaros procesas, reikia persodinti labai nedidelę dalį sveiko žmogaus kaulų čiulpų.

Pasauliniame registre įrašyta 10 milijonų žmonių, pasiryžusių paaukoti dalį savo kaulų čiulpų, kad išgelbėtų sunkiomis kraujo vėžio formomis sergančių ligonių gyvybę. Lietuvių donorų registre jų tebuvo 270.

Dauguma – giminaičiai, panorę padėti sergantiems piktybinėmis kraujo ligomis saviesiems. Neatitikus imuninio kodo, pagal kurį atrenkamas donoras, jie sutiko registruotis Nacionaliniame kaulų čiulpų donorų registre, kad galėtų padėti kitiems ligoniams.

Tačiau tokiame mažame donorų kiekyje rasti tinkamą tikimybė labai maža. Ji – viena iš 2 milijonų. Tai, kad klaipėdietei mergaitei tiko savos šalies registre esančio donoro kamieninės ląstelės, medikų nuomone, – tiesiog stebuklas. Kostas Kynas tapo pirmuoju negiminingu kaulų čiulpų donoru lietuviu. Iki tol Lietuvoje darytų analogiškų operacijų donorais buvo arba giminaičiai, arba Vokietijos bei Lenkijos donorai.

Ieškant Pasaulio kaulų čiulpų registre, prarandama daug brangaus laiko, o ligoniai negali laukti, jiems tai kainuoja gyvybę.



Tapkite donoru

Gydytojai aiškina, jog būtų galima padėti daugiau sunkiai sergančių žmonių, jeigu daugiau lietuvių sutiktų tapti kaulų čiulpų donorais.

Istoriškai ir genetiškai yra susiformavęs bendras genofondas, tad tikimybė, kad savame krašte gyvenančių žmonių kraujo parametrai artimi, didesnė.

Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medikai pastaraisiais mėnesiais pradėjo kaulų čiulpų donorystę propaguojantį projektą „Be good“ („Būk geras“). Medikų komanda važiuodavo į visas įstaigas, kuriose būdavo bent 5 asmenys, pasiryžę paaukoti kaulų čiulpus. Norintis tapti donoru užpildydavo anketą, pasirašydavo sutikimą, jam būdavo paimamas kraujas iš venos. Projektas davė rezultatų.

Šiuo metu Potencialių kaulų čiulpų donorų registre – beveik 2000 savanorių. Medikai kviečia kiekvieną, norintį tapti kaulų čiulpų donoru, apsilankyti Santariškių klinikose, Klaipėdoje, Kaune ar Šiauliuose. Informaciją rasite interneto svetainėje www.kraujas.lt.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas