„Santaka“ / Narcizą saulė pabučiavo geltonu spinduliu šviesos...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-02 09:40

Dalinkitės:  


Narcizą saulė pabučiavo geltonu spinduliu šviesos...

Jus sveikina Mažasis poezijos pavasaris

Taip nutinka kiekvieną gegužę – su pirmaisiais pavasario žiedais ateina rajono literatų šventė. Mažasis poezijos pavasaris atveria savo glėbį ir ne vieną knygą išleidusiam, ir dar nedrąsiai poetinėn gelmėn besižvalgančiam kūrėjui. Bemaž pusšimtis autorių šįkart atsiliepė į jo kvietimą. Pluoštą jų eilėraščių šiandien pateikiame skaitytojų dėmesiui.

Įsileiskite poetinį žodį į savo širdis. Skaitykite ir mylėkite nuoširdžias kūrėjų mintis. Išsakyti nuomonę dėl gražiausio eilėraščio, kurio autoriui tektų skaitytojų prizas, siūlyti, kas vertas šio Mažojo poezijos pavasario laureato vardo galite telefonu 20 801. Jūsų skambučių lauksime iki gegužės 10 dienos.

Visus autorius, siuntusius savo kūrybą Mažajam poezijos pavasariui, skaitytojus ir poezijos gerbėjus gegužės 13 d. 14 val. pakviesime į tradicinę rajono literatų šventę, kuri vyks Paežerių dvaro rūmuose, Suvalkijos (Sūduvos) regioniniame kultūros centre. Pagerbsime kūrėjus, pasveikinsime Mažojojo poezijos pavasario laureatą ir diplomantus, pasiklausysime dainų ir muzikos.



Organizatoriai



Zita ANDZIULIENĖ



Per aukštai



Myliu saulę ir mėlynus vėjus,

Rausvą dobilą pievų lopšy,

Ir dūzgenimą bičių atoluos,

Ir lakštutės dainas paupy.

Ir mėnulio virpėjimą tylų

Tarsi ašarą skaidrią aky.

Ir rasos karolius ant žolynų,

Ir žydėjimą rugio nakty.

Meilės jausmą lyg šviesą iškėliau

Lig dangaus, lig žvaigždynų žvainų.

Ir gailiuos – širdį skaudžiai apvyliau,

Nes žmogaus aukščiui šiam nerandu.




Elena BACEVIČIENĖ



Malda



Viešpatie, leiski tikėt,

Kad viskas dar bus,

Kad gegelė raiboji man iš naujo

Skaičiuos metus,

Kad nerimo kibirkštys

Trykš ir užges su naktim.

Patikėsiu viskuo,

Patikėsiu savim ir tavim.

Švelniai liesiu nurimusį veidą ryte,

Tos nakties svaigume

Slėpsiu ašarą tyrą balse.

Vėl skaičiuosiu iš naujo metus.

Apgavus save, patikėsiu,

Kad viskas dar bus.




Aušra BARAUSKIENĖ



Obelų šakos –

Siluetiškai grafiškos –

Pilnos stebuklo –

Mėnesį supa.

Tyla net spindi,

O mano žingsniai

Eina per vakaro

Gurgždantį sniegą.

Dvasios pakyla ir atsisėda,

Suradus smagią obelies šaką.

Štai ir mėnulis,

O štai ir žmogelis,

Kojas nukoręs,

Jas mataruoja.

Obelų šakos

Pilnos stebuklo –

Žmogų linguoja

Ir mėnesį supa.



Tyla – vėl spindi,

O mano žingsniai

Eina namų link

Per gurgždantį sniegą.




Valius BALTRUŠAITIS



Štai ateina vakaras, kurį vėl užgrobs žiemos šalna,

Ir vėl pavasarį nustums, kartu ir šilumą dienos,

Kad nors minutę išbučiuotų šalčiu laukus, nes jai vis negana,

Nors ši naktis jau paskutinė, kai šalta bus žmogaus namuos.



Ateis diena, o su ja ir pavasaris įsigalės,

Nuo šilumos tirps paskutinis sniegas upelio pakraščiuos.

Ir žemdirbys, rūpesčius iš vargų pintinės ant stalo susidės,

Bet nenuleis galvos, nes dabar ne laikas, jis nepasiduos.



Atgims gamta, sugrįš į mūsų veidus šypsena,

Sušils speigų kankintas darbininko kūnas,

Užsimirš visi rūpesčiai žiemos, sniegas šaltas,

Sužaliuos pasėto ir taip laukiamo derliaus laukas.




Valerija BLAŽAITIENĖ



Gyvenimo šventė



Varpeliai lietaus suskambėjo –

Tai žemę bučiuoja dangus.

Gyvenimo šventė atėjo –

Jaunystės nektaras saldus.



Bučiuoja pavasario saulė

Gležnutį daigelį vilties

Ir tiltą per blogį, apgaulę

Į vasaros širdį nuties.



Pavasaris žemdirbio daliai –

Gražiausių svajonių lopšys.

Mes lenkiamės gamtinei galiai,

Ji sėkmę aruoduos rašys.



Tas šėlsmas – džiugus pamišimas,

Ir liūdesio dulkės nusės.

Gražios ateities sutikimas...

O, laike žaliasis, skubėk!




Vincenta BRAZIENĖ



Gyvenimo spalvos



Sako, kad meilės raudona spalva,

Raudona ir rožė, ir kraujas.

Nekaltybė – balta lelija,

Žalia – viltis gyvenimo naujo.

Mėlyna paukštė – laimė žmonių,

Geltona – šviesi džiaugsmo saulė.

Juoda – skausmo naktis be žvaigždžių.

Visos spalvos – spektras pasaulio.

Jei visas spalvas nusiskinsi,

Gyvenimas tavo vaivorykšte švies.

Jei bent vieną spalvą paminsi –

Gailėsies iki pat mirties.




Eleonora BAUKIENĖ



Pavasario diena



Nukrito gabalėlis

Mėlyno dangaus

Su debesuota garbana

Ir plaukia tarp

Baltų lelijų.

Vejuosi jį,

Žydrynės klajūnėlį,

Valtelėje viena.

Kokia graži,

Kokia graži diena!

Krūtinę plauna ilgesys

Lyg ežero banga.

Tiktai kodėl ir čia

Esu viena?..

Pavyti debesėlio negaliu –

Ištirpo jis padangių mėly

Lyg tas šviesus pavasario

Žiedų šešėlis.




Vladas BURAGAS

Kokia tyla!..

Lyg krištolinė,

Net pagalvoti nedrąsu...

Alsuoja ja

Ryte žydrynė,

O žemė spindi nuo rasų...

Tokioj tyloj

Vėl saulė teka, –

Prasideda nauja diena.

Stebiu rasoj

Ugningą taką;

Širdis – gerumo kupina.




Aldona BURAGAITĖ



Atskrido pavasaris

Su vėjo šuorais,

Ir džiaugdamasis gėlės daigas

Iš žemės saulėn

Žiedą kels.

Virš klevų žydinčių sietynų

Vieversėliai čirens.

Rasotos tulpių taurės

Paslėps pyktį ir neapykantą

Žmogaus.

Sakysite: „Čia nieko naujo!“

Taip, sutinku.

Bet taip buvo, yra ir bus.

Atskris pavasariai su paukščiais

Ir vasaros žiedai žydės.

Rudens klevų raudoni lapai

Byrės ant žemės,

O žiemą pūgos siaus.

Ir pro našlutės žiedo

Skausmo raukšlę

Gal nušvis šypsena

Žmogaus...




Teresė ČEBATORIŪNIENĖ



Sapnas



Sapne bangavo

plaukiantys rugiai...

Jų žalias kraujas

mano gyslomis tekėt pradėjo...

Ir išgirdau,

kaip šlepsi

basos kojos

rugių sėjėjo.

Gal dvasios protėvių

valdų savųjų

pažiūrėt atėjo,

kad žodį – ne rugį

sėjau.

Plaukai lyg želmenys

banguot pradėjo,

šiurenami pavasarinio vėjo.

Žalia banga šviesia viltim

širdin tekėjo...




Vytas DRUNIS



Aš nežinau...



Aš nežinau, kodėl tylėjau,

kai tu mane kvietei,

kai savo paslaptį man patikėjai,

kai verkei ir meldeisi,

aš negirdėjau...

Aš nežinau, kodėl tylėjau,

ir klydau, ir klupau

ant kiekvienos raidės.

Galbūt į dangų per ilgai žiūrėjau,

ieškodamas savos žvaigždės.

Kai tu miegojai –

Aš budėjau...

Kai aš miegosiu,

Kas budės?




Ona GABARTIENĖ



Tik įsileisk



Nebūki vienišu medžiu

Nebūk...

Didžiuoju sielvartu

Nebūk!

Ne viskas gi beviltiškai taip pilka, juoda...

Yra juk tavo Laukas

Ir Medis su gyvybės pumpurais,

Ir pienių Pieva,

Kur Šviesa ir Meilė!

Gal rudenė –

Ne gegužio šėlsmas

Iki pamišimo, lig širdies verdenės,

Bet jauki, rami.

Iš jos gyvybės syvus semiam...

Tu įsileiski mus

Į savo pienių lauką –

Nesmerkti ir neteisti.

Ten ateisim

Tave sušildyti...

Ir patys širdimi sušilti...

Tik pašauk

Į savo gelsvą srautą –

Mes ateisim!




Leonarda GAURYLIENĖ



Ilgesys



Nerimas spindi lyg srautas

Kuris suteikia pradžiai

galią ir galybę.

Valios mostas obelies

pašaukia auksinį sapną

žiedlapiais aplytą.

Liepsnoja, tvieskia

žemė ir dangus...

Garsų kerai, vartus atvėrę eina.

Lemtim švytuoja džiugesio delnai,

iš tamsumos išplėšiantys ramybę.

Per gelmę plakas ilgesio sparnai...




Onutė JASAITIENĖ



Bunda žemė.

Seniai jau išplukdė

visos upės į krantą ledus,

grįžta kregždės ir gulbės sugrįžta, randa kelią į savo namus.

Kartais vis dar

netyčia sapnuoju

viržiais kvepiančią pamiškę žalią,

ir laukinę aguoną palaukėj

lyg liepsnojančią mažą ugnelę.

Ir, atrodo,

tiek daug pasakyti

dar galėčiau, tik kas išklausys?

Bet pabyra tie žodžiai lyg smiltys –

išnešios vėjas juos, išžarstys...

O pro šalį

pavasariai skrieja,

bąla sodai ir mūsų plaukai,

ir žinau, neprabils jau iš naujo

kažkada parašyti laiškai...




Laimutis JANUŠAITIS



Myliu tave



Diena jau baigias: saulė švelniai leidžias,

Ir jau šešėliai kaupias pajūry...

Man menas tavo akys, tavo veidas –

Atrodo, jog esi toli toli.

Ir jau – naktis... Aš dar labiau ilgiuosi –

Regėsiu tavo bruožus net sapne...

Tavęs ilgiuosi, žvaigždele gėriuosi –

O lietuvaite, myliu tik tave!

Ir lauksiu vis – juk mes dar susitiksim?

Mane jau taip kankina nežinia...

Nejaugi vienas žemėje beliksiu,

Jei myliu taip karštai karštai tave...




Stasė JUCAITIENĖ



Jaunystė



Tai kas,

Kad snaigės

Krenta,

Kad medžiuose –

Šarma...

Krūtinėj –

Širdis dega,

O lūpose –

Daina.

Skambėk,

Iš meilės gimus,

Į saulę panaši,

Plačius sparnus

Išskleidus –

Netramdoma

Esi.

Tau nebebaisios

Vėtros,

Atstumai tolimi,

Atrodo,

Vienu žingsniu –

Pasiekti juos

Gali.



Lenktynių skrisk

Su vėjais!

Skendėk baltuos žieduos!

Gyvenime,

Tu – saulė,

Netelpanti

Delnuos.

Tai kas,

Kad snaigės krenta...




Algimanta KABIŠAITIENĖ



Gegužio spalvos



Narcizą

Saulė pabučiavo

Geltonu

Spinduliu šviesos.

O tulpę

Prie širdies

Priglaudus

Sūpavo

Tyliai leisdamos.

Vyšnia į debesį įkritus

Pražydo

Taip baltai

Baltai.

Alyvų akys

Paslaptingos

Lyg violetiniai

Sapnai.

Gelsvam smaragdiniam

Pasauly

Iškėlę augančius

Sparnus

Pakilo paukščiai –

Medžiai

Išskrist

Į žydinčius

Laukus.

Raktažolių

Gelsvi smaragdai

Žibuoklių

Žvilgsniai

Tyloje,

Ir rausvas

Paukštis

Tarsi žaibas –

Šlapioj gegužio

Žolėje – – –




Virginija KARPAVIČIENĖ



Plaukia debesys

Viršum galvos,

Srūva upės

Be paliovos,

O žmogus

Atsistojęs šalia

Pasimetęs vis verkia

Vogčia.

Kad likimas

Jo toks nešaunus,

Kad kapšiukas vis tuščias –

Baugu.

Prisigretinti

Neina prie tų,

Kuriems sekasi

Kaip iš natų.

O tu vaikštai,

Kaip šuo

Prie būdos

Ir vis lauki,

Kada kas

Nors duos

Gal skatiką,

Gal krūvą žalių...

Apsimeskim,

Kad turim

Ir bus mums smagu!




Zenius KASPERAITIS



Senas gluosnis ir diemedis žilas,

Obelėlė palinkus balta.

Mažas pienės pūkelis pražilęs,

Tebesnaudžia sava vienuma.



Į pakalnę nuriedantis kelias

Lenkia galvą Saliutės pėdom.

Viešpatie, koks nelengvas gyvenimo kelias

Su džiaugsmais, bėdom ir raudom.



Kai po karo ant kelių parpuolus

Tu meldeis tėviškėlės laukuos.

Tavo lūpos išbalę kartojo

Seserėle, Motule, kur Jūs.



Tu jautei, kad daugiau nebegrįši,

Mirties šmėkla klajojo šalia.

Paskutinįjį kartą prie vyšnios

Glostei žemę šilta rankele.



Ir suspaudus delne akmenėlį,

Šaltuonėlę paglosčius ranka,

Pro sudegusio namo griuvėsius

Išėjai su žaizda širdyje.



Senas gluosnis ir diemedis žilas,

Akmenėlis pritūpęs šalia.

Prie sudegusio namo griuvėsių

Tebelaukia sugrįžtant tavęs.




Asta KASNAUSKIENĖ

Pasiilgau

Gaivaus žydėjimo,

kai iš po sniego

pirmas pranašas –

snieguolės žiedas šypsos.

Pasiilgau vėjo

švelnaus palytėjimo,

to svaiginančio noro skristi.

Pasiilgau mėlyno dangaus

Ir ryto,

suplėšyto vyturio giesmės...




Kęstutis KRUPAVIČIUS



Pavasaris atkeliavo iš tolių,

Nutirpdė sniegą nuo klonių.

Gurgena upės ištvinę,

Tirpdo paskutines ledo atplaišas.



Prie miškelio pakraščio

Pernykštę žolę stirnos skabo.

Telkšo purvas ant takelio,

Chumusu žemė kvėpuoja.



Grįžti tu plentu nuo miško,

Kai „gyvi – gyvi“ skverbias ausin.

Tai pempė parskridus namo,

Ieškosi draugės, sauso plotelio.



Pavasaris ilgai miegojęs išbudo,

Tik tavo širdį šaltis sukaustęs.




Janina KURTINAITIENĖ



Švelnumu

Tave apglėbsiu.

Ir laikysiu ilgai.

Gal visą gyvenimą.

Nežinau,

Kiek truks ta akimirka.

Kai mylėsiu Tave.

Kai Tau manęs reikės.

Visame pasaulyje

Skambės tyli

Arfos melodija.

Šiltoj nakties gelmėj,

Ir Tu arti.

Ir kvepia žemė---




Z.KIJAUSKIENĖ



Pavasario peizažas



Pavasaris pakvietė saulę

Ir pasakė: koks gražus pasaulis!

Dangaus žydrynėj debesėliai plauko,

Vyturio daina virš suarto lauko.

Pasviręs gluosnis žalsvas

Ir gaivus vakaro dvelksmas.

Sustojęs laikas paukščių čiulbesy,

Ir mėlynos žibutės girios pakrašty.

Šlaituos gegutė kažkam metus skaičiuoja.

Jos aidą miškas dusliai atkartoja.

Pilkšvą rūką ryto žaros varsto,

O vyšnios žiedlapius pabarsto.

Rausvą obels žiedą nusiraškysiu,

Ant jo pavasariui laišką parašysiu:

„Pavasari, tu nuostabus išties –

Kaip gera parimti ant tavo žalio peties“.




Ugnė LENGVINAITĖ



Pavasaris



Į žemę

Klimpsta kojos,

Laimę atneša

Lietūs,

O aš po mišką

Klajoju –

Poilsio ieškau

Vietos...

Miške –

Šiltas drėgnas

Rojus...

Pavasariui

Medžiai ploja!..




Eglė LEBEDEVAITĖ



Pavasario džiaugsmu



Saulės tirpstančiam rūke

Skęsta paukščių sparnai.

Čia taip gera, taip smagu

Būt pavasario džiaugsmu.



Tolumoj sužvilga žolės –

Pievos, kloniai ir miškai.

Pasigirsta vėjo dvelksmas

Nardantis žydroj padangėj.



Pievoje pražysta gėlės,

Kvepiančios pavasariu.

Danguje pavirsta oras

Šilumos gaiviu sapnu.




Sandra LUKOŠEVIČIENĖ



Aš nežinau, kodėl kažkas galvon

diktuoja man žodžius tokius,

Kad verkti noris?

Kodėl kažkas man glosto širdį,

Ir siela džiūgauja?

Taip. Supratau!

Juk aš pati labiausiai šito trokštu.

Kad žodžiai švelnūs ištarti,

Nebūt bereikšmiai.

Ir suskambėtų taip,

Kaip varpas gaudžia išdidžiai.

Ir suvirpėtų širdys,

Dvasios žodžius išgirdę...




Aurelija MARČIUKAITIENĖ



Akis aptraukė saldžia medaus kauke

Ir veria šalstančiom narkozės gijom.

Kaktoj – švelnus gegužės vėjas,

Padus įsuko tirpstanti lava.

Pavasaris kaip meilė širdin įsėlino.

Skruostą rašo ištryškus versmė…

Milijonai meilės dozių - - -

Tave jaučiu širdimi

Ir geriu aš pavasarį godžiai,

Kaip ir meilę nešuos su savimi.




Kostas MILIAUSKAS



Atėjusi meilė



Kai norisi beržus apglėbti,

Sušildyti sniegą delnuos,

Kiekvieną svajonę ir mintį

Įausti į posmą dainos.

Keleivio pavargusio naštą

Užkelti ant savo pečių,

Tikėti į jūroje brastą,

Kalbėti su saule, medžiu.

Pasaką seną pasekti

Ir vėją sugauti lauke,

Vėsią pavasario naktį

Saulėtekio laukti miške.

Kai gimsta krūtinėje eilės,

Dainuoja lyg paukštis širdis,

Vadinas, atėjusi meilė

Pabeldė į tavo duris.




Dalia MILUKAITĖ-BURAGIENĖ



Nusiprausiu žiedlapių lietum,

Prisiglausiu prie žaliosios žemės.

Vakarėja. Spindintis dangus

Mano tylią meilę toliais neša...



Kai berželių ašara riedės

Rūpesčių vagotu žemės delnu,

Vėl pavasario daina aidės,

Žadins mūsų širdis – tokias jaunas...



Nusiprausiu žiedlapių lietum,

Prisiglausiu prie gerosios žemės.

Kvepia vakaras jausmų medum,

Mūsų meilę vėjas toliais neša…




Agnė MILIAUSKAITĖ



Ant žalio baltą…

Ant balto mėlyną...

Ant juodo pilką...

Ant pilko vėją…

Į vieną mažo paukštelio plunksną sudėję

Visą gyvenimą, upių tekėjimą,

Tylą, tikėjimą, ramų laukimą, žemės žydėjimą…

Nieko neprašę, nieko neėmę,

Laukiam pavasario, žolės lytėjimo.

Aš tavo ranką šildau tylėjimu.

Ant žalio baltą…

Ant balto mėlyną…




Danguolė PROTASEVIČIENĖ

Pavasari, paukšti sparnuotas,

Su tavim aš išaugau, tavyje gyvenu,

Svajonėse išsvajotas, sapnuose išsapnuotas,

Meile širdis pripildai, kad nevirstų ledu.

Duodi gyvybę gležnam želmenėliui,

Išbanguoja jis jūra žalia

Pumpurą mažą lig saulės pakėlęs

Žemę užlieja žiedų lavina.

Radęs arimuos sušalusią vyturio giesmę,

Ją sušildai alsavimu savo šiltu.

Lūpom karštom švelniai skruostą palietęs,

Nukrapnoji per pievą drungnu lietučiu.

Bet žinau, kitąmet tu ir vėlei sugrįši,

Pamojuosi rasota ievužės skara.

Pavasari, paukšti paklydęs,

Būk mano pasaulis, būk mano malda.




Albina NAUSĖDIENĖ



Skambi styga



Sėdžiu ant sofos krašto,

Priešais – atversta knyga.

Nematau aš to rašto.

Skamba man smuiko styga.



Lyg žiogeliai pievoje groja,

Man svaigsta galva.

Nežinau, apie ką aš svajoju,

Gal bijau, kad netrūktų styga.



Smuiko stygos vis skamba ir skamba,

Sklando garsai lyg angelai balti.

Rodos pasiekia jie dangų,

O aš matau juos taip arti.



Ištiesus ranką atsistoju,

Paliesiu smuiko stygas.

Anūkė groti nustojo,

Pabudau iš svaigaus sapno aš.




Antosė PAULAUSKIENĖ



Kuo būsiu



Išeiti lemta bus visiems,

Nepasirinks, kada kuriems.

Išeisiu ir negrįšiu kūnu,

Gal griaudėsiu danguj perkūnu,

Gal būsiu paprastu medžiu,

Gal vyturio balsu skardžiu,

Gal būsiu dilgėle šlaite,

Gal balta samana raiste…

Kuo būsiu nieko nežinau,

O ir žinot neprivalau,

Kas užsidirbta, tas yra,

Ir nepakeisi niekada.




Biruta PĖVERAITYTĖ



Iš rūtų skaistybės

Iš meilės tyrosios

Iš dviejų dorybės

Aistros nežabotos

Prie tako

Ant aukuro mano

Akimirkom žybsnių

Iliuzija šypsos

O dvasios ugnis

Pasivogus likimą

Liepsnoja ir degina

Mano troškimą –

Vilčių piligrimą

Sapnų karalienė

Gija meilės jungia

Tavęs aš ilgiuosi

Šaukiu lyg užburta

O garbanos vėjų

Plazdena šešėly

Senojoj nakty

Ištirpstu Tavo glėby...




Daiva RUDAITIENĖ



Tėviškė



Einu aš vieškeliu senu.

Jis veda link gimtų namų.

Čia viskas dvelkia jaukumu,

Ir medžiai pasipuošę lapų vainiku.

Laukai lyg aksominė žaluma,

Čiurlenantis upelis lyg daina.

O trys beržai prie vartų atvertų

Vaikystę mena man iš pasakų senų.

Čia mano tėviškė gimta,

Namų tyla ir ramuma,

Tėvelių židinio ugnis.

Čia siela man atgimsta ir širdis.




Stasė STAČIULAUSKIENĖ



Eilėraščio vėrinys



Neriu eilėraštį kaip vėrinį,

Tik ne iš knygos – gamtos rašto.

Žydinčio sodo,

Nokstančių obuolių,

Paliktos sodybos,

Giesmininkų vyturių…

Dabar tik gandras braido po

ievas

Iki juosmens –

Jau negirgžda svirtis

Nieks nesemia vandens…

Gandras kraipo galvelę

Ir neišmano,

Kur tie žmonės,

Kurie kadaise čia gyveno?

Nėra arimų, pempių klyksmo,

Nesigirdi bulviakasinės dainos.

O berželiai moja moja:

„Grįžkit… Grįžkit atgalios!“

Ar tik čia gegutė skaičiavo

Laimingus metus?..

Buvo naktys mielos,

Dangus juodas – skaistus?!

Nėr kelio, nėr takelio

Tik takas širdy!

Juodos dienos – baltos dienos,

Jei tiki, viliesi bei myli.




Vytautas ŠKARNULIS



Gamta jau bunda,

Jau ilgėja dienos.

Padangėj čiulba

Pilkas vyturys.

Pavasaris, pavasaris

Toks mielas

Ilgai lauktas

Sava ranka

Jau beldžias į duris.

Nubėgs per pievas –

Sužydės purienos.

Atšlaitėj miško

Sužibės žibutės.

Ir lauksim balso

Trumpo ilgesingo

To raibo paukščio

Vardas jo – gegutė.

Prabus ir upės,

Pralauš

Tą baltą ledo šarvą.

Laukai,

Gamta greit užsivilks

Gyvybės

Žalią švarką.

Pavasari, pavasari,

Ir koks tiktai

Esi tu juk galingas.

Aš sveikinu

Ir tau sakau –

Tiesiog

Esi žavingas.




Konstantinas TENDZEGOLSKIS



Širdies švelnioji karalystė



Nelengva knygą išsirinkti,

Nes laiko nėr skaityt bet ką.

Imu aš knygą į rankas

Kaip brangenybę arba ginklą.

Nes žodis gina ir paguodžia,

Kai būna sieloje gūdu.

Gal taip šventoriuje po atlaidų

Mes viens kitam rankas paduodam.

Nes meilė gali keist pasaulį.

Už meną kas kilnesnio bus?

Gamta apgobs žaliu rūbu –

Pavasaris jau karaliauja

Manos širdies švelniojoj karalystėj.

O kritika tik musgaudžiui prilygsta!




Bronė VAIŠNIENĖ



Sapnas



Mėnulio pilnatis su dangumi žvaigždėtu

Naktin išsivedė mane.

Lyg toje pasakoj – rasa pagirdė,

Parodė sūpuokles sode

Ir sėstis pakvietė jose.

– Apsidairyk, – kuždėjo man mėnulis, –

Kokia graži naktis ši pilnaties,

Dangus nusėtas žvaigždėmis

Ir paukščių takas apšviestas jomis.

– Tu nori pasisupt? – mėnuo paklausė, –

Tik nėra kam įsupti sūpuokles?

Palauk, aš paprašysiu vėjo,

Kuris jau tave palytėjo.

Neišsigąsk jo gūsio,

Kai sups jis tavo sūpuokles.

Galėsi Paukščių taką palytėti

Ir skrieti juo lyg paukštė

Į žvaigždes!

---------

Deja, tu paukštė be sparnų,

Todėl teks grįžti iš sapnų…




Ilona VITKAUSKAITĖ



Nemyliu aš spalvoto lietaus,

O bespalvio ir vėl pasiilgau,

Aš dažus ant pasaulio niūraus

Ištepliojau su gelstančia smilga.



Savo lietų gražiai nudažiau

Ir mėnuliui spalvų negailėjau,

Net ir saulę pakeisti bandžiau –

Negalėjau pagauti tik vėjo,



Jis neklausė, kodėl taip elgiuos.

Jis vis dar kalbėt neišmoko.

Aš pasaulį margai nudažiau,

Tačiau vėjas man kelia tik juoką.



Nemyliu aš spalvoto lietaus,

O bespalvio ir vėl pasiilgau.

Aš vėl noriu pasaulio skaidraus,

Nes spalvotam tikrumo man stinga.




Lana VENSLOVIENĖ



Dabar žinau –

gyvensiu.

Išgyvensiu.

Aš viską jau gavau –

vienatvę, ilgesį

gyvenant dviese,

ir ašaras lange

vienos naktų.

Dabar žinau –

gyvensiu.

Išgyvensiu.

Net pasirašius

nuosprendį –

nemirt be meilės,

uždusinti aistrą.

Aš jau išgėriau

savo nuodėmių

kartybės taurę.

Ir skausmą jau

patikrinau savim.

Man neatleista.

Ir atleist nereikia.

Aš viską jau gavau.

Dabar tik duosiu.

Veltui atiduosiu

sapnus, švelnumą,

karštį delnuose…

Aš išgyvensiu.

Duosiu ir gyvensiu,

nes tiek kainuoja

Meilė

Tau...




Vida VOSYLIENĖ



Meilės pasaka



Skraido, sukasi lengvos plaštakės,

Tyliai leidžias ant mano takų,

Spindi saulėje degančios žvakės,

Aš tau pasaką meilės seku.



Išbučiuosiu karštai, mylimoji,

Tavo švytinčias lino akis.

Mums pavasaris meilę dainuoja

Širdin virpa laukų vyturys.



Mūsų kelias gražus kaip pievos –

Čia surinksim sidabro rasas...

Man esi toks artimas, mielas.

Beržas supa tavąsias dainas.



Vasarėlė šilais jau nuskrido

Gervės skrenda žvaigždėtu taku,

Suliepsnojo klevai iš pavydo –

Aš tau pasaką meilės seku.




Julija VIZGIRDIENĖ



Pavasaris laužo ledus,

Pavasaris veržias į širdį…

Jis gimdo gražiausius jausmus

Ir sielas gerumo pripildo.

Bet aš mačiau, kur valdo žmones žiemos –

Jos neleidžia ištirpti ledams.

Nors kiemas žalias, visur žydi gėlės.

Bet šaltukas juodas čia gyvena.

Kada blausūs žvilgsniai ir kai širdys šaltos,

Trūksta džiaugsmo gijos, laimės jau nebus.

Atsibuskit, žmonės, kam gi save engti,

Lai skaisti saulelė atgaivina jus.




Sigutė ŽALYTĖ



Mintis



I

Taką į baltą

Nežinios

Pusnį

Pramyniau…

Spindulį

Sielon

Įpyniau...

Sniego skrynion

Paslėpiau

Mintis…

Pavasaris

Sušildys…

Ištirpdys...




II

Neišbaigta,

Žiemos

Užliūliuota

Prabus

Mintis…

Su gervėmis

Pavasarį

Parskris…

Nesudainuota

Snaigių

Šokiuose –

Čiulbės

Pumpuruose…




Vilija ŽALIENĖ



Meilės… meilės kuždesys

Virš miškų, kalvų nuskris.



Su pavasario žinia,

Ilgesinga ir džiugia.



Sūkurys erdves pasieks…

Švęsti, krykštauti pakvies…



Plukės, plukės ant kalvų

Lyg žvaigždelės iš Dausų!



Kilnumu gaiviu alsuos…

Tyrą auksą spinduliuos…



Šventas, šventas virpesys

Virš miškų, kalvų nuskris...



Ir Dvasia vėl įtikės

Paslaptim savos būties…




Rita VAITKEVIČIŪTĖ-FOLEY



Augimas



Kai džiaugsmas. Kai džiaugsmo laukimas. Kai kaupias audra. Kai griaustinis. Kai rytas.

Kai aušta kava. Kai aušo. Kai gera. Kai bloga. Kai nieks nesiklauso.



Kai suks pasaulis. Kai ašaros rieda. Kai „buvo – nebuvo“ suranda sau vietą. Kai šalta.

Kai susilieja į tašką. Kai čia. Kai audra. Langinės kai braška.



Kai „palieku“. Kai „sugrįšiu“. Kai vėjas. Kai stoja tyla. Kai išėjom.

Kai tokio pavasario keistas laukimas. Kai skauda... Tai Mano ir Tavo augimas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas