|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Poezijos pavasaris
Virš Bemiegės nakties Gęsta švytintis lankas – Meteoro styga Virpa dar akyse... Tavo kaktą palies Baltos Kosmoso rankos, Nuo glamonių staiga Ledinuota dvasia Suspindės. Jei Pravirktų tiesa, Jautrią širdį sugėlus, Nepranyktų šviesa Virš juodų debesų... Aš kalbėsiu ramiau Su tom švytinčiom vėlėm, Nors galbūt nežinau Dar pasaulio, Kuriam jau esu Atrama. Aš – ne ta Visata, Į kurią taip skubėjai, Tu – ne ta Planeta, Vardan ko gyvenau... Ir ne tie siaučia jau Mūsų sielose vėjai, Ir ne tie jau žaibai, Kur žegnojo seniau Kažkada... Paskutiniais spinduliais pamojus Saulė atsisveikino miškus Ir kregždė perdien kieme skrajojus Jau užmigdė savo mažiukus. Sutemos uždėjo vėsią ranką Ant drugelio virpančių sparnų. Tik lakštingalai bemiegei neužtenka Paupio žavingųjų dainų. Kažin ką sapnuoja pievų gėlės Ant lengvutės rūko pagalvės? Ar jos žino, kad saulutei kėlus Nuo glamonių staiga Dalgio ašmens jų nepagailės? Paukščių Takas lyg sidabro juosta – Begalinė erdvių paslaptis. O juk buvo kažkada skaičiuota, Kiek žvaigždžių į žemę nusiris. O juk buvo rankos susipynę Tokioj pat palaimintoj naktyj. Buvo meilės žodžiai pirmutiniai Taip nedrąsiai šnabždesiu tarti. Ant švarko atlapo užkritęs pūkas, o gal siūlelis iš voratinklio. Toksai mažytis, veik nematomas. Tai jo taip ieško. Ieško, nageliu krebždena, kolei per širdį sopulys ir nerimas... Toks, kad net rankos pakyla ir apkabina krebždenančią. Ir staiga – bučinys. Neatsigręšiu. Tai žingsniams – Dėmesio, iš x perono y kelio išvyksta traukinys į šiaurę!.. – Ir vėl į šiaurę?! O Viešpatie, kaip nekenčiu šiaurės tos!.. Spindinčios šaltai ir bjauriai. Ant švarko atlapo – lašelis. Ašara?! Sugrįžk! Joje žiedadulkė!.. Tai jos ieškota. Ieškota tarsi vasaros, nageliu krebždenta. Rievėtą kamieną Delnu lieti, Kaip takas, kaip upė, Kaip švendras esi... *** Kažkas ant peties Uždėjo delną... Ne... Nukrito lašas... *** Stovi dulkėtas ant žvyrkelio, Dulkėtas kaip pakelė... Publikuota: 2014-08-29 18:02:52 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|