„Santaka“ / Naujoji prieplauka patinka ne visiems žvejams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-08-25 16:47

Dalinkitės:  


Mažomis valtimis į ežerą išplaukiantys žvejai prieplauka patenkinti.

Autorės nuotr.


Naujoji prieplauka patinka ne visiems žvejams

Eglė KVIESULAITIENĖ

Tiems, kuriems jau teko lankytis naujai rengiamoje pontoninėje prieplaukoje, neslepia susižavėjimo, jog prie ežero, visai netoli nuo miesto, atsirado puiki poilsio zona. Tačiau žvejai prieplaukos projektuotojams turi nemažai priekaištų.



Nepatenkinti projektu

Dažnai Paežerių ežere žuvaujantys ir valtis nuo Patunkiškiuose įrengtos prieplaukos į vandenį leidžiantys Artūras Simanauskas bei Giedrius Lekeckas sakė neginčijantys, jog pontoninis įrenginys buvo labai reikalingas ir žūklės mėgėjai jo laukė labai daug metų. Todėl išgirdę, kad iš Europos Sąjungos fondų gauta net 350 tūkst. litų pontoninei prieplaukai ir poilsio zonai su automobilių stovėjimo aikštele bei statiniais įrengti, labai apsidžiaugė. Tačiau vos pradėjus statybas vyrai suprato, jog projektuotojai, ko gero, niekada nėra nei žvejoję, nei leidę valčių į ežerą.

– Lieptukas suprojektuotas T raidės formos, o valčių nuleidimo takas – visai greta. Jei valtis bent kiek didesnė, ji netelpa ir atsitrenkia į tiltuką, – aiškino G. Lekeckas. – Nors valčių nuleidimo takas puikus, lygus, iš betoninių plokščių, žvejai juo naudotis negali. Atsivežę valtį „ratukais“, bando automobilį su priekaba įstumti skersai ir tuomet priversti leisti ją ne specialiu taku, o pakrantės dumblu. Jei kateris bent kiek didesnis, išvis neįmanoma jo nuleisti: užstringi – ir nei pirmyn, nei atgal.



Laužo valtis

Žvejys pasakojo, jog prieplauką stačiusiems specialistams iškart sakė, jog reikia kažką keisti. Kol dar nebuvo patiesta danga, žvejai spaudė darbus vykdančią bendrovę, kad sakytų projektuotojams ar kitiems atsakingiems žmonėms ir nešvaistytų veltui pinigų. Anot G. Lekecko, projektą įgyvendinęs darbų vykdytojas girdint žvejams skambino valdžiai ir informavo apie trūkumus. Tačiau jam buvo liepta viską atlikti pagal projektą ir nesavivaliauti. Dabar žvejai priversti arba laužyti savo valtis, arba rizikuoti sugadinti pontoninį lieptuką.

– Mėto pinigus į šoną, lyg jų daug turėtų. Jei koks privatininkas taip padarytų, tai jam tuoj „kelnes numautų“, – piktinosi G. Lekeckas.

Kolegai antrino ir A. Simanauskas. Jis pripažino, kad prieplauka labai reikalinga. Net ir tokia – geriau negu nieko. Mažoms valtelėms jos visiškai pakanka, tačiau dauguma prisiekusių žvejų turi didesnius katerius, kurių nuleisti neįmanoma.

– Gal mes, žvejai, be reikalo panikuojame, – svarstė A. Simanauskas. – Darbai dar nebaigti, valstybinė komisija jų dar nevertino, tad galima tikėtis, jog bus pagalvota ir apie didesnius katerius turinčius žvejus. Jei šalia išbetonuotų dar vieną nuleidimo taką, viskas būtų gerai – pasibaigtų problemos.



Pritaikys visiems

Žvejybos „fanas“ Viktoras Rybakas mato dar vieną problemą: prieplaukai nepakanka gylio. Norint nuleisti valtį į vandenį, gylis turėtų siekti bent pusę metro. Rudenį, kai atšals orai ir nuleidžiant valtį teks bristi į vandenį, gylio trūkumą žvejai dar labiau pajus.

– Užtektų pora ekskavatoriaus kaušų grybštelėti ir gylis būtų pakankamas, – svarstė V. Rybakas.

Rajono Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Vaščėga sakė puikiai žinąs nepatenkintų žvejų skundus. Tačiau prieplauka buvo suprojektuota valtims, o ne kateriams ar jachtoms nuleisti, tad šias galimybes prieplauka visiškai patenkina. Kita vertus, Savivaldybė žada atsižvelgti ir į nepatenkintų žvejų – didesnių plaukiojimo priemonių savininkų poreikius. Vis dėlto Savivaldybės specialistus kaltinantys žvejai žino ne visus niuansus.

– Kadangi pinigai skirti iš Europos Sąjungos fondų, o ne iš Savivaldybės biudžeto, keisti projekto darbų eigoje negalėjome – turėjome vykdyti tokį, kokį patvirtino agentūra, – aiškino M. Vaščėga. – Tačiau tikrai bandysime prieplauką pritaikyti ir kitų žvejų poreikiams. Dabar svarbiausia valstybinei komisijai atiduoti šiuo metu vykdomą projektą. Kaip matėte, pontoninis tiltelis pastatytas, keliai išasfaltuoti, poilsio zonos aikštelė baigiama įrengti. Dar trūksta pavėsinės, lauko tualeto, šviestuvų. Iki rugsėjo viskas turi būti pabaigta.

M. Vaščėga sakė, jog specialistai dar tariasi, koks sprendimas būtų geriausias, kad ir didesnių laivų savininkai liktų patenkinti. Galbūt problema būtų išspręsta pakeitus ar sutankinus gruntą bei paklojus papildomų plokščių. Tačiau tai pavyks įgyvendinti tik kitais metais.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas