Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-29 10:21

---

Pernai Marijampolės miškų urėdijos teritorijoje kilo 2 miško gaisrai, kurių bendras plotas buvo 0,31 ha. Šiais metais suaktyvėjus senos žolės degintojams urėdijos administruojamoje teritorijoje jau kilo 33 miško gaisrai, kurių plotas 20,94 ha, sudegė apie 13 ha naujai pasodintų miškų. Marijampolės miškų urėdijai padaryta apie 22,5 tūkstančių litų žala. 20 gaisrų kilo valstybinės reikšmės miškuose, 12 – privačių miškų savininkų miškuose ir 1 – kitų naudotojų (Sūsio durpyno) miškuose. Iš visų šių gaisrų 29 kilo Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, per juos degė 19,31 ha miškų.

Priežastis visur ta pati – senos žolės deginimas.

Gaisrai miškų urėdijos teritorijoje dažniausiai kyla pavasarį, kai deginama sausa žolė. Tačiau šiais metais žolės deginimas tapo tarsi visuotinai madingu reiškiniu. Masiškai degant dideliems žolių plotams Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams, miškų urėdijos darbuotojams jau sunku laiku suspėti užgesinti pievas, kad būtų išvengta miško gaisrų, nuo ugnies būtų apsaugoti pastatai.

Dažnai tarp žmonių vyrauja nuomonė, kad jei seną žolę degino jų seneliai, tėvai, tai degins ir jie. Nesusimąstoma, kad nudeginus žolę nepagerėja dirvožemis, nesunaikinamos piktžolės. Kaip tik nudegintas dirvožemis nuskursta, o vietoje augusių žolių dar gausiau suveša piktžolės, nes jų šaknys yra gana giliai ir po gaisro išlieka. Gaisro metu žūva voragyviai, vabzdžiai, varliagyviai, ropliai, ant žemės perintys paukščiai, sunaikinami smulkūs gyvūnai ir pirmieji pavasariniai augalai. Liepsnoms persimetus į miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai. Nuo liepsnų užsidega pastatai, technika, žūsta žmonės. Gaila, kad gyventojai elgiasi neatsakingai, nes taip jie gamtai padaro milžinišką žalą.

Kad išvengtų miško gaisrų, miškininkai taiko prevencines priemones: įrengia ir pastoviai prižiūri mineralizuotas priešgaisrines juostas, miškuose iškabina įspėjamuosius plakatus, įvairiomis priemonėmis šviečia visuomenę miško priešgaisrinės apsaugos tema. Tačiau sunkiausia pakeisti žmonių mastymą.

Miškininkai prašo žmonių nedeginti žolės, ražienas deginti tik laikantis reikalavimų, taip pat lankantis miške laužus kurti tik tam skirtose vietose, nepalikti neužgesintų laužų, nenumesti neužgesintų nuorūkų.

Nelikime abejingi gaisro metu. Laiku praneškime apie gaisrą miškininkams, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Padėkime užgesinti jau kilusį gaisrą. Nežiūrėkime ramiai, kai dega kaimyno pieva, miškas, pastatai.

Prašome gyventojų: jei pastebėjote miške kilusį gaisrą ar galite padėti išaiškinti miško gaisrų sukėlėjus, informuokite Marijampolės miškų urėdiją telefonu: (8 343) 91 317.



Ramūnas MAŽĖTIS

Marijampolės miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---