„Santaka“ / Apie lobius ir „degančius“ pinigus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-08-18 16:38

Dalinkitės:  


Vilkaviškio krašto muziejaus nuotr.

Apie lobius ir „degančius“ pinigus

Lietuvos muziejuose numizmatikos (pinigų) ir archeologinės kolekcijos dažniausiai suformuotos iš atsitiktinių radinių. Vilkaviškio krašto muziejuje surinkta viena geriausių akmens ir geležies amžių radinių kolekcija.



Už rastus pinigus – žiguliai

Ypač daug eksponatų atkeliaudavo iš mokyklų. Atkūrus Nepriklausomybę ir privatizavus žemę, archeologiniai radiniai dažniausiai patenka į privačių kolekcionierių perpardavinėtojų ar žemės savininkų rankas. Per pastarąjį dešimtmetį krašto muziejui akmeninių kirvukų ar ypač vertingų gaminių iš kaulo arba titnago perdavė tik keletas krašto istorijos puoselėtojų. O ką jau kalbėti apie lobius, surastas senovinių monetų puodynes...

Teko išsikalbėti su vienu lankytoju, kuris po 40 metų atskleidė netikėto savo praturtėjimo istoriją. Kadangi mano pašnekovas yra iš tolimo šiaurės Lietuvos regiono, manau, šis pasakojimas liks tik kaip lobių istorijos fragmentas. O istorija tokia. Kartą jis su draugu studentu ėjo pro vietovę, kur buvo ruošiamasi statyti Vilniaus universalinę parduotuvę. Buldozerio nustumtoje vietoje jiedu pastebėjo kažkokius blizgančius daiktus. Iš po žemių išbiro auksinės monetos. Vogčiomis studentai susižėrė pinigus į užančius ir nuskubėję į nuošalią vietą pasidalijo. Pasak mano pašnekovo, už parduotus caro laikų auksinius pinigėlius jis nusipirkęs automobilį „Žiguli“. Tai galėjo būti turtingo Vilniaus pirklio (ko gero, žydo) paslėpti pinigai.

Gal ši istorija ir pramanyta, nes esu sutikęs ne vieną keistuolį, žinantį, kur yra paslėpti lobiai. Kartą į muziejų atvyko senolis, prisitvirtinęs kastuvą prie dviračio. Jis pasiūlė vykti kartu, atkasti vieno dvarininko kapavietę ir, numovus nuo šio pirštų auksinius žiedus, juos parduoti. Girdi, už gautas lėšas galėčiau restauruoti Paežerių dvaro rūmus.

Dar vienas senolis tikino Podvarko apylinkėse žinąs vietą, kur užkasta skrynia su Vasario 16-osios akto originalu. Kai kurie senoliai informuodavo apie nuskendusius tankus pelkėse, užkastus brangių indų komplektus ir pan.

Bene daugiausia lobių Lietuvoje surasta iš XVII amžiaus, kai per kraštą žygiavo rusų, švedų kariuomenės. Iš to laikotarpio surasta apie 250 lobių. Vilkaviškio krašte tuo metu dar tik kūrėsi gyvenvietės, dvarai, tad lobių paslėpta kur kas mažiau. Daiktus ir pinigus žmonės per karus užkasdavo kiemuose, rūsiuose, įmūrydavo rūsių sienose, užkišdavo palėpėse, sumesdavo į tvenkinius.



Suklaidino papiroso ugnelė

Ypač daug pasakojimų, susijusių su „degančiais pinigais“. Kartais pelkėse, senuose parkuose žmonės pastebėdavo žybsinčių ugnelių ir sakydavo: „Pinigai dega.“ Anekdotiška degančių pinigėlių istorija užrašyta Vištytyje.

„Ten, esą, vienos įmonės darbininkas Bulkevičius jau po darbo, tamsoje eidamas namo, reikalo prispirtas pritūpė darže. Kad nebūtų nuobodu, tupėdamas rūkė papirosą. O tuo metu į lauką išėjęs įmonės savininkas žydelis Fridmanas, išvydęs tamsoje papiroso žėruolį, net nesuabejojo regįs „degančius pinigus“. Savininkas žinojo, kokį burtą reikia daryti tokiu atveju, – „reikalinga tą vietą kuo užmesti“. Tačiau ne bet kuo, mat jei užmesi kepurę, iki pinigų reikės kastis giliai, iki galvos. Užmesi diržu – rausiesi maždaug iki juostos, o štai jei batu, tai reikės kasti tik per pėdą. Todėl nusimovęs geležies pasaga kaustytą pusbatį prisitaikė ir šveitė. Tačiau žėrintis daiktas ūmai pašoko ir nežmoniškai suriko. Fridmanas, pasakoja, po to kelerius metus priepuoliu sirgęs, na o nelaimėlis darbininkas namo parbėgęs be trijų išmuštų dantų“ (G. Kulikauskas. „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, K., 2013 m., 91 p.).



Mūsų rajono radiniai

Smetoniniais laikais muziejai kartais lobius išpirkdavo. Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus saugo, ko gero, didžiausio Lietuvoje aukso lobio dalį, 1926 m. surastą Nasvytaliuose (Šilalės r.). Apie 300 aukso monetų, porą žiedų su smaragdais ir rubinais, sidabrinius šaukštus įsigijo vietos klebonas, o muziejus iš jo dalį lobio išpirko.

Vilkaviškio rajone net trys lobiai surasti Virbalyje. Prūsijos XVIII a. biloninių šilingų surasta 1702 metais, ir tai vienintelės tokio pobūdžio monetos, rastos Lietuvoje.

Antrasis Virbalio monetų lobis surastas 1937 m., kai „darbininkai, kasdami šulinį J. Brauno žemėje, 2,5 m gylyje rado žaliai glazūruotą puodelį su „švariomis“ gražiomis monetomis“.

Trečiasis Virbalio lobis rastas 1974 m. rudenį, kai „Ivanas Slomskis, ardamas savo daržą dešinėje kelio Vilkaviškis–Virbalis pusėje, apie 300 m į šiaurę nuo pieninės rado pasklidusį dirvoje monetų lobį. Kartu su talkininku perkasė daržo žemes, surinko monetas. Dalį pardavė Trakų istorijos muziejui“. 1992 m. lobio radimo vietoje rastos dar dvi monetos, saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Jos datuotos XVII a.

Iš šio laikotarpio apie 700 monetų Kumečių I kaime 1931 m. rado ūkininkas J. Kregždys. Lobis slypėjo 30 cm gylyje, maišelyje, kuris išvirto ariant lauką.

Kasant smėlį prie geležinkelio Mažųjų Šelvių kaime 1941 m. „valstiečių Rojaus Grigo ir Brazio žemėje, bulviarūsių išknaisiotoje, 1,5 m gylyje rastas puodas su monetomis“. Lobyje buvo Jono Kazimiero šilingai (XVII a.).

Dažnai surasti lobiai būdavo ir greitai prarandami. Taip atsitiko su Keturkaimio lobiu. XIX a., „labai seniai“, buvo išartas puodas su auksinėmis monetomis. Jas iš radėjo išviliojo dvaro ponas. Žinias valstybinei archeologijos komisijai suteikė Lauckaimio mokyklos mokytojas Jonas Pečiulis.

Prekybininkais ir amatininkais garsus Vilkaviškis savo gelmėse slepia daug paslapčių. Tačiau lobių ar atskirų monetų radėjai neskuba į muziejus.

Išlikusi žinutė iš 1933 m. „Lietuvos Aido“, kur rašoma, kad 1933 m. P. Jablonskis, dirbdamas prie naujai statomo tilto per Šeimeną, upės dugne rado piniginę su dokumentais ir keturiomis monetomis. Tai buvo lenkiški Augusto III grašiai (1755 m.) ir prūsiški Fridricho Augusto trečiokai (1811 m.).

Senoji vilkaviškiečių karta prisimena rasto lobio prie dabartinio Vilkaviškio seniūnijos pastato istoriją. Pasakojama, kad kasant stulpus vėliavų kotams darbininkai iškasė auksinių monetų. Jas esą „pasisavino“ tai išgirdęs tuometinis trečiasis partijos komiteto sekretorius. Darbininkai paslapties neišlaikė, ir lobio saugotojas neteko lengvo darbo. Rastų monetų likimas nežinomas.

Man kartą „lobį“ į namus atnešė buvęs mokinys. Apie 1980 m., kasdami tranšėją Birutės gatvėje, darbininkai rado bidoną su laikrodžiais. Šie turėjo Virbalio muitinės žymeklius. Pasiėmęs saują laikrodžių ir įsitikinęs, kad laikrodžiai vandens pažeisti, vyriškis prisiminė savo mokytoją. Matyt, šis laikrodžių pilnas bidonas buvo užkastas lemtingais 1940 m. Mokinio dovaną perdaviau muziejui, radinys buvo eksponuotas žydų paveldą atspindėjusioje ekspozicijoje.

Minėti Vilkaviškio krašte surasti lobiai saugomi Kauno, Vilniaus, Trakų muziejuose.



Už radinio slėpimą – bausmė

XVIII a. ir anksčiau už rasto lobio valstybinėje žemėje nuslėpimą grėsė mirties bausmė.

1730 m. mirties bausme buvo nubausti sutuoktiniai Laureckai, tais metais iškasę lobį Budrikių kaime netoli Rietavo. To laikotarpio įstatymai skelbė, kad lobis priklauso radėjui, jeigu jis surastas nuosavoje žemėje. Svetimoje žemėje surastas lobis dalijamas per pusę.

Sovietmečiu jis turėjo būti pristatomas į finansines institucijas, o radėjui išmokama 25 proc. lobio vertės dydžio premija.

Lobių ieškotojai į monetų medžiokles šiomis dienomis jau išvyksta su metalo ieškikliais. Savamoksliai tyrinėtojai turi sukaupę atsitiktinai surastų monetų puodynių, tik gaila, kad jie neužrašo radimvietės ir radimo aplinkybių.

Muziejininkai nesikėsina į kolekcininkų turtą, tik labai prašytų rastus akmens amžiaus dirbinius ar monetas bent parodyti specialistams ir leisti radinius užfiksuoti. Taip būtų prisidėta prie krašto istorijos pažinimo.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas