„Santaka“ / Moksleiviška draugystė dešimtmečiais neblėsta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-08-18 16:36

Dalinkitės:  


Susitikimo dalyviai prie buvusios progimnazijos „rūmų“. Centre stovi pirmasis auklėtojas Bernardas Gražulis, kuriam čia buvo pirmoji darbovietė.

Moksleiviška draugystė dešimtmečiais neblėsta

Susitikti su bendraklasiais, pagerbti mirusių ir žuvusių mokslo draugų bei pedagogų, pasidalyti šešių dešimtmečių prisiminimais į tradicinį susitikimą buvo susirinkę Gražiškių vidurinės mokyklos antrosios laidos (1954 m.) abiturientai.



Skausminga istorija

Prieš 68 metus, 1946 metų rugsėjo 1 dieną, Gražiškių bei aplinkinių valsčių įvairaus amžiaus vaikai ir paaugliai, likimo suvesti į Gražupių kaime, politinio kalinio Vaclovo Barkausko jaukioje sodyboje, įsteigtos progimnazijos pirmą klasę, po beveik septynių dešimtmečių turi ką prisiminti.

Tuo labiau kad visus mokymosi metus šią klasę, kaip ir visą progimnaziją, o vėliau vidurinę mokyklą lydėjo tikra to meto sovietinė velniava, pasireiškusi mokinių, mokytojų, direktorių tremtimis į Sibirą, areštais, „teismais“, išvežimais į sovietinę katorgą Sibiro lageriuose, nuolatinėmis absurdiškomis „reformomis“...

Sunkiais pokario metais ne visi kaimo vaikai turėjo sąlygas toliau tęsti mokslus, todėl mokinių skaičius visose keturiose progimnazijos klasėse nuolat mažėjo. Tačiau labiausiai suolai tuštėjo dėl nelabojo įsisiautėjimo.

Vien pirmųjų pokario tremčių metu į Sibiro košmarus buvo išvežta daugiau kaip 20 progimnazijos mokinių ir jų tėvai, keli mokytojai, pirmasis progimnazijos direktorius P. Kričinas. Apie pusę visų ištremtųjų sudarė mūsų, kaip didžiausios klasės, mokiniai.

Liūdniausias ir tragiškiausias likimas ištiko du pačius vyriausius bendraklasius – jaunuolius, sėdėjusius paskutiniame suole. Vienam iš jų jau trečioje klasėje teko organizuoti išleistuves į sovietinę armiją, o antrą, tais pačiais mokslo metais žuvusį nuo stribo kulkos, išlydėti į Gražiškių kapines...

Taip skausmingai ir sparčiai ištuštėjus klasės (kaip ir visos progimnazijos) suolams, anksčiau buvusios atskiros berniukų ir mergaičių klasės buvo sujungtos į vieną, jau tilpusią didžiausiame kambaryje – erdvioje politinio kalinio V. Barkausko svetainėje.



Sulaužyti likimai

Nelabasis, progresavęs į tikrą šėtoną, savo juodus darbus tęsė ir toliau.

Maskvai norint suvienodinti visų okupuotų respublikų mokyklų pavadinimus ir mokymosi trukmę, visos progimnazijos buvo pavadintos septynmetėmis, o gimnazijos – vidurinėmis mokyklomis.

Siekiant vietoj visą laiką buvusio tradicinio 12 metų mokymo pereiti prie 11 metų, neapsieita be aukų. 1949 metais prie mūsų klasės buvo prijungta paskui mus ėjusi žemesnė. Taip gimė didelė jungtinė klasė – būsimoji antroji vidurinės mokyklos laida. Buvome skaudžiai apgauti: sąžiningai mokęsi 12 metų, gavome tik 11 klasių baigimo atestatus!

Džiaugsmo nebuvo ir mus pavijusiems bei brandos atestatus gavusiems tik už 11 metų triūsą bendramoksliams. Visoje Lietuvoje padvigubėjus abiturientų skaičiui, o vietų aukštosiose ir specialiosiose mokyklose likus tiek pat, konkursai į jas patekti buvo neregėti negirdėti!..

Dėl šios priežasties daugelio bendraklasių svajonės liko neišsipildžiusios, likimai sulaužyti. Neįstoję į aukštąsias mokyklas vaikinai neišvengiamai tapo sovietinės armijos rekrutais, prarado keletą gražiausių savo jaunystės metų.

Dar tragiškesnis likimas buvo ištikęs vyresniuosius mūsų draugus, turėjusius tapti 1-osios laidos abiturientais. Keturi tos laidos vaikinai kartu su antruoju buvusiu progimnazijos direktoriumi Vincu Kasperaičiu ir dar trimis autoritetingiausiais mokytojais buvo nuteisti po 25 metus kalėti už dalyvavimą pogrindinėje veikloje – kovoje prieš sovietinius okupantus, už tai, kad mylėjo savo Tėvynę.



Jaudinantis susitikimas

Į tradicinį jubiliejinį susitikimą po 60 metų iš 38 mūsų klasės abiturientų (12 vaikinų ir 26 merginų) atvyko jau tik dešimt. 13 antrosios laidos abiturientų į jubiliejų negalėjo atvykti dėl pačios svarbiausios priežasties – jų nėra tarp gyvųjų... Kiti neatvyko dėl blogos sveikatos ar kitų priežasčių.

Apsilankėme brangioje mokykloje, susipažinome su jos, dabar dėl savo nuopelnų vėl susigrąžinusios garbingą gimnazijos vardą, laimėjimais, pasidžiaugėme jais, ypač – turiningu, gražiai išpuoselėtu muziejumi, kaip ir visa išpuošta ir toliau renovuojama nepamirštama mokslo šventove. Susikaupėme maldai prie 2-osios laidos (1954 m.) Draugystės ąžuolo, pasodinto 1964 metais mokyklos baigimo 10 metų jubiliejaus proga ir buvusio tremtinio, Gražiškių bažnyčios klebono Gintauto Steponaičio pašventinto 2000 metais švenčiant krikščionybės įvedimo Lietuvoje 600-ąsias metines.

Bendra nuotrauka prie 50-metį švenčiančio Draugystės ąžuolo drūto liemens, gėlės, žvakutės ant mirusių ir žuvusių mokinių bei mokytojų kapų, buvusios progimnazijos pastato Gražupių kaime lankymas, pagaliau – tradicinė turininga šventinė vakaronė ir prisiminimai, prisiminimai... Tokia buvo mūsų klasės mokyklos baigimo 60-mečio programa.



Kad vaikų vaikai atmintų

Nuoširdžiausios padėkos žodžiai į dešimtą savo prasmingo gyvenimo dešimtmetį įžengusiam, iš sostinės atkeliavusiam mus pagerbti mokytojui, pirmajam berniukų klasės auklėtojui Bernardui Gražuliui, mylimam ir ypatingai mylėjusiam savo auklėtinius, niekuomet nepamiršusiam mūsų... Taip pat – nuolatiniam mūsų laidos dažnų susitikimų svečiui vilkaviškiečiui mokytojui Jonui Lebetkevičiui, mokiusiam mus baigiamojoje klasėje.

Nuoširdžiausiai dėkojame mums visiems brangios Gražiškių gimnazijos, praeitais mokslo metais pripažintos ypatingiausia Lietuvos mokykla, direktorei Gritai Launikonienei, buvusios progimnazijos pastato dabartinei savininkei Birutei Kašelionienei už sudarytas sąlygas vėl apsilankyti mums labai brangių mokyklų rūmuose, atgaivinti nerūpestingos vaikystės ir jaunystės prisiminimus...

Ačiū Gražiškių kultūrinio darbo organizatorei Alesei Jankauskienei ir kaimo bendruomenės pirmininkei Redai Stanevičienei už sudarytas puikiausias sąlygas jubiliejinei vakaronei organizuoti, nuoširdų rūpinimąsi mumis.

Ačiū seniūnijos ir kultūros namų darbuotojams, bendruomenės pirmininkei už puikiai surežisuotą ir tobulai pravestą tradicinę vasaros šventę „Grįžtu namo“, ilgam palikusią malonius įspūdžius.

Ačiū ir mūsų bendraklasiams, ištikimai lankantiems visus laidos susitikimus, taip noriai dabar jau kasmet „grįžtantiems namo“... Džiugu, jog „grįžta namo“ ir buvę bendraklasiai, brandos atestatus gavę kitose mokyklose. Ar ne stebuklas, kad beveik prieš septynis dešimtmečius gimusi moksleiviška draugystė net per sunkiausius išbandymus neišblėso, kad klasė gyva?! Kas žino, kada ir kuriam paskutiniam teks tik vienam ateiti prie pašventinto galingo medžio gimnazijos kiemelyje, paženklinto ketaus lenta su užrašu: „Gražiškių vidurinės mokyklos 1954 metų 2-oji abiturientų laida. Draugystės ąžuolas. Kad vaikų vaikai atmintų.“ Ateiti, apkabinti jo galingą liemenį, įsmeigti prie jo savo lazdelę ir užėjus į brangią mokslo šventovę įrašyti paskutinį įrašą 2-osios laidos Metraštyje...



Albinas PETRULIS

Gražiškių vidurinės mokyklos 2-osios laidos seniūnas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas