|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-01-27 08:54
– Atleiskite, kur galėčiau rasti vienkartinių rankšluosčių? – paklausiau pro šalį skubančios parduotuvės darbuotojos. Nuvedusi mane prie kitos prekių lentynos, jauna moteris nuskubėjo tvarkyti parduotuvės reikalų. Kiekvieną dieną, dažnai net po du kartus apsiperku „Iki“ parduotuvėje, esančioje Vienybės gatvėje, Vilkaviškyje. Per keletą metų spėjau susidaryti tvirtą nuomonę, kad čia išties dirbama pirkėjams, jų patogumui. Svarbiausias darbo principas – kultūringas ir greitas aptarnavimas. Tiesiog gražu žiūrėti, kaip iš paties ryto, kol parduotuvėje nedaug pirkėjų, pardavėjos ir administracijos darbuotojos draugiškai ir mikliai sukasi apie prekių lentynas. Vienos traukia pilnus vežimėlius prekių iš sandėlio, kitos jas rikiuoja lentynose. Darnus darbas verda tarsi bičių avilyje. Prie egzotiškų vaisių ir daržovių lentynų dažniausiai triūsia visad pirkėjui malonų žodį surandančios Reda ir Renata. Mėsos gaminių skyriuje šeimininkauja Darius ir prekybos veteranė Onutė. Jie taip pat negaili gero žodžio, naudingų patarimų prekių gausoje pasimetusiam pirkėjui. Žiūriu ir galvoju – kur dingsta tie prekių kalnai? Nejaugi mes visa tai suvalgome? Štai ir tikėk, žmogau, kalbomis, kad dauguma lietuvių gyvena ant skurdo ribos. Kiekvieną dieną matau, kaip tie „skurdžiai“ išrankiai kuičiasi egzotiškų vaisių dėžėse, kaip sunkiai ant kasininkės prekystalio kelia kupinas pintines prekių. Tarsi rytoj bus tvanas ar karas. Tarsi visi jie būtų išlošę po aukso puodą ir dabar norėtų pasiausti. Ir perka ne vien tik duoną, pigų batoną ar lieso pieno pakelį... Ne tik prieš šventes ar savaitgaliais pirkėjai šluoja prekių lentynas. Norėčiau paklausyti, ką dabar pasakytų tie aršūs Lietuvos nepriklausomybės priešininkai ir kritikai, kurie prieš gerą dešimtmetį piktdžiugiškai pranašavo: „Sugriovėte kolūkius – dabar galėsite dantis padėti ant lentynų“. Ačiū Dievui – nepasitvirtino piktos pranašystės – lentynose ne mūsų dantys, o kalnai prekių, kurių mes per penkiasdešimt metų nebuvome matę. Prekių gausa, pirkėjų aktyvumas rodo, kad po truputį gyvenimas juda į priekį, kad ir kaip mes jį keiktume. Kiekvienas pirkėjas turi pamėgtas parduotuves, kuriose dažniausiai apsiperka. Tai rinkos ekonomikos privalumas. Laisvos konkurencijos sąlygomis kiekvienas pirkėjas ieško, kur pigiau, kur prekių kokybė geresnė... Kiekvienas turi teisę ir galimybę rinktis. Ir renkasi: vieni – „Srovę“, kiti – „Maximą“ arba „Saulutę“, o man patinka „Iki“. Tiesa, čia kai kurios prekės gal keletu centų brangesnės nei kitur, bet kokybė nepalyginama. Pardavėjų darbo kultūra – didelis pliusas parduotuvei. Po galbūt sunkios darbo dienos paskubomis užbėgęs į parduotuvę pirkėjas būna ne pačios geriausios nuotaikos, bet malonus „Iki“ kasininkių „Laba diena“, „Ačiū, kad pirkote“, „Gero vakaro“, nuramina, atpalaiduoja, veikia tarsi geriausi vaistai. Už jokius pinigus nenusipirksi šių malonių žodžių, geros nuotaikos. „Iki“ pardavėjos tai dalija pirkėjams dykai. Geros nuotaikos pardavėjos – taip tikriausiai galima vadinti šios parduotuvės darbuotojas. Ir niekas iš pirkėjų jų nepaklausia – kiek kainuoja jų šypsena? Vytas DRUNIS Publikuota: 2005-01-27 08:54:17 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|