„Santaka“ / Apie Žolinę, kvepiančią rugiais, ketvirtąją kartą ir grožį paprastume...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-08-14 17:45

Dalinkitės:  


Jono ir Astos Puskunigių namuose viskas paprasta, nuoširdu ir tikra.

Apie Žolinę, kvepiančią rugiais, ketvirtąją kartą ir grožį paprastume...

Prieš tris gerus dešimtmečius, kai vasaros lėkdavo pas močiutes Opšrūtų ir Mažučių kaimuose, Žolinės šventę mes, vaikai, labai gerai žinojome. Neišpaikinti skanėstais, gal visą vasarą neragavę ledų, laimingi basakojai pusbroliai ir pusseserės augome be kompiuterių, jokių telefonų ir net be televizoriaus. Užtat į valias turėjome laiko dūkti ant šieno kaugių, svajoti ir fantazuoti.

Žolinės mes laukdavome, nes švenčių ir linksmybių kaime nebuvo daug. Smagu prisiminti, kaip išsipuošę tetos ir dėdės, kas kuo turi geriausia, močiutės šilkinėmis nėriniuotomis bliuzelėmis rinkdavosi prie Alksnėnų medinės bažnytėlės „ant šventoriaus“ ir pagarbiai nutildavo sugaudus varpui. Aplink bažnyčią sukdavo procesija su giesmėmis, šventųjų paveikslais – net ir man kartą teko garbė nešti juostas. Širdis apsaldavo nuo gauto iš tėvuko metalinio rublio ir minties, kiek bobučių susuktų ledinukų už jį išeis nusipirkti... Stebėtina, kiek daug džiaugsmo teikdavo maži ir paprasti dalykai.

Šiandien dažnai tenka išgirsti, kad Lietuvoje labai blogai, net nėra prasmės čia auginti vaikus, kad sunku, skurdas ir beveik valgyti nėra už ką, o tautiškumo ir patriotiškumo mokysimės tik iš knygų...

Nustebsite sužinoję, jog čia pat, greta mūsų, mažučiame Opšrūtų kaimelyje, gyvena paprasti žmonės – ketvirta karta iš eilės. Vaikai, išmokę iš savo tėvų, jau tris dešimtmečius augina rugius duonai ir niekada nėra pasiskundę, kad Lietuvoje blogai. Jie diena iš dienos dirba sunkiausius žemės ūkio darbus, net neturi nuolatinių padėjėjų ir Europos Sąjungos paramos nėra prašę. Šie žmonės neišmokę prašyti, o išmokę dirbti. Išmokę džiaugtis paprastais dalykais yra laimingi.

Net jeigu ir nepaminėčiau pavardės, kaimelis per mažas, kad jų neatpažintų. Opšrūtuose kieno nors paklausus, kas galėtų suvirinti, nutekinti ar suremontuoti, mostelėtų į namą gyvenvietės viduryje. O jei paprastą dieną užsuktumėte į jų kiemą, greičiausiai rastumėte tėvą su sūnumi palinkusius prie kokio traktoriaus, tepaluotus nuo galvos iki kojų. Tik akys blizgės: „Radom kas blogai, tuoj važiuos...“ Arba laukuose – gal pjaus, gal tręš, gal kuls. Abu kaip vienas, ir jokie kartų konfliktai negresia.

Tėvas savo laiku povandeniniame laive tarnavęs, prie technikos linkęs – ir sūnus kaip tas „obuolys nuo obels...“ Jų rankose metalo krūva ir traktoriumi gali virsti, o jei apžiūrėjo kokį šieno vartytuvą, tai, žiūrėk, ne pirks, bet per žiemą ims ir „sukals“.

O mama – jei ne prie stiklainių agurkų ir uogienių, tai sūriais ar sviestu užsiėmusi. Pati melžia, pati spaudžia. O jos firminis biskvitas!.. Tokį kepdavo ir mamos, ir močiutė. Mes juokaujame, kad tai tikrų tikriausias kultūrinis paveldas.

Dar gyva ir močiutė, kuri dabar jau tik kas lengva ir malonu daro. Tai ji mus, anūkus, brolių ir seserų vaikus, vasaromis priimdavo.

Namas – kaip visų gyvenvietėje, ne šių dienų, ne su langais iki žemės. Nerasite ir pušų, kaip dabar madinga, akmenėliais apibarstytų. Darželyje, lysvaitėse gal dviejų metrų jurginai – tokie, jog kai pražysta, visi atsisuka. Arba su tomis rožėmis: jei gauna kokia proga, tai sugeba jas pasodinti, ir šios išleidžia šaknis.

Keturis dešimtmečius pažįstu šią šeimą, aš pati jos dalis. Kartais ne juokais „paburbuliouju“: „Tai kada pagaliau jau jūs į kokią prabangesnę kelionę susiruošite ar kiemą trinkelėmis išsiklosite, ar dar ką?“ „Dar ne“, – nukerta mano giminaitis, mat naują kombainą jam reikės pirkti. Anot jo, viskam savas laikas.

Šiuose namuose viskas paprasta, nuoširdu ir tikra. Ir kiekvienam savas laimės receptas.

Kai per šią Žolinę vėl rinksimės į savo kaimuką, kelsime taures už trisdešimtąsias vestuvių metines, o prie jaunojo ūkininko prigludusi sužadėtinė bus visų viltis greit paūžti vestuvėse, mintyse visiems palinkėsiu grožio paprastume ir rugiais kvepiančių Žolinių Lietuvoje visoms ateinančioms kartoms…



Su pagarba savo tetai Liucijai Kliučninkienei bei jos dukros Astos ir Jono Puskunigių šeimai

Loreta ADOMAITIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas