„Santaka“ / Mėgstamas užsiėmimas meistrą išvaduoja nuo depresijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-29 10:02

Dalinkitės:  


Albino Alkevičiaus darbais saviškiai – dukra Rima, anūkas Petras ir žentas Juozas Paužas – pirmąkart grožėjosi ne namų aplinkoje, o parodoje.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Mėgstamas užsiėmimas meistrą išvaduoja nuo depresijos

Birutė PAVLOVIENĖ

Albiną Alkevičių drąsiai galima vadinti auksinių rankų medžio darbų meistru. Tik jo dirbinių parodose žmonės nebuvo matę. „Šį kartą atvažiavo daugeliui gerai pažįstamas drožėjas Kajetonas Eismantas ir „privertė“ mane joje dalyvauti“, – štai taip debiutą Kybartų kultūros centre surengtoje velykinėje parodoje apibūdino staliumi save vadinantis kybartietis.



Rytais važiuoja į Matlaukį

Albinas ir Elena Alkevičiai gyvena Kybartų mieste. Tik dabar praktiškai kiekvieną rytą vyriškis sėda į 25 metų senumo, bet dar patikimą „žiguliuką“ ir važiuoja į Matlaukį. Čia prieš porą metų nusipirktoje sodyboje, kurioje šeima ketina gyventi nuolatos, meistras įsirengęs savo dirbtuves.

Pirmiausia, žinoma, reikėtų pasakyti, jog A.Alkevičius savo rankomis neatpažįstamai pakeitė buvusio neišvaizdaus gyvenamojo namo vidų. Kiekvienas kampelis byloja apie meilę, su kuria šis žmogus prakalbina medį. Jaukus kambarių interjeras. Meistras pats padaręs grindis, langus, puošnius karnizus, laiptus, daugumą baldų, tarp jų – ir senovinio stiliaus lovą.

Net reikliausiai šeimininkei patiktų virtuvės spinta-indauja. Nekyla abejonių dėl sumeistrautų taburečių tvirtumo. Meistras pademonstravo, kaip vienoje iš jų po atveriamu dangčiu įrengęs... slėptuvę. Tik kad nėra ko slėpti – ten laiko staliaus darbo įrankius. Žinoma, nedidelę jų dalelę.

Žvilgsnį patraukia daugybė mielų smulkmenų: tikrais ragais puošta iš medžio išdrožta elnio galva, meniškoje dėželėje įtaisytas elektros skaitiklis, įvairios lentynėlės, verandos puošmenos ir t.t.



Karūna tiktų ir rūmams

„Laimingo kelio“ linki drožiniai, pritvirtinti ant garažo vartų. Kieme gražiai medžiu „aprėdytas“ šulinys. Buvęs molinis tvartas apkaltas. Šioje, ūkinėje, dalyje – ne tik darbui skirtos patalpos.

Pravėrę vienas duris, patenkame į savotišką muziejų. Pristatyta meniškų lazdų, liaudyje vadinamų „kriukiais“. Viena iš jų ypač atkreipia dėmesį. Šaka taip išsiraičiusi, kad iš jos padaryta lazda – tarsi gulbė. Iš kamieno ištekinta ir originaliomis medžio detalėmis inkrustuota karūna atrodo lyg auksinė ar gintarinė. Sakėme, jog tokią tiktų pasiūlyti ir Vilniuje kylantiems Valdovų rūmams. Meistras tik šypsojosi.

Vazos, žvakidės, kiti originalūs dirbiniai gimsta iš medžio šakų ar šaknų, kurių randama vaikščiojant po laukus ir miškus. Mėgstamiausios vietovės – Vištyčio kraštas. Čia, Liukių kaime, gyvenančios dukros Rimos Paužienės vyras Juozas – gamtos bičiulis, išpuoselėjęs savo tėviškės savitumą, dirba Vištyčio regioniniame parke. Albinas Alkevičius negailėjo triūso įrengti dukros ir žento šeimos namus. Juose taip pat jaučiasi tikro meistro ranka. Tai, kas padaryta, čia irgi gražu, praktiška, originalu.



Stalius – iš prigimties

– Aš esu, tiksliau buvau stalius iki pensijos, į kurią išėjau prieš dešimt metų, – kuklinosi Albinas Alkevičius. – Visą gyvenimą dirbau juo buvusioje Tarpkolūkinėje statybos organizacijoje ir Rajkoopsąjungoje.

Potraukis medžio darbams turbūt paveldėtas. „Stalius buvo tėtukas, tėtis. Aš drožti pradėjau maždaug nuo dešimties metų“, – sakė A.Alkevičius.

Pirmieji darbeliai buvo žaislai, paukščiukai. Meistro rankos pravertė ir pašauktam į kariuomenę, tarnaujant Kijeve.

Dirbdamas staliumi Kybartuose Albinas darė viską, ką reikėjo: duris, langus, kitus medžio gaminius. Ir jam tai patiko. Bet laisvalaikiu liko ištikimas pomėgiui kurti ir ką nors savito. Pasak A.Alkevičiaus, kai turi mėgstamą užsiėmimą, nekamuoja jokia depresija. Be darbo sėdėti negalintis meistras sakė, kad jam yra tekę daryti visko, net karstų.



Malūnai be... velniukų

Rankos ir įrankiai (kaltai, peiliai, staklės) medį šio staliaus dirbtuvėse paverčia dekoratyviais malūnais, vežimėliais gėlėms, lauko ir kambarių baldais, lempų gaubtais, žvėrelių galvomis ir kt.

A.Alkevičius prisipažino, kad nemėgsta drožti tik velniukų. Dabar jau beveik nedaro ir rūpintojėlių. Iš masyvesnių savo darbų minėjo kryžius, kurie stovi Kybartų mieste, Vištyčio gatvėje, Serdokuose, Vaišviluose, keletas – kalnelyje pakeliui į Vištytį. Vienas A.Alkevičiaus kryžius Skardupiuose buvo pastatytas dar tarybiniais metais.

Iš miesto į kaimą Albinas teigė „pabėgęs“ dėl to, kad čia smagiau, ramiau, daugiau erdvės. A.Alkevičius užaugęs kaime, tik kitame – Šeštiniuose, esančiuose netoli Dailučių.

Prie namų Matlaukio gyvenvietėje yra daugiau kaip 50 arų žemės. Tik jokio ūkio čia nebus. A.Alkevičiaus planuose ši sodyba – vien poilsio zona. Dirbtuvėse meistras rodė baigiamą gaminti pavėsinę, kurią, dengtą skiedromis, statys kieme. Jo pakraštyje suguldyti storų medžių kamienai bylojo, kad šis meistras turi dar daugybę užmojų.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas