„Santaka“ / Martynas Levickis: „Magija įvyko“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-08-11 16:17

Dalinkitės:  


Akordeonisto Martyno Levickio koncertas Bartninkuose tapo išskirtiniu įvykiu krašto kultūriniame gyvenime.
Dainiaus ČĖPLOS nuotr.

Martynas Levickis: „Magija įvyko“

Renata VITKAUSKIENĖ

„Geriausia, ką per visą savo sąmoningą gyvenimą esu girdėjęs, – tai šis koncertas!“ Tokį įrašą pasaulio čempiono vardą akordeonu pelniusio Martyno Levickio „Facebook’o“ profilyje po penktadienio koncerto Bartninkuose paliko vilkaviškietis. Po minėtu sakiniu pasirašytų turbūt kiekvienas klausytojas, nes stiprios aistros, kurios apimti grojo styginių kvartetas „Sin Chronic“ ir akordeonistas, negalėjai nejusti. Martynui kiek atsikvėpus kalbėjomės apie vakarą senojoje Bartninkų bažnyčioje ir jo paties veiklą.

– Kaip jaučiatės po koncerto?

– Kadangi tokio pobūdžio koncertas turbūt ketvirtas iš eilės per kelias dienas, tai, aišku, yra nemažas išsekimas.

Bet kiekvienas koncertas yra skirtingas, kiekvieno energija skiriasi. Net ir grodamas tą patį kūrinį kiekviename koncerte jaučiuosi kitaip. Šiuo atveju magija įvyko, lietus nelijo, jis prasidėjo tik tada, kai baigėme koncertuoti. Dėl to labai džiaugiuosi. Publika irgi labai džiaugiuosi.

– Koncertuose vienu metu Jūsų yra klausiusi vienuolikos ir net dvidešimties tūkstančių žmonių minia. Kas lėmė, kad nusprendėte atvykti į tokį mažą kaimelį, į provinciją?

– Lygiai to paties manęs klausė ir žurnalistai Vokietijoje, kai grojau mažo kaimo bažnytėlėje. Tai buvo didžiulio festivalio koncertas. Jame turėjau keturis koncertus, visi jie buvo pakankamai dideli. Mano minėtasis taip pat surinko per 600 žmonių.

Toks mastelis atrodo mažas, todėl žmonės nustebę klausia: „Atvyks? Kaip? Tai neįmanoma!“ Iš tiesų man nėra svarbu, ar tai didelis miestas, ar mažas miestelis. Tai yra tas pats žmogus, kuriam reikia muzikos, o mano misija – tą muziką atlikti.

– Talentas, darbas, sėkmė. Kuri dalis kiek lėmė Jūsų pasiekimus?

– Man pačiam yra labai sunku įvardyti. Bet žinau, kad dirbu labai daug. Tai šiandien matyti ir iš mano akių, nes jos pasruvusios krauju. Tai yra miego trūkumas, ilgos dienos, kurios prasideda gana anksti, su repeticijomis, su kelionėmis bei ilgieji vakarai, kai reikia ir pasėdėti prie stalo, ir aptarti. Kažkaip prie to jau pripratau. Nors pastarieji keleri metai buvo labai intensyvūs, kai keliauji su krūva lagaminų, su keliais akordeonais. Praktiškai pats viską turi susinešti, labai retai kada kas padeda, nors, aišku, būna. Tie fiziniai aspektai truputėlį vargina ir tada padarai išvadą, jog iš tiesų dirbi daug. Bet ne veltui, o būtent tam, kad ko nors pasiektum. Tam, kad karjera būtų sėkminga, reikia dirbti.

– Pačioje rugpjūčio pabaigoje vyks Kristupo vasaros festivalio koncertų ciklas „Akordeono muzikos savaitė“, esate jo vadovas. Teko skaityti, jog nuo rudens pradėsite magistrantūros studijas. Tiesiai nuo scenos – į auditoriją?

– Šias studijas, deja, teks nukelti dėl per intensyvios koncertinės veiklos. Labai tikiuosi, kad kitąmet ar dar po metų galėsiu jų imtis. Jau keleri metai iš eilės vis stengiuosi sugrįžti prie akademinio muzikavimo, bet koncertinė veikla neleidžia.

– O kaip planai paimti į rankas batutą?

– Jie yra. Bet gali būti, kad šitie planai dar toliau nusikels. Viskas priklausys nuo aplinkybių. Tai yra viena iš mano svajonių.

– Kodėl ėmėtės aranžuoti lietuvių liaudies dainas?

– Akordeonu pradėjau groti būdamas trejų metų. Dažnai pasvarstau, ką aš tada grojau. Prieinu prie vieno atsakymo, kad tai buvo lietuvių liaudies muzika – dainos, šokiai. Šiaulių konservatorijoje atsidūriau norėdamas išmokti akordeonu groti profesionaliai, todėl natūraliai teko nusisukti nuo liaudies muzikos. Įstojęs į Londono karališkąją muzikos akademiją dar labiau atitolau nuo tos muzikos ir netgi, sakyčiau, specialiai nuo jos nusigręžiau, siekdamas įrodyti, kad akordeonas yra lygiavertis klasikinis instrumentas.

Bet štai Londone sutinku žmonių, kurie nėra iš Lietuvos, ir jiems įdomu, kokia yra lietuviška muzika. Taip teko sugrįžti prie jos su didžiuliu malonumu bei įkvėpimu. Pradėjau aranžuoti liaudies dainas sau, ansambliams ir iš tiesų jutau didžiulį malonumą. Prieš keletą savaičių lietuvių liaudies dainą teko pagroti netgi princui Čarlzui.

– Kokių nuostatų laikotės, kai norom nenorom įsuka konkurencinė kova?

– Labai priklauso nuo aplinkybių. Aš pats niekada nesielgiu nehumaniškai. Dažnai tai, kas susiję su konkurencija, peržengia žmoniškumo ribas. Man asmeniškai neteko susidurti su tokia žiauria konkurencija, niekas specialiai nedaužė akordeono, kad negalėčiau groti, nelaužė mano rankų. Bet yra, kas norėjo sulaužyti ranką, ir šitą man pasakė į akis. Bet tai buvo jau seniau. Per daug to nesureikšminu, stengiuosi daryti tai, ką darau, ir neišbalansuoti susitelkimo būtent savo veikloje.

– Koncerte kilo įspūdis, kad scenoje – du Martynai. Kūrinius pristatė jaunas vaikinas, mokantis subtiliai pašmaikštauti. Kai grojote, žiūrint į Jus buvo sunku suvokti, kad tai tas pats žmogus. Rodės, jog kažkas akimirksniu Jums „užmetė“ labai daug gyvenimiškos patirties ir grojo jau brandus vyras.

– Labai įdomu tokį pastebėjimą girdėti. Aš dažnai girdžiu, kai apie brandą žmonės sako: „Tau duočiau keturiasdešimt metų.“ Prie to aš jau pripratęs.

Bet kad Jūs išskyrėte du Martynus scenoje, man labai patiko, nes manau, jog tai yra tiesa. Muzikuodamas aš atsiduriu kitame pasaulyje ir natūraliai tampu kitoks. Nors nemėgstu taip labai mistifikuoti, kad čia kažkas vyksta.

Na, kažkas, matyt, įvyksta, nes visai natūraliai aš turiu ir užsimerkti, tikiu, kad ir mano mimika pasikeičia, ir visas energinis laukas keičiasi grojant, bet taip tikriausiai turi būti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas