„Santaka“ / Po keturių dešimtmečių į tėviškę sugrįžusi slabadiškė rūpinasi savo kaimu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-08-04 17:04

Dalinkitės:  


Irena Adomaitytė stengiasi, kad būtų gražiai prižiūrėtas jos pirmtako Antano Eidukaičio įkurtas bendruomenės parkas.

Autorės nuotr.


Po keturių dešimtmečių į tėviškę sugrįžusi slabadiškė rūpinasi savo kaimu

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Slabadų bendruomenei pusantrų metų vadovauja Irena Adomaitytė. Darbšti ir šeimininkiška moteris rūpintis savo gimtuoju kaimu bemaž po 40 metų grįžo iš sostinės. Iki sugrįžimo į savo rajoną ji užėmė nemenkas pareigas, dirbo Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos (VSGT) prie ŽŪM viršininko pavaduotoja.

– Gal todėl mane pažįsta visi stambesni ūkininkai, – juokėsi optimizmo nestokojanti Irena, – ir pagalbos prisiprašyti nesunku. Vietiniai visada padeda. Juk rankomis visko nepadarysi, reikia ir galingos technikos.

Per pusantrų metų Slabadai žmonėms tapo dar jaukesni ir patogesni gyventi. Irenos dėka gyvenvietėje įdiegta daug patobulinimų. Tai ir grįstas takelis šulinio link kapinėse, kad ryte ar po lietaus nereikėtų bristi per šlapią žolę, ir plytelių kelelis, vedantis per veją į ambulatoriją, ar prie kelio link bažnyčios kas keli šimtai metrų sustatyti suoleliai, kad į mišias kartą per mėnesį einančios senolės galėtų pailsėdamos pasiekti kelionės tikslą.

O ką kalbėti apie sutvarkytas kapines, atnaujintą bažnytėlę, rūpestį visais užkaboriais, neapsiribojant tik bendruomenės namų kiemu. Šeimininkiškas Irenos žvilgsnis mato, kur reikia nušienauti, kur išpjauti medžius, kur ką pasodinti ar įrengti. Gal todėl šie metai bendruomenei pažėrė apdovanojimų. Per Vietos veiklos grupės (VVG) dešimtmetį bendruomenė gavo apdovanojimą už suremontuotą bažnyčią ir nauja tvora aptvertas kapines.

O gražiausių sodybų konkurse bendruomenės teritorija buvo įvertinta kaip padariusi didžiausią tvarkymosi pažangą. Ir ne veltui. Gyventojai už savo surinktas lėšas ne tik išgražino medinę kaimo bažnyčią. Slabadiškiai sutvarkė ir kapinių tvorą. Parašiusi projektą bendruomenė pritraukė lėšų iš VVG strategijos „Leader“ programos. Darbus atliko UAB „Gintrėja“.

Tačiau tvora neapsiribota. Patys Slabadų kaimo žmonės išpjovė ekologo pažymėtus medžius kapinaitėse prie bažnyčios. Viena didžiulė liepa buvo jau tuščiavidurė, jos stambų kamieną laikė tik 12 centimetrų žievės, tad ji bet kada galėjo nugriūti ant bažnyčios stogo. Grėsmė išaiškėjo tik nupjovus medį. Kitą stambų medį slabadiškiai buvo užsimoję nukirsti ir išvilkti su šaknimis. Laimei, vieta vilkti pasirodė netinkama, o vėliau išaiškėjo, kad didžiulė dalis medžio šaknyno išsiraizgiusi po bažnyčios grindimis. Taip maldos namai antrą kartą išvengė sugriovimo.

Iškirtus grėsmę keliančius medžius, imtasi kapinaičių tvarkymo: išlyginti metų metus stūksoję kauburiai, išryškėjo takeliai. Žmonės, pamatę, kad amžino atilsio vietoje visai kita tvarka, ir patys suskato labiau taisyti artimųjų kapavietes.

Ir tai dar ne viskas. Kartu su pagalbininkais iš viešųjų darbų programos slabadiškiai pernai genėjo medžius, valė pačiame Slabadų „senamiestyje“ esančią plynę: pjovė menkaverčius krūmus, nešė išvirtusius medžius. Iš jų prie bendruomenės namų patys susikalė suoliukus, sutvarkė aplinką. Bendruomenės vyrai pavasarį prie kelių ir takų pasodino net 400 eglaičių bei 30 ąžuoliukų.

Gražią iniciatyvą parodė ūkininkai Valdas Lenkaitis ir Leonas Galginaitis. Jie ir dovanojo bendruomenei medelius. Žiemą visoje gyvenvietėje buvo naujais pakeisti namų numeriai. Juos užsakė ir parvežė niekada neatsisakantis padėti seniūnaitis V. Lenkaitis, o bendruomenės nariai pritvirtino ant namų sienų. Tad dabar kaime surasti reikiamą kiemą tikrai nesunku.

Užpernai bendruomenės namuose žmonės nusprendė pastatyti židinį, kuriam kūrenti iš tų pačių iškirstų pakelių krūmų jau buvo prisiruošę malkų.

Šiuo metu prie bendruomenės namų ruošiamasi įrengti krepšinio aikštelę, kuriai lėšų laimėta iš Žemės ūkio ministerijos. Slabaduose gyventi darosi vis jaukiau.

Į klausimą, kaip viską suspėjanti padaryti, Irena atsakė paprastai: „Einu kasdien pro duris į kaimą kaip į darbą. Kai viską susiplanuoji, tai ir suspėji.“ Be to, moteris sakė, jog atėjusi vadovauti jau rado pakankamai tvirtą pagrindą po kojomis.

Penkerius metus Slabadų kaimo bendruomenei vadovavęs, tačiau iš gyvenvietės vėliau išvykęs Antanas Eidukaitis paliko gerą įdirbį. Nuo 2003 metų suburta ir jau pradėjusi merdėti Slabadų bendruomenė ir kaimas, kuriame daugelį metų prieš tai neegzistavo joks kultūros židinys, šiam pirmininkui vadovaujant tiesiog atgijo. Slabaduose buvo renovuotas bendruomenės ir ambulatorijos pastatas, sutvarkytas parkas, kurį papuošė Jono Zubavičiaus skulptūros. Didelis darbas padarytas leidžiant knygą apie šio krašto žmones.

Nauja vadovė I. Adomaitytė, paveldėjusi neblogą „palikimą“, jį tik gausina.

– O kaipgi kitaip? – atsidūsta į savo tėvų namus po keturių dešimtmečių sugrįžusi slabadiškė. – Juk čia išvaikščioti mano takeliai. Kiek išdykauta su bendraklasiais, kiek gražių prisiminimų užplūsta vaikštant... Juk čia – mano kaimas ir mes visi – kaimynai. Turime gražiai gyventi ir sugyventi, stengtis, kad būtų jauku, vieniems kitus pažinoti, vieniems su kitais sveikintis. Reikia džiaugtis, kad turime sveikatos ir po darbų galime bendrauti, norime švenčių, iškylų ir turime laiko pailsėti pavargę.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas