„Santaka“ / Laiškas, kurio prasmę supratau tik po 30 metų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-08-01 17:31

Dalinkitės:  


Laiškas, kurio prasmę supratau tik po 30 metų

Atostogos baigėsi. Važiuoju traukiniu. Po kelių valandų pakils lėktuvas ir Lietuva liks toli toli. Žiūriu pro langą ir akimis seku takelį, kuris vingiuoja šalimais geležinkelio. Pakeliu akis ir stebiu apylinkę. Kai kurių keliukų jau nelikę, kiti jau nauji. Vietovės, kur lakstyta vaikystėje, – pasikeitusios. Švieži atostogų įspūdžiai ir vaikystės prisiminimai chaotiškai maišosi galvoje. Įsijungęs minčių būdravimo autopilotas prieš kitą kasdieninę rutiną. Staiga viena mintis išlenda iš to minčių kratinio ir rimtai užsikabina.

1978 metai. Kybartų bažnyčia. Atlaidai. Po mišių mama mane, mažą bamblį, vedasi į mergaičių kambariuką (taip vadinom adorančių persirengimo kambarį) pasiimti sesers. Pilnutėlis kambarys merginų. Balsų gausa ir intonacijos sukuria šurmulį. Vienos jau baigia persirengti, kitos tik pradeda. Mano akys užkliūna už merginos, kuri ką tik nusimetusi tautinius rūbus lieka su apatiniais. Pastebėjusi mano susidomėjimą viena mergina sako:

– Čia berniukas yra!

Kita pamačiusi atsako:

– Ai, mažas...

Nusidaviau, tarsi nedomintų, bet akių obuoliai iš padilbų sukosi į tą pusę, tarsi spyruokles kas būtų įtaisę.

Mintyse tarsi užstrigusi plokštelė pastoviai šmėsčiojo adorančių tautiniai rūbai. Galvoju: na kas čia tokio, tautiniai kaip tautiniai, gal kad pats neseniai tautinius įsigijau ir šviežias įspūdis dar neataušo? Kybartų bažnyčioje buvo trijų spalvų tautiniai rūbai. Žemesnio ūgio merginos dėvėjo geltonos spalvos ir stovėjo priekinėje eilėje. Žalius dėvėjo vidutinės ir stovėjo viduryje. Aukščiausios nešiojo raudonus – paskutinė eilė.

Ei, vaikeli, juk tai – trispalvė! Tik dabar suvokiau, ko tai „plokštelei“ trūko. Tiek laiko nešiojausi šį vaizdinį ir tik dabar jis prisikasė iki mano sąmonės. Pajutau, kaip pradėjo trūkti oro krūtinėje, o akyse liejosi vaizdas. Lygiai taip, kaip mergaičių kambariuke, tik dabar keleivius apžvelgiau, ar nepastebėjo sutrikusio kolegos.

Tarybinei santvarkai skendint gūdžioje brežnevinėje stagnacijoje, nepajudinamas režimas diktavo savo sąlygas. Pokario žaizda buvo ką tik užsitraukusi lietuvio širdyje. O kas tų laikų jau nematė, pasiekė pasakojimai apie baisią kaimyno lemtį, gavus vienos krypties nemokamą bilietą į Sibirą. Pažįstamo sūnus partizanas su keliais nukautais likimo broliais numesti niekinimui ant miestelio grindinio – nes priešinosi. Žmogus negalėjo lygiavertiškai pasipriešinti ir apginti savo orumo. Nustūmė savivertę giliai į savo vidų, nurijo bejėgiškumo piliulę, susitaikė su likimu ir sakė: reikia gyventi toliau. Ir kabinosi į gyvenimą. Taip slinko metai, gimė nauja karta.

Ir atėjo žmogus, ir tarė: mes kovosim! Kybartų Bažnyčia buvo laisvės ambasada. Jei norėjai išgirsti laisvo žmogaus laisvą žodį, jį galėjai išgirsti bažnyčioje. Laisvės strategas vien tuo neapsiribojo. Subtiliai siuntė tiesą apie tautos istoriją į žmogaus atmintį ir iškrapštė numarintą savivertę. Jis rašė nebylų laišką kiekvienam – atmink, kas yra tavo tauta ir kokios tautos sūnus ir dukra esi tu!

Ši gyva jaunų lietuvaičių trispalvė neišsiteko vien bažnyčioje. Ji kiekvienais metais Vėlinių metu procesijoje pereidavo per miesto centrą. Trispalvė buvo rodoma ne tik tikintiesiems, bet ir gausiai susirinkusiems žmonėms kapinėse. Negana to, jis metė iššūkį santvarkai – čia eina laisvi žmonės, kuriuose gyva laisvos tautos dvasia. Šis žmogus paleido tėvynės meilės virusą, bet neparašė recepto. Tai – Sigitas Tamkevičius.

Jei yra tautoje žmonių, kurie rūpinasi būsimos tautos išlikimu ir gerove, – ta tauta gyvuos. O verta tauta to nepamirš!



Zenonas MAČIULAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas