„Santaka“ / Noras turėti kaimą susipynė su istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-08-01 17:18

Dalinkitės:  


Antram gyvenimui prikelta Raimundo Burneikos sodyba – erdvi ir rami vieta.

Autorės nuotr.


Noras turėti kaimą susipynė su istorija

Renata VITKAUSKIENĖ

Užaugęs mieste ir vaikystėje neturėjęs „senelių kaimo“, marijampolietis Raimundas Burneika vienkiemio erdvėmis ir ramybe dabar mėgaujasi Pilviškių seniūnijoje. Tvarkydamiesi kone šimtametę sodybą Burneikai siekė ne tik patogumo, bet ir saugojo autentiką.



Traukė erdvė ir senovė

„Ir vieni, ir kiti mano tėvukai gyveno mieste. Tėčio draugas nusiveždavo pas savo uošvius į kaimą. Man ten ypač patikdavo, nes buvo labai didelė sodyba, didžiulis kiemas. Matyt, to kaimo mano vaikystėje ir trūko, – svarstė R. Burneika. – O senoviškumas visada traukė, senas daiktas man visąlaik buvo įdomus.“

Tvarkydami vienkiemį Burneikai siekė suderinti du dalykus. Jie saugojo įsigytos sodybos autentiškumą ir kūrėsi joje taip, kad kaimas būtų ir poilsio, o ne tik nepabaigiamų darbų vieta.

„Pirmą sykį vienkiemyje apsilankėme 2009 m. Įsigijimo iniciatoriai buvome aš ir mano tėtis. Sodybą nusipirkome pernai, kovo mėnesį, ir pradėjome tvarkyti. Dirbome visą vasarą, kiekvienas savaitgalis buvo čia ir tik čia, daugiau niekur. Darbo dienomis vakarais atvažiuodavome“, – šeimos bei draugų triūsą prisiminė R. Burneika.



Autentiška ir praktiška

Vesdamasis į stubą Raimundas kvietė per gonkas ir priemenę užeiti į centre esančią virtuvę. Šios dešinėje – seklyčia, kairėje – šeimynstubė.

Į virtuvę patenkama pro originalias, anų laikų kalvio nukalta rankena atidaromas duris, į seklyčią ir šeimynstubę įeinama pro baltas dvivėres.

Tvarkydamiesi seklyčioje Burneikai nuo sienų anuometines apdailos medžiagas lupo ir skuto tol, kol liko švarūs rąstai. Lengvai padažyti, dabar jie skleidžia jaukumą.

„Nekeliu sau tikslo atkurti etnografinę sodybą ir žūtbūt nesiekiu šimtaprocentinio autentiškumo. Tvarkydami saugome tai, kas įmanoma ir racionalu išlaikyti. Be abejo, pasirūpinome ir vienkiemio apsauga“, – savo sprendimus komentavo R. Burneika.

Raimundas sakė, kad visiems pirmą sykį atvažiavusiems į sodybą tenka surengti ekskursiją. Naujakurius aplankęs Pilviškių seniūnas džiaugėsi atgijusiu krašto kampeliu, kita viešnia nustebusi paklausė: „O tai čia muziejus?“



Istorijos autografas

Vienkiemyje iš tiesų nestinga dalykų, keliančių tokį įspūdį. Trobesiai – stuba, tvartas, klėtis, kluonas, iš molio drėbta daržovinė – stovi aplink erdvų keturkampį kiemą.

Pats archajiškiausias sodybos akcentas – klėtis. Tikėtina, kad virš jos durų esančiu įrašu su rusiška raide – 1883 г. – įamžinti statybų metai, o sykiu ir Lietuvos rusifikacijos faktas. Vienkiemyje viešėjęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius, istorikas Antanas Žilinskas marijampoliečiui sakęs, jog šis statinys galėjo būti suręstas panašiai tuo laiku, kaip ir dr. V. Kudirkos klėtelė, o gyvenamasis namas iškilęs maždaug apie 1920 m. „Galbūt klėtį šeimininkai iš kažkur kitur persikėlė?“ – svarstė R. Burneika.

Klausimų Raimundui kyla ir žiūrint į rąstinį kluoną. „Žinau, jog kluonus statydavo iš lentų, kad būtų vėjo perpučiami ir šienas vėdintųsi. O čia pastato durys neįprastai žemos, kiaurai neišvažiuosi, – pastebėjo vyras. – Kuo ūkininkas užsiėmė? Spėju, jog gal augino avis, nes radome labai daug avikirpių žirklių.“

Prie šulinio stovi betono liejinys, primenantis masyvią suolo koją. Tačiau jis buvo skirtas tikrai ne prisėsti. Kai ūkyje gyveno senieji šeimininkai, betonas su įrašytais vieno iš jų inicialais stovėjo virtuvėje ant grindų, tai yra ant raudonų molio plytų grindinio. Pasirodo, tai savotiškas „šaldytuvas“. Ant plytų pastatytas liejinys neįšildavo, todėl ant jo laikomas kibiras šulinio vandens irgi išlikdavo šaltas.



Karo, tremties ir darbų ženklai

Po klėties grindimis naujakuriai surado du šovinius ir gilzę. „Buvusi šeimininkė sakė, kad per Antrąjį pasaulinį karą gyventojus iš ūkio išvarė, o stuboje buvo atidaryta karo ligoninė“, – garbaus amžiaus moters prisiminimus perpasakojo marijampolietis.

Stuboje, virtuvėje, saugoma ir pačių Burneikų šeimos relikvija. Raimundo seneliai neišvengė tremties. Staliaus amatą perpratęs tėvukas Sibire pasigamino spintelę vaistams. Grįždamas į Lietuvą ją parsivežė. Dabar vaistinėlė kabo meistro anūko sodyboje. Pro dažus prasimušantis rusiškas užrašas primena pirminę daikto paskirtį, pagaminimo vietą ir aplinkybes.

Daugiau negu hektaro dydžio sklypą puošia išskirtinis ąžuolas. Prie kluono besišakojantis medis – Vilkaviškio savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas. Pamatavome kamieną – 3 m 55 cm.

Kur kas sudėtingiau būtų buvę suskaičiuoti klėtyje, prieklėtyje, prie kluono, stuboje saugomus senovinius indus, baldus, buities rakandus, prietaisus, įrankius, žemės dirbimo padargus, staliaus reikmenis ir kt. Dalis jų – iš Raimundo tėčio Stanislovo kolekcijos.

Atvykėlis negali nepastebėti buvusios šeimininkės pastatyto kryžiaus, kuriuo ji įamžino šeimos atminimą. Dabar jau Burneikų svečiai skaito ir permąsto senolės valia medyje išrašytus žodžius: „Sodžius ne vien bakūžė, / Laukų, artojo gimtinė. / Sodžius – tai širdis manosios Lietuvos tėvynės.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas