„Santaka“ / Alvitas – mūsų giminės dvasiniai namai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda sodyba (80 a sklypas, nuo Gižų 3 km, Marijampolė - 12 km, Vilkaviškis - 24 km, sodyba šalia asfaltuoto kelio, 100 m iškeltu žvyrium keliuku, domina keitimas į butą Vilkaviškyje). Tel. 8 690 58 747.
Galioja iki: 2019-07-26 13:09:49

Parduoda mūrinį namą Smėlio g.20, Virbalyje (sklypo plotas 17 a, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-07-27 13:08:15

Nebrangiai parduoda naudotą kietojo kuro katilą DEFRO (15 kW). Tel. 8 682 56 943.
Galioja iki: 2019-07-28 08:56:55

Parduoda dvi mėsines karves su veršiais, 12 metinių pieninių telyčių, 2 bulius (6 mėn. ir 1 metų). Tel. 8 689 53 747.
Galioja iki: 2019-08-01 13:32:23

Parduoda kombainą FERGUSON 206 (2,5 m pjaunamoji, yra smulkintuvas), 2 vietų melžimo aikštelę, grėblį-vartytuvą, 12 t traktorinę puspriekabę, traktorius FORTSCHRITT 323A ir MTZ-50, 5 korpusų plūgą KVERNELAND, traktorių T-150 su kultivatoriumi, 3 m grūdų sėjamąją, 800 l purkštuvą HARDI, ritininį presą, ekskavatorių JUMZ, vakuumo siurblį. Tel. 8 689 53 747.
Galioja iki: 2019-08-01 13:32:56



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-07-23 17:16

Dalinkitės:  


Per Šv. Onos atlaidus, liepos 27 d., 11.30 val., poeto Kazio Bradūno tėviškėje bus šventinama skulptūrinė kompozicija.

Ginto BAKŪNO nuotr.


Alvitas – mūsų giminės dvasiniai namai

Augdama Amerikoje nuo mažens ant sienos matydavau didelio formato nuotrauką kryžiaus, kuris stovėjo kryžkelėje prie tėvelio (poeto Kazio Bradūno – red. pastaba) tėviškės Kiršuose. Už to kryžiaus matėsi medžiai ir tėvelis sakydavo, kad toje vietoje liko tėviškės sodyba. Kitoje nuotraukoje mačiau senelio statytą didelį mūrinį namą, rodos, 1937 metais, o visa šeima stovi prie gražaus gėlių darželio. Tėvai sakydavo, kad jeigu kada grįšime į Lietuvą, tai būtinai tą vietą turėsime aplankyti.

Aš tai padariau 1977 metais, kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą. Tuomet neleido niekur iš Vilniaus iškeliauti, bet giminė padėjo lietingą spalį atvažiuoti iki Alvito. Iki tėviškės vietos neprivažiavome, bet viską mačiau iš tolo – beveik kaip toje kryžiaus nuotraukoje. Kai tai papasakojau tėtei, jis net eilėraštį parašė apie tą mano apsilankymą.

O jau kai su tėvais grįžome į Lietuvą 1990 metais, nusileidę Rygoje pirma važiavome ne į Vilnių, o į Alvitą. Jautėmės lyg atliekantys kažkokią šventą piligriminę kelionę. Mums su broliu buvo sunku tikėti, kad grįžtame į tą vietą, apie kurią tiek pasakota, tiek įsivaizduota. Jog čia, tame ežere, nuskendę bažnyčios varpai, kurie per sumą kartais atgaudžia „Skendau, brolau, skendau“. Čia tos „Kairiabalių“ pievos, kuriose per Šv. Onos atlaidus suvažiavę čigonai ganė savo arklius. Čia tos Suvalkijos lygumos su derlinga žeme, o ten toliau matosi Vištyčio aukštumos.

Mes tiek metų keliaudami po Ameriką vis girdėdavome tėvelio aiškinimus: „Vaikai, žiūrėkit – čia visai kaip Suvalkijos lygumos, dangaus platybė ir debesys taip, kaip virš Kiršų, o va, upelis visai kaip Širvinta!“ Per tokius amžinus palyginimus mums ir susiformavo paliktos tėviškės, Suvalkijos ir visos Lietuvos įvaizdis. O kai pagaliau čia patys atsiradome, viskas buvo taip, kaip nupasakota, gal net gražiau ir įspūdingiau. Tiktai galbūt tos Vištyčio aukštumos jau ne tokios aukštos, kaip buvome įsivaizdavę.

Po kelerių metų į tėviškę atkeliavo ir visi šeši tėvelio anūkai: mano Vaiva, brolio Jurgio Rita, Vytas ir Gintas, sesers Lionės vaikai Aista ir Dainius. Mačiau, su kokia meile tėvelis jiems aprodė Alvito bažnyčios šventorių, aiškino, kokia didelė buvo bažnyčia prieš sugriovimą karo metu. Vedėsi į šalia stovinčią koplyčią, kur jį patį kadaise krikštijo. Visi per brūzgynus tėvelį sekėme į Alvito kapinių seniausią kampą, ant pat Širvintos aukšto kranto. Tenai tėvelis surado seną geležinį kryžių, lyg medžio šaką, po kuriuo ilsėjosi mūsų proseneliai Priešpyliai, Krakaičiai ir tėvelio du broliai – Jonukas ir Jurgutis Bradūnai. Jis paaiškino, kaip mažas su Mamele atėjęs turėjo nusileisti iki upelio pasemti vandens gėlėms palaistyti. Dabar jau tai padarė jo anūkai.

Liūdna buvo, kad tėviškės vietoj tik brūzgynas. Radom dar namo slenksčio akmenį ir šiek tiek pamatų. Buvo išaugęs ąžuolas, tai mamytė spėliojo, ar tai nebus tas pats, kurį jiedu pasodino prieš pat išvykdami į Vakarus. Po penkiasdešimt metų sunku atsiminti...

Bet mums viskas įrašyta į atmintį ir širdį. Ir užtai čia grįžtu į šv. Onos atlaidus – lyg į savo gimtinę, lyg į savo genties šventorių, kuriame sueina ir tie, kurie jau išėję, ir dar tie, kurie ateis.

Nors brolio jau nėra, mes visi gyvi, išsisklaidę po plačią Ameriką, žinom, jog čia mūsų giminės šerdis, mūsų dvasiniai namai. Džiaugiamės, kad kryžkelėje stovi naujas ąžuolinis kryžius. O dabar jau ir tėvelio gimtinėje stovės vartai ir gražiai išdrožti jo eilėraščio „Tėviškės vietoje“ žodžiai. Tikiuosi, kad tie, kurie pro tuos vartus praeis, pajus tėvelio meilę šiai vietai ir šiam Sūduvos kraštui. Ačiū jums visiems, kurie šį kraštą taip pat mylite ir juo rūpinatės.



Elena BRADŪNAITĖ-AGLINSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vietoje tilto Naujamiestyje rengiama plieninė pralaida
* Mirusiųjų miestai lieka be medžių
* Kelyje kaip ir gyvenime – svarbiausia yra drausmė
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate laimėjęs loterijoje?
Taip, laimėjau vertingų prizų.
Tik smulkias sumas.
Loterijoje man nesiseka.
Niekada nedalyvauju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „šimtukininkas“?
Taip, naujadaras šimtukininkas, šimtukininkė yra vartotinas. Šio daiktavardžio apibrėžtis – „kas išlaikė bent vieną baigiamąjį egzaminą šimtuku“. Pvz.: Šimtukininkai dažnai rinkosi sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, fizinių ir biomedicinos mokslų studijų krypties programas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas