Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-26 17:54

---

Jaunasis ūkininkas Tautvydas Stiklius šį pavasarį į laukus jau važiuoja su savo traktoriumi.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Klausučiuose erdviame tėvų name užtenka vietos ir jaunai Tautvydo bei Rūtos Stiklių šeimai. Kieme ant vieno iš pastatų sienos pritvirtinta iškaba. Ji informuoja, kad padedant Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai čia kuriasi jaunasis ūkininkas Tautvydas Stiklius. Jis specializuojasi auginti javus.

Tėvų namuose

Violetos ir Gintauto Stiklių šeimoje Tautvydas – ne vienturtis. Bet jam, pasak mamos, nuo mažens labiausiai patiko kaimiški darbai. Vyresnysis sūnus patraukė užsidirbti į užsienį. Dukra, kurios žemės ūkis nevilioja, dar mokosi vidurinėje mokykloje.

Tautvydas baigė Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių, atitarnavo kariuomenėje, sukūrė šeimą. Dvidešimt trejų metų Tautvydo ir dvidešimtmetės jo žmonos Rūtos sūnelis Simonas, išleistas į kiemą, jau bando kabarotis į traktorių. „Matyt, bus žemdirbių dinastijos tęsėjas“, – juokavo Tautvydas.

Giminėje – tai įprasta. Ūkį turėję Violetos Stikliuvienės tėvai jai dar negimus buvo išvežti į Sibirą. Dėdė Stiklius kolūkių laikais buvo vienas garsiausių mūsų rajono traktorininkų.

Tautvydas daug ko išmoko nuo vaikystės būdamas pagalbininku savo tėvams. Bet konkrečių ateities planų neturėjo net tarnaudamas kariuomenėje.

„Nesižvalgyti po svetimus karštus, o kurtis tėviškėje – tokios idėjos pradininkė buvo mama. Dabar pats turiu šeimą, kuria reikia rūpintis. Nesvarbu, kad gyvename tėvų namuose. Būtų gerai turėti ir savo sodybą. Tik dar per menkos finansinės galimybės galvoti apie tokias statybas. Pirmiausia reikia investuoti į savo ūkio verslą. Parengti paraiškos dokumentus pagal jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos programą man padėjo Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Onutė Slavinskienė“, – pasakojo Tautvydas.



Dovana ir nuoma

Kaip ir tėvai, nors jie veterinarijos specialistai, sūnus pasirinko laukininkystę – grūdų auginimą. „Taip nors žiemą galime būti šiek tiek laisvesni“, – kalbėjo Violeta Stikliuvienė.

Tautvydas neslėpė, jog be namiškių pagalbos savo ūkio nebūtų įsteigęs. Juk norint pretenduoti į jaunajam ūkininkui skiriamą daugiau kaip 86 tūkstančių litų paramą, reikėjo turėti ne mažiau kaip 25 hektarus žemės. Iš kur tiek paims jaunas žmogus?

Keletą hektarų Tautvydas nusipirko, mokėdamas po 3700 litų. Dvylika hektarų jam padovanojo močiutė. Keturiolika hektarų 11 metų laikotarpiui išnuomojo mama. Iš įvairių savininkų vaikinas dar išsinuomojo 25 hektarus ir dabar iš viso dirba 50 hektarų žemės.

Tik sklypai – net devyniose vietose. Tenka pasiekti ir Alvitą, ir Kybartų seniūnijos kaimus.

Todėl pradėjus galvoti apie paraiškos ruošimą gauti jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą, diskusijų, ką pirkti, nekilo. Svarbiausia buvo traktorius, nes žemės dirbimo padargais, kita technika galėjo padėti ir tėvas. Beje, vyresnieji Stikliai ūkininkauja kaip ir anksčiau.

„Mudu dirbame 30 hektarų žemės“, – sakė V.Stikliuvienė.



Išbandė rudenį

Pateikęs paraišką, atsakymo Tautvydas laukė metus. Visą tą laiką jau dirbo. Verkiant reikėjo traktoriaus. „Pinigus, gautus už pirmųjų ūkininkavimo metų derlių, laikiau banke.

Nežinodamas, koks bus sprendimas dėl paraiškos, svarsčiau – gal pirkti kokį seną traktorių? Daug kur matėme visai neblogų ir perpus pigesnių nei nauji“, – pasakojo Tautvydas.

Bet už paramos pinigus buvo galima pirkti tik naują traktorių. Iš visų komercinių pasiūlymų jaunasis ūkininkas rinkosi priimtiniausią variantą. Pirko 139 tūkstančius litų (be PVM) kainavusį „Massey Ferguson“. Taigi prie 86320 litų suteiktos paramos teko pridėti ir savų lėšų.

Firmos „Kesko Agro Lietuva“ atstovai traktorių į Stiklių kiemą pristatė praėjusių metų lapkritį. „Savo techniką pernai išbandyti dar suspėjau. Tiesa, rudenį jau nedaug teko arti. Bet įsitikinau, kad tai – geras traktorius. Toks, kokio reikia ūkyje“, – kalbėjo Tautvydas.

Stiklius vyresnysis sakė, kad jis nepeikia ir saviškio, neseniai nusipirkto seno angliško „Layland“ traktoriuko, kurį vadina „Lalaila“. Dabar dviejų šeimininkų ūkiuose yra du javų nuėmimo kombainai, trys traktoriai. „Aišku, Tautvydo „fergusonas“ – galingiausias.

Jis traukia kaip 100 arklių. Bet mano „Lalaila“, nors ir atrodo kaip muziejaus eksponatas, taip pat ne iš silpnųjų – 75 AJ galingumo“, – aiškino tėvas.



Stinga žemės

Pusšimtį hektarų javų sėjantis jaunasis Stiklius sakė, kad jis Klausučiuose yra tik vidutinis ūkininkas. Šiame krašte yra dirbančių ir po kelis šimtus hektarų žemės. Nuo savo laukų Tautvydas ėmė dar tik kelių metų derlių. Bet jau spėjo pastebėti, jog labiausiai turbūt apsimoka auginti rapsus. Šiemet augins apie 20 hektarų vasarinių rapsų. Žieminių rapsų nebuvo sėjęs. „Tarsi nujaučiau, kad jie gali iššalti. Tik labai skurdžiai atrodo ir žieminiai kviečiai. Pernai javai buvo gražūs, bet praėję liūtys „mušė“ per grūdų kokybę.

Pora pirmųjų nuvežtų priekabų dar tiko į maistinius, o po to parduoti grūdai jau buvo tik pašariniai“, – dėstė jaunasis ūkininkas.

Jis sakė, kad vesti buhalterinę ūkio apskaitą samdo žmogų. „Visų darbų paprasčiausiai negali aprėpti. Pats dirbu žemę, sėju, pjaunu, gabenu grūdus parduoti. Sėklą, trąšas iš firmų, kurioms pristatome grūdus, dažniausiai imame į skolą. Per darbymetį laukuose tenka suktis ne tik mums su tėčiu, bet ir mamai, žmonai. Apie dokumentacijos tvarkymą tada nėra kada nė pagalvoti“, – aiškino Tautvydas.

Vyresniosios Stikliuvienės įsitikinimu, jeigu ko nors gerai nesupranti, tai ir nereikia daryti pačiam, o pasikliauti specialisto paslaugomis. Juo labiau kad finansų srityje daug kas nuolat keičiasi, gali nespėti sekti naujovių ir dėl to stipriai nukentėti.

Rūta Stikliuvienė, kuri baigusi tik vidurinę mokyklą, sakė, kad be specialybės likti neketina, kur nors dar mokysis. „Bet, buhalterės iš manęs nebus, nes matematika man nepatinka“, – kalbėjo Rūta. „Mano marčiai tiktų būti floriste, želdinių specialiste“, – sakė anyta.

Rūta jau dabar namus pavertusi žaliuojančia oaze. Augina petunijas, surfinijas, kurias parduos. Taip irgi bus litas kitas į namus, o ne iš jų. Juk kol vaikas mažas, tenka tenkintis tuo, kuo gali užsiimti būdama visų pirma mama. Abi Stiklių šeimos moterys šiemet lanko kompiuterių, anglų kalbos ir verslo pradmenų kursus. „Turime kompiuterį, nutarėme įsivesti internetą, nors man po jį gal teks mažiausiai naršyti. Aš – kitokios technikos žmogus“, – sakė Tautvydas.

Apie savo ūkio plėtimo perspektyvas jis kalbėjo atsargiai. Planų būtų, bet norint plėstis, reikia turėti daugiau žemės, o iš kur jos paimti? Klausučiuose ir aplink juos visa žemė jau seniai išgraibstyta. Tolesnis ūkio modernizavimo klausimas – kita tema. Būtų gerai turėti savo sandėlį, grūdų džiovyklą. Jeigu gyvenimas tikrai privers, teks tai spręsti. Juk ne taip seniai neįmanoma atrodė kurti ir savo atskirą ūkį bei gauti jam paramą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---