Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su čiaupu (švarus, gali atvežti), SEAT LEON (po eismo įvykio, 2000 m., 1,4 l, benzinas, TA iki 2021 m. birželio mėn., 500 Eur). Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-12-15 09:23:16 Vieniša 68 metų moteris išsinuomotų 1 kambario butą pirmame aukšte renovuotame name Vilkaviškyje (pageidautina su baldais). Tel. 8 689 05 975.
Galioja iki: 2019-12-15 16:37:14 Parduoda naudotą šaldytuvą „Whirpool“ (100 Eur), 3 stalčių šaldiklį „Dea“ (50 Eur). Tel. 8 614 43 227.
Galioja iki: 2019-12-16 14:22:48
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-04-26 17:54
Jaunasis ūkininkas Tautvydas Stiklius šį pavasarį į laukus jau važiuoja su savo
traktoriumi.
Romo ČĖPLOS nuotr. Parama jaunajam ūkininkui
leidžia jaustis tvirčiau
Birutė PAVLOVIENĖ
Klausučiuose erdviame tėvų name užtenka vietos ir jaunai Tautvydo bei Rūtos Stiklių
šeimai. Kieme ant vieno iš pastatų sienos pritvirtinta iškaba. Ji informuoja, kad
padedant Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai čia kuriasi jaunasis ūkininkas
Tautvydas Stiklius. Jis specializuojasi auginti javus.
|
Tėvų namuose
Violetos ir Gintauto Stiklių šeimoje Tautvydas – ne vienturtis. Bet jam, pasak mamos,
nuo mažens labiausiai patiko kaimiški darbai. Vyresnysis sūnus patraukė užsidirbti į
užsienį. Dukra, kurios žemės ūkis nevilioja, dar mokosi vidurinėje mokykloje.
Tautvydas baigė Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių, atitarnavo kariuomenėje, sukūrė šeimą. Dvidešimt trejų metų Tautvydo ir dvidešimtmetės jo
žmonos Rūtos sūnelis Simonas, išleistas į kiemą, jau bando kabarotis į traktorių. „Matyt,
bus žemdirbių dinastijos tęsėjas“, – juokavo Tautvydas.
Giminėje – tai įprasta. Ūkį turėję Violetos Stikliuvienės tėvai jai dar negimus buvo
išvežti į Sibirą. Dėdė Stiklius kolūkių laikais buvo vienas garsiausių mūsų rajono traktorininkų.
Tautvydas daug ko išmoko nuo vaikystės būdamas pagalbininku savo tėvams. Bet
konkrečių ateities planų neturėjo net tarnaudamas kariuomenėje.
„Nesižvalgyti po svetimus karštus, o kurtis tėviškėje – tokios idėjos pradininkė buvo
mama. Dabar pats turiu šeimą, kuria reikia rūpintis. Nesvarbu, kad gyvename tėvų
namuose. Būtų gerai turėti ir savo sodybą. Tik dar per menkos finansinės galimybės
galvoti apie tokias statybas. Pirmiausia reikia investuoti į savo ūkio verslą. Parengti
paraiškos dokumentus pagal jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos programą man padėjo
Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Onutė Slavinskienė“, – pasakojo Tautvydas.
Dovana ir nuoma
Kaip ir tėvai, nors jie veterinarijos specialistai, sūnus pasirinko laukininkystę – grūdų
auginimą. „Taip nors žiemą galime būti šiek tiek laisvesni“, – kalbėjo Violeta Stikliuvienė.
Tautvydas neslėpė, jog be namiškių pagalbos savo ūkio nebūtų įsteigęs. Juk norint
pretenduoti į jaunajam ūkininkui skiriamą daugiau kaip 86 tūkstančių litų paramą,
reikėjo turėti ne mažiau kaip 25 hektarus žemės. Iš kur tiek paims jaunas žmogus?
Keletą hektarų Tautvydas nusipirko, mokėdamas po 3700 litų. Dvylika hektarų jam
padovanojo močiutė. Keturiolika hektarų 11 metų laikotarpiui išnuomojo mama. Iš įvairių
savininkų vaikinas dar išsinuomojo 25 hektarus ir dabar iš viso dirba 50 hektarų žemės.
Tik sklypai – net devyniose vietose. Tenka pasiekti ir Alvitą, ir Kybartų seniūnijos kaimus.
Todėl pradėjus galvoti apie paraiškos ruošimą gauti jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą,
diskusijų, ką pirkti, nekilo. Svarbiausia buvo traktorius, nes žemės dirbimo padargais, kita
technika galėjo padėti ir tėvas. Beje, vyresnieji Stikliai ūkininkauja kaip ir anksčiau.
„Mudu dirbame 30 hektarų žemės“, – sakė V.Stikliuvienė.
Išbandė rudenį
Pateikęs paraišką, atsakymo Tautvydas laukė metus. Visą tą laiką jau dirbo. Verkiant
reikėjo traktoriaus. „Pinigus, gautus už pirmųjų ūkininkavimo metų derlių, laikiau banke.
Nežinodamas, koks bus sprendimas dėl paraiškos, svarsčiau – gal pirkti kokį seną
traktorių? Daug kur matėme visai neblogų ir perpus pigesnių nei nauji“, – pasakojo
Tautvydas.
Bet už paramos pinigus buvo galima pirkti tik naują traktorių. Iš visų komercinių
pasiūlymų jaunasis ūkininkas rinkosi priimtiniausią variantą. Pirko 139 tūkstančius litų
(be PVM) kainavusį „Massey Ferguson“. Taigi prie 86320 litų suteiktos paramos teko
pridėti ir savų lėšų.
Firmos „Kesko Agro Lietuva“ atstovai traktorių į Stiklių kiemą pristatė praėjusių metų
lapkritį. „Savo techniką pernai išbandyti dar suspėjau. Tiesa, rudenį jau nedaug teko
arti. Bet įsitikinau, kad tai – geras traktorius. Toks, kokio reikia ūkyje“, – kalbėjo
Tautvydas.
Stiklius vyresnysis sakė, kad jis nepeikia ir saviškio, neseniai nusipirkto seno angliško
„Layland“ traktoriuko, kurį vadina „Lalaila“. Dabar dviejų šeimininkų ūkiuose yra du
javų nuėmimo kombainai, trys traktoriai. „Aišku, Tautvydo „fergusonas“ – galingiausias.
Jis traukia kaip 100 arklių. Bet mano „Lalaila“, nors ir atrodo kaip muziejaus eksponatas,
taip pat ne iš silpnųjų – 75 AJ galingumo“, – aiškino tėvas.
Stinga žemės
Pusšimtį hektarų javų sėjantis jaunasis Stiklius sakė, kad jis Klausučiuose yra tik
vidutinis ūkininkas. Šiame krašte yra dirbančių ir po kelis šimtus hektarų žemės. Nuo
savo laukų Tautvydas ėmė dar tik kelių metų derlių. Bet jau spėjo pastebėti, jog labiausiai
turbūt apsimoka auginti rapsus. Šiemet augins apie 20 hektarų vasarinių rapsų. Žieminių
rapsų nebuvo sėjęs. „Tarsi nujaučiau, kad jie gali iššalti. Tik labai skurdžiai atrodo ir
žieminiai kviečiai. Pernai javai buvo gražūs, bet praėję liūtys „mušė“ per grūdų kokybę.
Pora pirmųjų nuvežtų priekabų dar tiko į maistinius, o po to parduoti grūdai jau buvo tik
pašariniai“, – dėstė jaunasis ūkininkas.
Jis sakė, kad vesti buhalterinę ūkio apskaitą samdo žmogų. „Visų darbų paprasčiausiai
negali aprėpti. Pats dirbu žemę, sėju, pjaunu, gabenu grūdus parduoti. Sėklą, trąšas iš
firmų, kurioms pristatome grūdus, dažniausiai imame į skolą. Per darbymetį laukuose
tenka suktis ne tik mums su tėčiu, bet ir mamai, žmonai. Apie dokumentacijos tvarkymą
tada nėra kada nė pagalvoti“, – aiškino Tautvydas.
Vyresniosios Stikliuvienės įsitikinimu, jeigu ko nors gerai nesupranti, tai ir nereikia
daryti pačiam, o pasikliauti specialisto paslaugomis. Juo labiau kad finansų srityje daug
kas nuolat keičiasi, gali nespėti sekti naujovių ir dėl to stipriai nukentėti.
Rūta Stikliuvienė, kuri baigusi tik vidurinę mokyklą, sakė, kad be specialybės likti
neketina, kur nors dar mokysis. „Bet, buhalterės iš manęs nebus, nes matematika man
nepatinka“, – kalbėjo Rūta. „Mano marčiai tiktų būti floriste, želdinių specialiste“, – sakė
anyta.
Rūta jau dabar namus pavertusi žaliuojančia oaze. Augina petunijas, surfinijas,
kurias parduos. Taip irgi bus litas kitas į namus, o ne iš jų. Juk kol vaikas mažas, tenka
tenkintis tuo, kuo gali užsiimti būdama visų pirma mama. Abi Stiklių šeimos moterys
šiemet lanko kompiuterių, anglų kalbos ir verslo pradmenų kursus. „Turime kompiuterį,
nutarėme įsivesti internetą, nors man po jį gal teks mažiausiai naršyti. Aš – kitokios
technikos žmogus“, – sakė Tautvydas.
Apie savo ūkio plėtimo perspektyvas jis kalbėjo atsargiai. Planų būtų, bet norint plėstis,
reikia turėti daugiau žemės, o iš kur jos paimti? Klausučiuose ir aplink juos visa žemė jau
seniai išgraibstyta. Tolesnis ūkio modernizavimo klausimas – kita tema. Būtų gerai turėti
savo sandėlį, grūdų džiovyklą. Jeigu gyvenimas tikrai privers, teks tai spręsti. Juk ne
taip seniai neįmanoma atrodė kurti ir savo atskirą ūkį bei gauti jam paramą.
Komentarai:
|
 
* Mobilieji laiškininkai išriedėjo
į kaimiškąsias rajono vietoves
* Mokykloje susitiko jaunystė ir branda * Abiturientui muštynės kainuos tūkstančius
Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuo pakeisti žodį „češkės“? Češkės – nevartotina svetimybė. Tam tikri lengvi batukai, kuriais apsiavę vaikai šoka, vadintini gimnastikos bateliais arba čežutėmis, nes šie bateliai aunantis ir bėgiojant čeža.
Šūksniai
Statistika
|