„Santaka“ / Išsaugokime savo praeitį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-07-08 08:25

Dalinkitės:  


Išsaugokime savo praeitį

„Padėka už surastus ir išsaugotus didvyrius“, – ko gero, tai patys tinkamiausi žodžiai, skirti gerbiamam žurnalistui Viliui Kavaliauskui už tai, kad jis visus savo surinktus duomenis apie Vilkaviškio krašto didvyrius, Vyčio Kryžiaus kavalierius, surašė į vieną knygą „Vilkaviškio krašto karžygiai“.

Tik dėl šio darbštaus, daugeliui žinomo žmogaus ir mes, Šėporaičių genties trečiosios ir ketvirtosios kartos palikuoniai, turime savo giminės didvyrį. Tik šio savo pomėgiui pasišventusio žmogaus pastangomis buvo surinkti ir knygose išsaugoti duomenys apie tuos vaikinus, kurie prieš šimtą metų palikę tėvų namus išėjo savanoriauti į Lietuvos kariuomenę.

Vos tris mėnesius mokyti naudotis ginklu, jie buvo pasiųsti kovoti su nepriklausomos Lietuvos priešais: bolševikais, bermontininkais bei lenkais. Ir kovėsi žūtbūtinai, akiplėšiškai drąsiai, įrodydami, kad Lietuvos vyrų kraujyje išlikę Vytauto laikų karių genai.

Mano tikslas nėra priminti Lietuvos istorinius įvykius. Noriu paskatinti žmones labiau domėtis savo giminės praeitimi, rinkti duomenis apie jų tėvų, senelių ir prosenelių gyvenimus.

Aš suprantu jaunimą, kuris gyvena šia diena, kuria ateities planus ir juos realizuoja. Jam praeitis kol kas nereikalinga. Bet užtat vyresnioji karta, jau užauginusi ir į gyvenimą išleidusi vaikus, turi laiko atsisukti atgal. Bet reikia ne tik svajoti apie buvusius gerus jaunystės metus, o pradėti po kruopelę rankioti žinias apie jau išėjusias kartas, kurios ir mus visus atvedė į šį pasaulį. Patikėkite, tai labai įdomus užsiėmimas.

Tai daug įdomiau, nei domėtis mažų ir laikinų „žvaigždžių“ asmeniniu gyvenimu, apie kurį ištisai rodo vos ne visi televizijos kanalai.

Geriau savo laiką skirti pokalbiams su dar likusiais vyriausiais savo giminės atstovais. Ir ne tik kalbėtis, bet užsirašinėti tai, ką jie pasakoja.

Tikiu, kad išgirsite ne vieną įdomią istoriją ar gausybę faktų, apie kuriuos nieko nebuvote žinoję. Iš tų pasakojimų, atsiminimų, galėsite sudėlioti ilgą savo giminės kelią. Svarbiausia – reikia paskubėti, kol dar yra senolių, norinčių ir laukiančių, kada bus pakalbinti, išklausyti ir paprašyti ištraukti bei atversti senutėlius albumus, tūnančius giliai stalčiuose.

Dar labai daug žmonių turi senų prieškarinių fotografijų, tik, duok Dieve, kad jie dar atpažintų jose esančius žmones.

Aš gerai žinau tą jausmą, kai smalsiai žiūri į seną gražių rimtų žmonių nuotrauką. Ir koks apmaudas bei gailestis apima, kai supranti, kad niekada nesužinosi, kas tie buvę tėvų ar senelių giminaičiai, nes jau nėra ko apie tai pasiklausti, išsiaiškinti. Lieka tušti istorijų skyriai, apie kuriuos dabar būtų taip smalsu sužinoti...

Man be galo apmaudu, kad ir aš pati per vėlai tuo susidomėjau. Kaip paskatinimas man buvo viena televizijos laida, kurioje išgirdau kalbant, jog žurnalistas Vilius Kavaliauskas renka duomenis apie Lietuvos karius savanorius, įvertintus Vyčio Kryžiumi ir apdovanojimais.

Tada prisiminiau, kad kažkada mano jau amžinybėn iškeliavusi mamytė pasakojo apie savo brolį savanorį Vincą Šėporaitį, po mirties apdovanotą Vyčio Kryžiumi. Tačiau jokių smulkesnių žinių nebuvo, tik pas vieną vyresnę pusseserę sename albume radome dėdės Vinco nuotrauką, kur jis dėvi karinę uniformą. Tai buvo viskas, ką žinojau, o pasiklausti nebuvo ko, nes visi mamytės broliai ir sesės jau ilsisi kapeliuose.

Tuomet asmeniškai internetu kreipiausi į žurnalistą V. Kavaliauską. Ir koks buvo mano džiaugsmas, kai jis atsiuntė savo turimus archyvinius duomenis apie mano dėdės dalyvavimą kovose ir jo žūties aplinkybes, palaidojimo vietą ir apdovanojimus, įteiktus tėvams po kario mirties! Aš žurnalistui nusiunčiau savo dėdės fotografiją ir dabar labai didžiuojuosi, kad kažkada nežinoto giminės didvyrio atminimas yra išsaugotas knygoje „Vilkaviškio krašto karžygiai“.

Taip pat noriu pranešti apie vieną visagalio interneto svetainę www.myheritage.lt. Ja naudodamiesi mes su vyru sudarėme savo prosenelių genealoginius sąrašus ir įkėlėme į minėtą svetainę. Yra galimybė savo genealoginį medį papildyti naujai atsirandančiais giminėmis, kurie gali prisijungti iš viso pasaulio. Prie mano vyro svetainės jau prisijungė giminaičių, su kuriais ryšiai buvo seniai nutrūkę. Dabar jie, pasirodo, gyvena Pensilvanijos valstijoje (JAV).

Jie taip pat labai nudžiugo, kad atrado savo prosenelio Jurgio Vanagaičio iš Lankeliškių parapijos palikuonius. Prie šios svetainės taip pat prisijungė vyro prosenelės Rozalijos Paulionytės-Pautienienės brolio Martyno palikuoniai.

Dar yra užklausimas iš Kanados, iš Zaveckų giminės, tačiau apie jų sąsajas su mumis neturime tikslių duomenų. Dėl šios priežasties negalime jų nudžiuginti, nes nesame garantuoti giminystės ryšiais, tad nesinori suklaidinti žmonių. Vilkaviškio parapijos bažnytinių knygų įrašų duomenis vargu ar įmanoma gauti... Mūsų šeima kol kas visas žinias renka tiktai pagal vyresnio amžiaus žmonių atsiminimus, nes giminėje turime labai geros atminties tetą Teresiukę, kuri, nuėjusi ilgą ir sudėtingą 90 metų kelią, yra neišsenkantis žinių šaltinis.



Angelė ZAVECKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas