„Santaka“ / Italijoje namus suradę vaikai – laimingi ir mylimi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Pirktų arba išsinuomotų 2–3 kambarių butą Vilkaviškyje (pirmame ar antrame aukšte). Tel. 8 612 21 966.
Galioja iki: 2019-03-23 15:03:51

Nauja modernia technika remontuoja drenažą, valo senas drenažo sistemas praplovimo būdu, įrengia naują drenažą, valo griovius, kasa tvenkinius, įrengia statybos aikšteles. Tel. 8 686 36 499.
Galioja iki: 2019-03-24 08:57:32

Parduoda dvivagę bulviasodę, vienvagę transporterinę bulviakasę, bulvių kauptuką su virbalinėmis akėčiomis, nebrangiai – miegamojo komplektą (7 dalių), sekciją, 2 senovines lovas, senovinę spintą. Tel. 8 687 46 306.
Galioja iki: 2019-03-25 10:47:40

Parduoda 1 kambario butą Vilniaus g. 8, Vilkaviškyje . Namas renovuotas, kaimynai ramūs ir tvarkingi, maži mokesčiai. Tel. 8 654 25 407.
Galioja iki: 2019-03-28 08:20:53

Parduoda šiaudapjovę („akselinę“) su vien-faziu vokišku varikliu, 4 vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-03-28 14:17:35

Parduoda 3 kambarių butą Lauko g., Vilkaviškyje (V a.), garažą prie Vilkaviškio ligoninės. Tel. 8 606 04 963.
Galioja iki: 2019-03-29 16:14:49

Dovanoja sofą. Tel. 8 680 79 928.
Galioja iki: 2019-03-31 10:58:01

Parduoda nedidelį namą Virbalyje (reikalingas remontas), 900 l talpos aliumininę talpyklą su čiaupu. Tel. 8 682 56 943.
Galioja iki: 2019-04-01 11:06:38



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-07-08 08:22

Dalinkitės:  


Vakar Pjerdžiuzepė, Sandra, Andželika, Milena ir Mantas pilni įspūdžių išskrido į savo namus Šiaurės Italijoje.

Autorės nuotr.


Italijoje namus suradę vaikai – laimingi ir mylimi

Eglė MIČIULIENĖ

Jei nežinotum Sandros, Andželikos ir Manto istorijos, net nepagalvotum, kad jie nėra biologiniai italų Milenos ir Pjerdžiuzepės vaikai. Penki gražūs besišypsantys žmonės atrodo savotiškai panašūs ir vienas kitam artimi tarsi penki vienos rankos pirštai.



Pasiėmė iš Kybartų

„Kaip laikotės, kaip gyvenate?“ – klausiu iš Italijos į Vilkaviškį paviešėti atvykusios šeimynos. „Gerai, gerai“, – šypsodamasis kartoja Mantas. Tai – vienas iš tų keleto žodžių, kuriuos lietuviškai dar moka vaikinas. Tačiau visi trys beveik prieš dešimtmetį iš Lietuvos išvykę vaikai dabar jau kalba tik itališkai.

Tikriausiai nemažai vilkaviškiečių dar prisimena istoriją, kaip 2004-aisiais į Lietuvą atvykusi italų Pjerdžiuzepės ir Milenos šeima pasiėmė auginti tris vaikus – trejų metukų Andželiką, penkerių Sandrą ir septynmetį Mantą. Apie tai, kaip Italijos gyventojai nutarė įvaikinti Kybartų globos grupėje augančias dvi sesutes ir brolį, buvo rašyta ir mūsų laikraštyje, o tų pačių metų pabaigoje „Santaka“ už kilnų poelgį šiems žmonėms skyrė „Metų globėjų“ nominaciją.

Dabar, prabėgus dešimtmečiui, šeimyna pirmą kartą nusprendė atvažiuoti į vaikų gimtinę ir praleisti čia dešimt dienų.

„Vaikai jau kuris laikas norėjo į Lietuvą. Bet mes laukėme, kol jie visi trys bus pakankamai dideli. Juk nežinojome, su kuo vaikai susitiks grįžę, kaip jie jausis, ar viskas bus gerai“, – kalbėjo Milena.



„Tai mes pas juos atėjome“

Naujojoje šeimoje vaikai jaučiasi saugūs ir laimingi. Jie puikiai adaptavosi Italijoje, susirado draugų, lanko mokyklas, sporto, muzikos užsiėmimus. Sandra žaidžia tinklinį ir groja miestelio orkestre, Mantas – taip pat tinklininkas, o Andželika lanko lengvosios atletikos treniruotes.

Šeima gyvena nedideliame Šiaurės Italijos miestelyje, turinčiame 8000 gyventojų. Kiekvieną sekmadienį visi kartu traukia pietauti pas močiutę, kur susitinka dar ir visi dėdės bei tetos (mamos sesuo, pusbroliai ir pusseserės). Kartais vaikai su įtėviais važiuoja į kalnus, kur turi namelį – jis yra apie 70 kilometrų nuo namų. Žiemą visi šeimos nariai labai mėgsta slidinėti, o vasarą vyksta prie jūros. Turėdami laiko, važinėja po Italiją.

„Jie yra geri. Visada gebame rasti tarpinį variantą tarp mūsų taisyklių ir jų poreikių, – vaikais džiaugėsi italė. – Ir nebuvo nė vienos akimirkos, kad būtume suabejoję ar pasigailėję savo sprendimo. Kaip tik prieš juos įsivaikindami galvojome, kad bus sunku grįžti į namus su trimis vaikais. Bet viskas buvo pakankamai lengva! Tikriausiai sunkiau būtų buvę su vienu vaiku, nes tarp jų juk jau buvo ryšys. Todėl kartais sakydavome, kad tai ne jie, o mes einame į jų šeimą.“



Lietuvoje – gražu

Nors lietuviškai vaikai beveik nebesupranta, gimtoji jų šalis šeimoje vis prisimenama.

„Mes norime, kad jie išlaikytų ryšį su Lietuva ir jos nepamirštų, todėl stengiamės apie tai kalbėti“, – kalbėjo Milena.

Po tiek metų vėl pamatyta gimtoji šalis vaikams patiko.

„Čia labai gražu. Mažai namų, daug žalumos“, – šypsojosi penkiolikmetė Sandra. „Ir maistas skanus, daug valgome“, – su šypsena seseriai pritarė Mantas.

Jauniausiajai šeimos narei Andželikai labai patinka žvejoti, tad jos akis ypač patraukė Lietuvos ežerai.

Per savo atostogas atvykėliai apžiūrėjo Vilkaviškį. Šeimyna džiaugėsi miesto švente, klausėsi koncerto, o Andželika prisiminimui nusifilmavo fejerverkus. Visi buvo nuvažiavę prie jūros, apsilankė Kaune, Vilniuje.

Įvyko susitikimas ir su Kybartų globos namų direktore. Su globos namais, iš kurių pasiėmė vaikus, italai visus šiuos metus palaikė ryšį, ypač – pirmaisiais metais po išvykimo.

„Ir mes, ir vaikai norėjome pamatyti tas vietas, kur jie gyveno. Kybartus jie prisimena labiau nei savo tėviškę, nes tuo metu buvo jau didesni“, – pasakojo Milena.



Mamos nebepamatė

Visgi daugiausiai emocijų visiems sukėlė susitikimai su vaikų artimaisiais, giminaičiais.

Pagrindinis kelionės tikslas buvo susitikti su vyresniuoju vaikų broliu Aurimu ir seserimi Rosita. Jie abu trejus metus iš eilės vasaromis atvykdavo į Italiją pabendrauti su jaunėlėmis seserimis ir broliu, bet paskutiniu metu penketukas buvo ilgą laiką nesimatęs.

Šeimynai pavyko susitikti ir su kitais giminaičiais: su abiem močiutėmis ir netgi biologiniu vaikų tėčiu. Pastarasis susitikimas įvyko pirmą kartą, nes iki šiol vaikai palaikė ryšį tik su Lietuvoje likusiais broliu ir seserimi.

Vaikai tarytum per miglą prisiminė ir pirmuosius savo namus, esančius gražioje vietoje prie upės. Žvejybos mėgėja Andželika su tėčiu netgi buvo pažvejoti ir pagavo žuvį.

Tiesa, su biologine mama susitikti nebepavyko – paaiškėjo, kad ji prieš keletą metų mirė.

„Nuvykome į kapus, nunešėme gėlę. Vaikai bent jau pamatė vietą, kur palaidota jų mama, kuriai gyvenime turbūt nepasisekė labiausiai, ir nors tokiu būdu galėjo su ja atsisveikinti“, – sakė Pjerdžiuzepė.



Kalbėjo be nuoskaudos

Tiek abu suaugusieji, tiek vaikai apie kažkada nuo mažųjų nusisukusius žmones kalbėjo ramiai, be jokio pykčio ar nuoskaudos. Priešingai, jie buvo patenkinti tuo, kaip sekėsi bendrauti.

Įtėviai pasakojo niekada nesitikėję, kad pas vieną močiutę dvi dienas pietaus ar kad vaikai pamatys savo tėtį ir net su juo žvejos. Mantas susitiko ir su savo krikšto mama.

„Mes laimingi, kad galėjome pamatyti vietas, kur kažkada gyvenome, ir tuos žmones, kurie mus augino“, – kalbėjo septyniolikmetis.

Pjerdžiuzepė džiaugėsi, kad vaikai gavo atsakymus į tuos klausimus, kuriuos jie užduodavo savo įtėviams, bet šie nežinodami nieko negalėdavo atsakyti. Pavyzdžiui, kokie šie vaikai buvo maži, ką jie mėgo, ką veikdavo. Dabar abi močiutės galėjo jiems daug papasakoti.

„Esame patenkinti. Manome, kad vaikai namo grįš laimingi, nes galės sudėlioti tuos trūkstamus savo istorijos gabalėlius, kurie buvo lyg ir išsibarstę, pamesti“, – sakė Milena.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Trąšų gamybą verslininkas kilstelėjo į aukštesnį lygį
* Konteinerius vežėjai privalo pastatyti į vietą
* Šeimos gydytojų komandas papildys ne visi
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Koks Jūsų darbo krūvis?
Turiu vieną etatą.
Etatas ir viršvalandžiai.
Dirbu keliuose darbuose.
Neskaičiuoju, nes dirbu sau.
Aš nedirbu.



Kalbos patarimai

Klausytis ką ar ko?
Su veiksmažodžiu klausyti(s) galininkas nevartotinas objektui reikšti. Vartotinas kilmininkas klausyti(s) ko, pvz.: Netrukdyk, klausau(si) laidą (taisoma laidos ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas