|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-01-27 08:46
Lietuvos moksleivių parlamento narį Tautvydą Juškauską pažįsta visa mokykla.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Tautvydas – rajono atstovas Lietuvos moksleivių parlamente, yra vieno iš septynių komitetų – Savivaldybių ir savivaldos – narys, Marijampolės regiono pirmininkės pavaduotojas. Parlamentarai dvejus metus atstovaus savo rinkėjams mokiniams, bendradarbiaus su valdžios institucijomis ir sieks, kad visos Lietuvos mokiniams mokykloje būtų smagiau, kad mokymosi procesas būtų lengvesnis, kad būtų stiprinama savivalda ir ji efektyviai dirbtų mokinių naudai. Agitacijos į parlamentą metu Tautvydas savo mokykloje surinko informaciją, kuri verčia susimąstyti. – Daug žemesniųjų klasių mokinių teigė, jog jiems mokykla yra kalėjimas. Nežinau, kodėl. Gal jie jaučia laisvės suvaržymus, galbūt kai ko nesupranta, tačiau tai yra didelis ženklas, jog mokykloje reikia pradėti kažką keisti. Juk būtent tie, mažesnieji, vaikai yra - pradedančios formuotis asmenybės. Toks jų požiūris gali neigiamai paveikti ugdymo procesą. O juk norima, kad mūsų ir kita karta būtų gera Lietuvos ateitis, – kalbėjo Tautvydas. Dabartinėje mokykloje, jo nuomone, daug problemų kyla dėl netobulos mokymo sistemos. Tautvydas mąsto rajone sukurti moksleivių tarybą, kuri imtųsi spręsti tokias problemas. Regione tarp mokyklų bandys įgyvendinti mainų programą: stebėti vieni kitų savivaldą, mokymąsi, bendradarbiauti projektuose, kviestis į renginius, susirinkimus ir kt. Tautvydas moksleivių parlamento nariu demokratiškai išrinktas per rudenį vykusius rinkimus. „Gavus kvietimą pasitariau su draugais, šeima, – pasakojo dešimtokas. – Jaučiau didelį mokytojų bei mokinių palaikymą ir paskatinimą. Labai ačiū visiems. Dabar mokykloje vis girdžiu, kaip mažesni ir didesni sako: „Va, Tautis eina“. Nuo žemesnių klasių taip vadina, bet visai patinka, nes mano vardas ilgas“. Kai vienos dienos popietę iš papildomų anglų kalbos konsultacijų Tautvydas paknopstomis atlėkė į sutartą susitikimą, jis be jokių skrupulų tuščiame direktorės (moksleivio mama – šios mokyklos direk-torė) kabinete puolė vaišinti arbata. Tuo tik patvirtino nuomonę: Taučiui nėra problemų bendrauti su suaugusiais ar nepažįstamais žmonėmis, jis drąsus prieš auditoriją. „Gal todėl, kad užaugau tarp suaugusiųjų“, – turi savo versiją moksleivis. Tautvydas neneigia turįs lyderio savybių. Mėgsta pats viską „imti už vadžių“, rodyti iniciatyvą. Tautvydo mėgiamiausi dalykai – anglų, lietuvių kalbos, istorija, muzika. „Nesu „tiksliukas“, bet matematika, fizika, chemija taip pat sekasi. Matematiką mokausi, nes žinau, kad prireiks stojant į aukštąją mokyklą“, – sakė moksleivis ir atskleidė, jog jo svajonė – tarptautiniai santykiai. Pomėgius gali išvardyti tokia seka: krepšinis, muzika, kompiuteriai ir internetas. Nuo antros klasės Tautvydas lankė Muzikos mokyklos birbynės klasę. Baigė prieš trejus metus, groja „Vingio“ kaimo kapeloje. Birbynę pasirinko todėl, kad atrodė priimtiniausia, nes tėtis baigęs konservatoriją, pučiamųjų instrumentų specialybę. Be to, birbyne sudomino puikus mokytojas Simas Gavelis. Tautvydas neišgyveno tokios krizės, kaip jo bendraamžiai, kada žiauriai norisi mesti „muzikinę“. Neneigia, jog sunku buvo, bet viską atpirko dalyvavimas konkursuose. Pirmas mokslu užsidirbtas džiaugsmas aplankė tada, kai po vieno konkurso kartu su kitais pasižymėjusiais moksleiviais jam buvo suteikta galimybė išvykti į Prancūziją. Didžiausias autoritetas Tautvydui – senelis, mamos tėtė. Dėl ryžtingumo, nuoširdumo. Vis jį atsimena, nors mirė, kai Tautvydui tebuvo treji metukai. Prioriteto tvarka bandydamas sudėlioti, kokiai veiklai save nuoširdžiausiai atiduoda, Tautvydas nedvejodamas pareiškė, jog mokslui, nes tai šiuo metu jam svarbiausia. Šioje srityje jaučiasi visiškai savarankiškas. Nei žemesnėse klasėse, nei dabar neprašė tėvų pagalbos, nereikalinga ir jų kontrolė. Tik močiutė kartais nerimsta, vis pasiteirauja, ar anūkas ruošia pamokas. Tautvydui reikšminga ir kita veikla – mokinių parlamentas, įvairūs renginiai mokykloje, kapela, patarnavimas bažnyčioje ir kiti pomėgiai. „Jei ką nors užsibrėžiu, turiu padaryti“, – dėstė Tautvydas. Pagrindiniu akyvumo „varikliu“ jis laiko pasitikėjimą savimi ir kitais bei optimizmą. Patinka bendrauti su žmonėmis, juos išklausyti ir įsiklausyti. „Visi šitie gebėjimai ateina iš namų, draugų, mokytojų, aplinkos. Už tai, koks dabar esu, turiu jiems dėkoti“, – sakė Tautvydas. Mokymasis „Žiburio“ mokykloje, pasak Tautvydo, jį paskatino imtis aktyvios veiklos. „Mokytojų padrąsinimas, puiki draugų kompanija padėjo apsispręsti ir veikti toliau. Atėjęs į Salomėjos Nėries mokyklą, supratau, kad čia labai geri mokytojai. Gal kitiems bus keista, bet man ramiausia vietelė, labiausiai patinka būti mokykloje“, – tvirtino dešimtokas. – Ar kartais neužrieti nosies dėl to, kad daug kur esi reikalingas? – Tikrai ne. Stengiuosi būti nuoširdus, atviras, kartais tiesiai išsakau nuomonę. Bet „pasikelti“ nematau dėl ko... – Ar daug turi ištikimų draugų? – Gerų draugų, su kuriais smagu leisti laiką, yra begalės. Bet pačių tikrųjų – mažai. Kartais pagalvoju, kodėl taip. Gal todėl, kad moku atsirinkti. – Apie ką rūpi su draugais pasikalbėti? – Su vaikinais – tai apie merginas… (juokiasi). Aišku, juokauju. Svarbiausia – draugą išklausyti ir kad tave išklausytų. Pakalbame apie asmeninius dalykus, problemas, laisvalaikį. Su draugais galima kalbėtis apie ką tik nori. – Užsiminei apie merginas... – Susikompromitavau!… (nuoširdžiai juokiasi) Dabar kažkaip nėra laiko apie merginas galvoti. Tam dar ateis metas. – Ar nekomplikuoja tavo padėties mokykloje tai, kad mama – direktorė? – Kai mokiausi pradinėje, mama irgi buvo direktorė. Iš tiesų, nėra skirtumo. Namie – mama, mokykloje – direktorė. Mama nėra kalta, kad aš aktyvus. Ji nesikiša dėl mano dalyvavimo įvairiuose renginiuose. Mes paprasčiausiai pasitariame, išsakome nuomones, prieiname prie bendrų išvadų. – O ką gali pasakyti apie mokytojus? – Tai – geri draugai. Aišku, pirmiausia mokinys turi gerbti mokytoją, o mokytojas – mokinį. Aš seniai supratau, kad mokytojas yra asmenybė. Mano santykiai su mokytojais yra labai geri. Mes turime apie ką pakalbėti, pabendrauti. Šioje mokykloje yra labai daug gerų pedagogų. – Tu esi labai užimtas, bet šventadieniais, sekmadieniais patarnauji mišioms Katedroje. Kaip į tai reaguoja mokytojai, draugai? Ką tau reiškia buvimas bažnyčioje, tikėjimas? – Mane supa tokie žmonės, kurie net nepagalvotų pasišaipyti iš šio mano užsiėmimo. Paskutiniaisiais metais dėl užimtumo bažnyčioje lankausi rečiau. Mišioms patarnauju nuo septynerių metų, kai močiutė nuvedė, o dekanas V.Gustaitis dar pasišnekino. Bažnyčioje susiradau daug gerų draugų. Man bažnyčia – tai vieta, kurioje galiu daug ką apmąstyti, pabendrauti su Dievu. Man Dievas – tai žmogaus gerumas, nuoširdumas. Dievas gyvena kiekviename iš mūsų, jei į savo vidų įsileidžiame nuoširdumą. Publikuota: 2005-01-27 08:46:01 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|