„Santaka“ / Vilkų gynėjai ir ūkininkai ieškojo bendro sprendimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-07-02 16:37

Dalinkitės:  


Nuo vilkų nukentėję ūkininkai (iš kairės) Edmundas Augustaitis, Rasa ir Sergejus Gavrilovai su abejone žiūrėjo, ką jiems siūlo „Baltijos vilko“ atstovai Andrius Laurinavičius ir Lina Paškevičiūtė.

Autorės nuotr.


Vilkų gynėjai ir ūkininkai ieškojo bendro sprendimo

Eglė MIČIULIENĖ

Vištyčio krašto ūkininkus aplankė „Baltijos vilko“ atstovai. Nors gyventojai vilkus ginančios organizacijos narius priėmė nusiteikę skeptiškai, tačiau jiems išvykus pripažino – gerai, kad rimtą problemą mėginama spręsti.



Ir vėl – nuostoliai

Ne tik rajono, bet ir respublikos žiniasklaida jau atkreipė dėmesį į Vištyčio kraštą užklupusią bėdą – suaktyvėjusius vilkus.

Žmonės ir supykę, ir išsigandę – vilkai į jų ūkius jau ateina ne tik rudenį, kai moko jauniklius medžioti, bet ir šiltuoju metų laiku. Ir užklysta ne tik į ganyklas, bet atbėga į pačias sodybas.

Kaip niekada smarkiai vilkai sukilo šią gegužę. Iki birželio pradžios Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius buvo užregistravęs 7 ūkininkų prašymus kompensuoti vilkų padarytą žalą (papjauti 90–170 kg veršiai). Dalis ūkininkų į skyrių net nesikreipė, nes savo gyvulių buvo neužregistravę.

Birželį vilkai lyg ir buvo aprimę. Tačiau vakar išgirdome, kad Pajevonio seniūnijoje ir vėl papjauti du veršiai. Vieno iš jų šeimininkė iš Ančlaukio kaimo jau užregistravo prašymą kompensuoti žalą.



Norėjo pamatyti patys

Sužinoję apie kritišką situaciją mūsų rajone, „Baltijos vilko“ aktyvistai nutarė į Vištytį atvažiuoti patys.

Praėjusią savaitę pas ūkininkus atvyko šios gamtos apsaugos asociacijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė bei naminių gyvūnų apsaugos nuo vilkų ir bendradarbiavimo su ūkininkais krypčiai vadovaujantis Andrius Laurinavičius.

„Baltijos vilkas“ – savanoriška organizacija, gyvuojanti iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos. Pagal galimybes jos atstovai važiuoja pas ūkininkus, dalijasi informacija, surinkta iš kitų valstybių, iš kitų ūkininkų ir tvorų gamintojų.

Kaip teigė su vietiniais nuo vilkų nukentėjusiais ūkininkais pabendrauti atvykęs A. Laurinavičius, paprastai ūkininkai juos priima geranoriškai.

– Mūsų interesas bendras: visi norime turėti ir gražią gamtą, visi norime ir valgyti. Todėl turime rasti bendrą sprendimą. Nusprendėme patys pažiūrėti, kokios priemonės jūsų krašte taikomos, ką žmonės žino apie apsaugą nuo vilkų, ar sulaukia kokios nors pagalbos. Norime pasidalyti informacija, kaip būtų galima apginti gyvulius, ką daryti, kad tiek žmogus, tiek vilkas gyventų ramiai, – aiškino A. Laurinavičius.



Lenkijoje nemedžioja

Vilniečiai pasakojo, kad vilkų situacija panaši visose trijose Baltijos šalyse.

– Blogiausia ji – Latvijoje, kur per metus iššaudoma apie 200 vilkų. Tuo tarpu Lenkijoje vilkai iš viso nemedžiojami, licencijos šauti išduodamos tik tose vietose, kur kyla problema (kaip, pavyzdžiui, Vištyčio krašte). Ir Lenkijoje vilkų skaičius stabilizavosi, jų yra apie 700. O prieaugis ten – mažesnis nei Latvijoje, nes gamta pati susitvarko, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.

Anot asociacijos narės, vilkų populiacijai būdinga savireguliacija – pasiekus tam tikrą lygį, vilkų skaičius toliau nebedidėja.

L. Paškevičiūtė kalbėjo, kad Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu. Jei vilkai vasarą užpuolė Vištyčio ar Pajevonio kraštą, tai reikėtų ir leisti medžioti ten, o ne visai Lietuvai skirti 30–40 vilkų kvotas žiemą. Kitaip tariant, medžioti tikslingai, nes Dzūkijos miškuose nušovus vilką problema Vištytyje neišsispręs.



Miško ekologai

„Baltijos vilko“ atstovai tvirtino, kad vilkai atlieka ekologinį vaidmenį, užtikrina sveiką aplinką, kitų gyvūnų sveiką populiaciją, nes išgaudo silpnesnius, sergančius individus.

– Sumažėjus vilkų kyla ligų proveržiai ir tai atsiliepia tiems patiems ūkininkams. Gamtoje viskas susiję, – tvirtino „Baltijos vilko“ atstovas.

Gera vilkų šeima, pasak A. Laurinavičiaus, – geriausias ūkininko draugas: ji ne tik neina pas ūkininką, bet per ją neprieina ir kiti individai. Tad vilkus reikia „auklėti“.

– Įvykus pirmam žalos atvejui visas kaimas turi susiimti ir kurį laiką nepalikti gyvulių lauke. Vieną naktį papjovęs veršį vilkas grįš ir kitą naktį. Jei vėl ras gyvulių – eis ir toliau, nes rado vietą, kur be pastangų gali paėsti. Kam jam vytis stirną, jei „kepsnys“ stovi pririštas? – kalbėjo A. Laurinavičius.



Kompensacijos apsaugai

Vis dėlto „Baltijos vilko“ atstovai buvo įsitikinę, kad geriausias būdas spręsti problemą yra ne plėšrūnų šaudymas, o prevencija: gyvulius reikėtų apsaugoti aptvarais, įsigyti specialių aviganių šunų ir pan.

Suprantama, tai įkandama ne kiekvienam ūkininkui. Tačiau „Baltijos vilko“ atstovai jau mina kelius dėl kompensacijos šioms prevencinėms priemonėms. Juk ne be šios organizacijos pagalbos pernai buvo pakeistas įstatymas, kad ūkininkai gautų kompensacijas už papjautus gyvulius.

– Vokietijoje toks mechanizmas ir veikia: jei ūkininkas patiria žalą ir pateikia dokumentus dėl kompensacijos, jam suteikiama ir parama prevencijai. Įvykus dar vienam žalos atvejui, kompensacija bus skirta tik tuo atveju, jei buvo panaudotos prevencijos priemonės. Beje, mūsų Aplinkos ministerija jau domisi, kad nuostoliai ūkininkams būtų kompensuojami ne tik iš savivaldybių, bet ir iš europinių lėšų.



Reikalavo leisti nušauti

Iš Vilniaus atvykusių žmonių ūkininkai klausėsi gana skeptiškai ir į visus pasiūlymus iš karto reagavo priešiškai.

– Aš veršelius nakčiai vedžioju į tvartą – ir jokiomis prevencijomis nepasitikiu! – tvirtino Edmundas Augustaitis, kuriam vieną veršį naktį vilkai papjovė ganykloje, o kitą naktį užpuolė dar vieną – šalia namų.

Ūkininkai tvirtino, jog jokios tvoros nepadės, nes jas gali išlaužyti patys gyvuliai. O įsirengus brangius aptvarus teks dar ir drebėti, kad jų nenušvilptų vagys, kurie iš ganyklų susirenka ir elektrinius piemenis, ir akumuliatorius.

Vilniečiams pasiūlius įsitaisyti „protingus“ daviklius, kurie tuoj pat praneštų apie tvoros vagystę, kaimo žmonės juokėsi, kad pas juos telefono ryšys ne visada pasiekiamas, o internetas apskritai neveikia.

Žmonės reikalavo vieno – leisti nušauti vilkus, kurie skerdžia jų gyvulius.

Ūkininkai guodėsi, kad jie tapę situacijos įkaitais. Kad gautų subsidijas už gerą ūkininkavimą, jie privalo prižiūrėti pievas. Tačiau nuganyti jų negali, nes gyvulius pjauna vilkai. Žmones piktino ir tai, kad kompensacijos už papjautus gyvulius – nedidelės, tuo tarpu už gyvulių utilizaciją firmoms mokamos tūkstantinės sumos.



Pasiūlymas sudomino

Visgi ūkininkai apžiūrėjo bukletuose parodytus tvorų pavyzdžius. Dar labiau žmones sudomino jau viltį susitarti beprarandančių vilniečių paskutinis pasiūlymas. „Baltijos vilko“ atstovai teigė su vienu specialius elektrinius aptvarus gaminančiu verslininku besitariantys dėl bendro eksperimentinio projekto. Verslininkas duotų žmonėms aptvarą, o šie nuolat informuotų apie jo efektyvumą. Kol kas ši idėja – derybų stadijoje.

„Lauksime, kas bus toliau. Tikimės, kad tie žmonės gali kažką pakeisti. Juk jie teikia pasiūlymus ministerijai dėl vilkų. Jie žadėjo pasidomėti ir daline valstybės kompensacija dėl gyvulių draudimo, nes dabar jis toks brangus, kad draustis nebeapsimoka. Be to, „Baltijos vilko“ atstovai buvo pasiekę, kad Anykščiuose būtų duotas spec. leidimas nušauti vilkus. Palaikysime kontaktus, domėsimės, kaip jiems sekasi, – gal kas nors ir pavyks“, – išvykus „Baltijos vilko“ atstovams kalbėjo ūkininkė Rasa Gavrilova.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas