Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-22 09:37

---

Gyvulininkyste besidomintys delegacijos nariai stebėjosi, jog karvės laikomos atviruose tvartuose.

Autorės nuotr.

Rajono Savivaldybė po poros savaičių sulauks vokiečių iš Ahaus miesto. Priėmimui jau ruošiamasi. Tačiau kabinetuose dar dalijamos lauktuvės ir neblėsta įspūdžiai apie kelionę į Vokietiją, kur šįkart vyko net 25 žmonių delegacija.

Didelė delegacija

„Santakos“ skaitytojams, ko gero, nereikia priminti apie daugiau nei dešimtmetį besiplėtojančius šiltus santykius tarp Ahaus ir Vilkaviškio.

Net rajono vadovams būtų sunku suskaičiuoti, kiek ūkininkų, pedagogų, moksleivių, menininkų, Savivaldybės darbuotojų lankėsi Olandijos pasienyje įsikūrusiame nedideliame Vokietijos mieste.

Kasmet į mūsų rajoną atrieda vokiečių delegacijos, pastaruoju metu nebelydinčios didžiulių furgonų su labdara, o atvykstančios pabendrauti, pasižmonėti, atvežančios darbo bei vokiško tvarkingumo patirtį.

Šįkart į Ahausą vykstančion delegacijon buvo pakviesti 7 rajono Tarybos nariai, 8 Savivaldybės darbuotojai, 6 seniūnai, 2 kaimo bendruomenių sąjungos atstovės. Jiems vertėjavo Vištyčio vidurinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja Aušra Baltrušaitienė.

Kaskart po kelionių patirtus įspūdžius perpasakodavę „Santakos“ žurnalistams, šįkart rajono vadovai nutarė į kelionę pakviesti ir korespondentę.

Sujungė į Ahaus miestą

Dvi dienas autobusu keliavę ir pagaliau Ahausą pasiekę vilkaviškiečiai prisipažino gerokai nustebę. Pats Ahaus miestas gyventojų skaičiumi nelenkia Vilkaviškio. Pastaruoju metu prie jo prijungus penkias aplinkines gyvenvietes ir pavadinus bendru Ahaus vardu, čia skaičiuojama apie 40 tūkst. žmonių. Tai gerokai mažiau nei mūsų rajone. Tad vykdami tikėjomės pamatyti Vokietijos provinciją. Tačiau Ahaus turi puikiai išvystytas pramonės įmones, kurios ratu juosia visą jo teritoriją. Nedideliame Vokietijos mieste yra metalo apdirbimo, mašinų, baldų, pašarų gamybos, kompiuterinių programų kūrimo, šiukšlių perdirbimo įmonės, oro uostas, 2 vidurinės ir 3 profesinės mokyklos, stadionai, golfo aikštynai, kelios dešimtys teniso aikštelių, saulės energija šildomas baseinas. Mieste sukurta apie 14 tūkst. darbo vietų, tad bedarbystė nedidelė.



Pastatai derinami

70 procentų visų Ahaus gyventojų įsikūrę privačiuose namuose. Sklypai nedideli – tik penkių arų. Nuolat mūsų rajono delegaciją lydėjęs, šiuo metu pensininkas, o anksčiau Ahaus savivaldybėje dirbęs Bernhardas Heyingas pasakojo, jog privatiems sklypams nėra nustatytos 5 arų ribos. Turtingesni gali įsigyti ir daugiau žemės. Tačiau 1 kvadratinio metro žemės kaina Ahause siekia 60–80 eurų. Beveik visi iš tamsių raudonų plytų pastatyti privatūs namai derinami prie senųjų Ahauso pastatų, menančių XX amžiaus pradžią. Tokia architektų įvesta tvarka kuria itin stilingo ir tvarkingo miesto įvaizdį.

Delegacijos narė, Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rūta Kiaulakienė nuolat žavėjosi Ahauso stilingumu ir svarstė, kaip vokišką tvarką būtų galima įvesti ir mūsų rajone.



Energija – brangi

Bendro įspūdžio nedarko ir tvoros, kurių miestelyje beveik nėra. Kiemuose – vejos, trinkelėmis kloti takai, gėlynai ir gausybė dekoratyvinių krūmų bei medelių. Tik lengvomis, dekoratyviai susegtomis užuolaidomis pridengti langai skoningai apstatyti gėlėmis, mielais suvenyrais, šventiniais akcentais, namai neslepiami nuo praeivio akių.

Ahause rūpinamasi gamtos apsauga, švariu oru, tad draudžiama statyti kaminus.

Namai apšildomi elektra, kurios kilovatvalandė kainuoja 20–25 eurocentus. Elektra gan brangi, todėl ant kai kurių namų įtaisytos saulės baterijos, o užmiestyje verslu užsiimantys ar stambesnius ūkius turintys vokiečiai statosi vėjo jėgaines. Tai skatindama valstybė jiems kompensuoja kai kurias išlaidas. Besidominčius statybomis delegacijos vyrus stebino tai, jog virš žemės visiškai nematyti namų pamatų, jie paslėpti po dekoratyvinėmis plytomis ir susilieja su siena, o lietaus kanalizacija suleista tiesiai į požeminius tinklus.



Sutrukdė kiaulių maras

Iš anksto pateiktoje programoje buvo numatyta, jog vienas iš pagrindinių objektų, kuriame lankysis Vilkaviškio delegacija, ir net dalyvaus oficialioje atidarymo ceremonijoje – Eurego paroda. Deja, Vokietijos žemės ūkio pasiekimus, technikos naujoves demonstruojantis renginys neįvyko dėl gretimame rajone siautusio kiaulių maro, tad kelionės programą teko keisti iš esmės.

Tačiau vietiniai ūkininkai mielai demonstravo veršelių bei pieninių karvių ūkius. 4000 galvijų auginančioje fermoje daugiausia klausimų kilo Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistui Valentinui Gražuliui. Ūkininkai paaiškino, jog jie realizuoja 260 kg sveriančius gyvulius. Tokį svorį galvijas pasiekia per pusmetį, per dieną priaugdamas 1,2 kg svorio. Gyvuliai šeriami iš pieno miltelių pagamintu mišiniu, praturtintu baltyminiais ir mineraliniais priedais.



Karvės – atviruose tvartuose

Pienines karves auginanti Ahauso ūkininkų šeima nuolat su prieaugliu laiko 180–200 galvijų. Iš jų 80 melžiamų karvių. Iš vienos karvės per metus primelžiama 8 tonos pieno, o pieno supirkėjai iš šių namų po 4 tonas išsiveža kas antra diena. Šiuo verslu verčiasi jau ketvirta šiuose namuose gyvenančių ūkininkų karta.

Lietuviams neįprastai atrodė tai, kad iš gyvenamojo namo patenkama tiesiai į tvartą. Veršeliai ir žmonės gyvena tame pačiame pastate, tačiau nemalonaus, tvartui būdingo kvapo namuose nėra. Tame pačiame pastate įrengta ir karvių melžimo aikštelė. Tik suaugę raguočiai turi atskirą pastatą.

Kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Kružinauskienė bei kiti apie gyvulininkystę išmanantys delegacijos atstovai stebėjosi, jog vokiečiai karves laiko atviruose tvartuose.

Pasak vietos ūkininkų, per žiemą būdami šaltame tvarte, kur sienos atviros, o nuo kritulių dengia tik stogas, gyvuliai daugiau ėda, tad gausiau duoda pieno ir priauga svorio. Vilkaviškio delegaciją ūkininkai pavaišino šviežiu pienu ir kakava.



(Bus daugiau)

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---