„Santaka“ / Vilkaviškiečių šeimą Amerika žavėjo, stulbino, gąsdino

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-06-06 16:27

Dalinkitės:  


Veronikai ir Juozui Žaliabarščiams bene didžiausią įspūdį iš apkeliautų vietų paliko Didysis Amerikos kanjonas.

Nuotrauka iš asmeninio ŽALIABARŠČIŲ albumo


Vilkaviškiečių šeimą Amerika žavėjo, stulbino, gąsdino

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškiečiai Veronika ir Juozas Žaliabarščiai niekada nemanė, kad kada nors teks gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau pasaulis taip susiaurėjo, kad saugoti vieno anūko seneliams tenka vykti į JAV, kito – į Norvegiją.



Pasiilgo namų

Daugiau nei metus Denveryje (JAV) praleidę Veronika ir Juozas Žaliabarščiai į namus Vilkaviškyje grįžo tik prieš porą savaičių. Daug įspūdžių patyrę, galybę gamtos ir technikos stebuklų pamatę vilkaviškiečiai neslepia buvę sužavėti svajonių šalimi vadinama Amerika, tačiau labai ilgėjęsi gimtinės, ypač čia likusių draugų, kaimynų, savo sodo sklypelio. O grįžę į Lietuvą ir išlipę iš lėktuvo pirmiausia ištarė: „Dieve, kaip čia gražu.“

Tokio ilgo atsisveikinimo su gimtine vilkaviškiečiai neplanavo, kai praėjusių metų kovą išskrido pas dukrą Donatą, gyvenančią Kolorado valstijos sostinėje. Tada pirmagimio Domuko susilaukusi moteris paprašė tėvų pagalbos paauginti anūką, mat motinystės atostogos JAV – vos pora mėnesių. Aplinkotyros mokslus Lietuvoje baigusi ir daugiau nei dešimtmetį JAV gyvenanti vilkaviškietė nenorėjo prarasti gero darbo aukso kasykloms dokumentus rengiančioje bendrovėje.



Teko pratintis

Išvykdami į Denverį Žaliabarščiai tikėjosi užtruksią vos tris mėnesius, bet taip jau susiklostė aplinkybės, kad kita Domuko močiutė perimti anūko globą galėjo tik po metų.

Iš Lietuvos provincijos į didžiulį JAV miestą nuvykusiems Žaliabarščiams reikėjo pratintis prie visko: labai sauso ir dideliais temperatūrų skirtumais pasižyminčio klimato, gigantiškų miestų, įvairiatautės minios, žmonių bendravimo, kitokio maisto, netgi prie didžiulio dukters namo su gerokai didesniais nei Lietuvoje baldais ir buitine technika.

Denveris – didžiulis miestas, kurio vien centrinėje dalyje gyvena per 600 tūkst. žmonių, o su priemiesčiais Kolorado valstijos sostinė yra ne ką mažesnė už Lietuvą. Priemiestyje, kuriame gyvena Donatos šeima, – per 100 tūkst. gyventojų.



Kankino klimatas

Denveris įsikūręs 1,6 km aukštyje virš jūros lygio, todėl lietuviams teko priprasti prie nuolatinio deguonies trūkumo. J. Žaliabarštis prisipažino iš pradžių net negalėdavęs pasilenkti, nes iškart svaigdavo galva. Bet ilgainiui organizmas prie to priprato. Kur kas sunkiau buvo įprasti prie sauso oro. Kambaryje drėgmė siekia vos 16 proc., tad vietiniai gyventojai visur vaikšto su vandens buteliukais rankose. Jei negeri vandens, dėl organizmo dehidratacijos pradeda skaudėti galvą.

Namuose yra įrengti specialūs drėkintuvai, tačiau jie skleidžia triukšmą, todėl naktimis išjungiami. Tad rytais lietuviai pabusdavo išdžiūvusiomis burnomis ir nosimis, o odą nuo pleiskanojimo tekdavo tepti specialiais kremais.

Vilkaviškiečius stebindavo ne tik sausas oras, bet ir permaininga temperatūra. Dieną oras įkaisdavo per 30 laipsnių, o vakare staigiai atšaldavo. Nors Kolorade per metus būna daugiau nei 300 saulėtų dienų, vilkaviškiečiams teko išvysti ir Denverio žiemą. Tačiau čiuožyklos ten neįsirengsi, mat iškritusio gausaus sniego, dėl kurio net būdavo stabdomas miesto transportas, po poros dienų nelikdavo net žymės. Švystelėjusi kaitri saulė akimirksniu išdžiovina gatves, o žmonės iš storų striukių išsirengia iki berankovių marškinėlių.



Vagia voverės

Nors klimatas nelabai palankus augmenijai ir vasarą Kolorado valstija labiau primena nurudusią dykumą, prie Donatos namų įveistas lietuviškas daržas.

Vilkaviškietė ir jos vyras Giedrius augina agurkų, pomidorų, pupelių, salotų, kitų mūsiškų daržovių ir net lietuviškų rūtų. Tačiau tam įrengta laistymo sistema, automatiškai drėkinanti daržą ir orą aplink namus. Tokios sistemos laisto ir gėlynus bei vejas miestuose.

Bėda ta, kad trūkstant gamtoje žalumos daržus atakuoja paukščiai ir voverės. Anot J. Žaliabarščio, voverių Denverio priemiestyje ne ką mažiau nei pas mus žvirblių. Todėl visos lysvės darže įrėmintos specialiais karkasais ir aptrauktos tinklu.



Rodo pagarbą

Denveryje pagyvenę vilkaviškiečiai puikiai suprato, kodėl amerikiečiai Lietuvos žmones laiko paniurėliais. Kad ir kokia nenuoširdi mums atrodytų amerikietiška šypsena, ji labai maloniai veikia. Besišypsantys, nepažįstamus sveikinantys ir užkalbinantys žmonės nuteikia labai maloniai. Amerikietis nepažįstamojo ne tik paklaus, kaip šis laikosi, bet dažnai pagirs drabužį ar šiaip pasakys komplimentą. Ištikus bėdai visada sustos ir pasisiūlys padėti ar iškvies pagalbą. Susidaro įspūdis, jog šioje šalyje laukiamas ir gerbiamas bet kuris žmogus, kad ir kokios rasės, tautybės, tikėjimo ar seksualinės orientacijos jis būtų.

– Grįžę į Vilkaviškį aplankėme artimųjų kapus. Nustebome, kai prie gretimo kapo atėjusi moteris nepratarė nė žodžio ir pradėjo darbuotis. Per metus buvome jau atpratę nuo tokio lietuviško „bendravimo“, – lietuvius su amerikiečiais lygino J. Žaliabarštis.



Moka linksmintis

Vilkaviškiečius sužavėjo amerikiečių tolerancija, laisvumas, mokėjimas linksmintis. Šventėse jie nelaukia, kad linksmintų kiti, o patys kuria linksmybes. Žaliabarščiams teko dalyvauti Renesanso laikų festivalyje, kur visi susirinko su įvairiomis kaukėmis. Šventiniais aksesuarais buvo pasipuošę ir jauni, ir seni. Pamačiusi prekeivį su pritvirtinta arklio uodega, V. Žaliabarštienė suabejojo, ar pavyktų taip aprengti solidaus amžiaus lietuvį.

Atėję į svečius, amerikiečiai elgiasi laisvai, neužkrauna rūpesčių šeimininkams. V. Žaliabarštienei atrodė neįprasta, kai į Domuko gimtadienį susirinko svečiai su dovanėlėmis ir patys pasirūpino vaišėmis: kas atsinešė saldumynų, kas – užkandžių ar vaisių. Šeimininkams nereikėjo siūlyti vaišių – svečiai patys jautėsi lyg namuose: jei ko pritrūkdavo, atsidarydavo šaldytuvą ir pasiimdavo. Vienintelis šeimininko rūpestis – paklausti, ką kuris svečias gers, ir padėti tam tinkamą taurę. Vėliau ir gėrimų svečiai įsipildavo patys. V. Žaliabarštienė prisipažino, jog jausdavosi nejaukiai ir vis stengdavosi pasiūlyti svečiams užkąsti, nors šie stebėjosi sulaukę raginimo valgyti.



Sirgti – prabanga

Tiesa, amerikietiškas maistas lietuviams nepatiko. Susidarė įspūdis, kad visi patiekalai vienodo skonio, skiriasi tik padažai. Todėl vilkaviškiečiai maistą sau ir dukters šeimai gamindavo namuose. Tam yra puikios galimybės, mat Denverio parduotuvėse – gausus maisto produktų pasirinkimas.

Labiausiai lietuvius Amerikoje šokiravo medicinos paslaugų kainos. Abiem Žaliabarščiams teko ne kartą susidurti su vietiniais medikais. Laimė, kad važiuodami į svajonių šalį vilkaviškiečiai apsidraudė sveikatos draudimu. Pirmiausia J. Žaliabarščiui teko kreiptis į odontologą, mat nusimovė protezuoto danties „karūnėlė“.

– Kadangi Lietuvoje tai buvo nutikę ne kartą, žinojau, jog procedūra labai paprasta: į protezą reikia įdėti lipdančių medikamentų ir jį atgal užmauti, – pasakojo J. Žaliabarštis. – Taip ir buvo, gydytojas užtruko kelias minutes, maloniai pakalbino ir atsiuntė sąskaitą. Tikėjausi, jog tokia procedūra kainuos 10–15 dolerių, o sumokėjau dešimt kartų daugiau.

Vilkaviškietis prisimena, kaip teko pakloti per 3 tūkst. dolerių už pūlinio, iškilusio ant rankos, operaciją. O rimčiau susirgusios žmonos, kuriai tris dienas teko pagulėti ligoninėje, gydymas atsiėjo 25 tūkst. JAV dolerių. Nors medikų priežiūra ir gydymas buvo puikūs, o maistą galėjai rinktis iš pateikto meniu tarsi restorane, lietuviai suprato, kad Amerikoje sirgti – didelė prabanga.



Dėmesys poilsiui

Amerikoje vilkaviškiečiai žavėjosi didžiuliu dėmesiu poilsiui, laisvalaikiui, taip pat puikiomis sąlygomis neįgaliesiems. Mieste ir priemiesčiuose daug gražiai įrengtų parkų, kitų viešųjų erdvių su dviračių takais, pavėsinėmis, suoleliais, atrakcionais vaikams, aikštelėmis šunims pažaisti. Pastarosiose įrengtos specialios laipynės, kitos žaidimų priemonės keturkojams augintiniams. Beje, daug amerikiečių laiko net po kelis šunis, tačiau šie – žmogaus draugai, o ne sargai. Neteko matyti kovinių ar agresyvių veislių šunų. Gatvėse visi augintiniai vedžiojami be antsnukių, prie stulpų yra dėžės su greta pakabintais maišeliais šunų „krūvutėms“ surinkti.

Stebina prekybininkų paslaugumas ir pagarba klientui. Nusipirkęs drabužį ar kitą prekę, ją gali bet kada grąžinti net kito miesto parduotuvėje. Žaliabarščiai tuo įsitikino, kai išvykdami į kelionę namuose užmiršo kūdikio stebėjimo įrenginį, todėl įsigijo jį pakeliui, o grįžę grąžino savo miesto parduotuvėje. Taip pat buvo ir su džinsais, kai jie išskalbti susitraukė ir nebetiko. Prekybos centras daiktus priėmė be jokių diskusijų ar klausimų. Vienintelis reikalavimas – čekis, įrodantis, jog prekę įsigijai to tinklo parduotuvėje.



Gyventi nenorėtų

Vairuotojams kiek neįprasta tai, kad automobiliams nereikia pereiti techninės apžiūros. Nėra reikalavimų padangoms, automobilių langų skaidrumui, važinėja daug savadarbių automobilių. Vienintelis reikalavimas – išmetamosiose dujose esančios kenksmingos medžiagos neturi viršyti leidžiamos ribos. Vairuotojai – paslaugūs ir kultūringi, laikosi eismo taisyklių. Vilkaviškiečiams neteko girdėti, kad gatvėje kas be reikalo naudotų garsinį signalą ar prašvilptų pro šalį viršydamas greitį. Dauguma dviratininkų ir motociklininkų važinėja be šalmų, tačiau pareigūnai už tai nebaudžia. Pats J. Žaliabarštis ne kartą pro policininkus važiavo dviračiu ir visuomet sulaukdavo tik malonios amerikietiškos šypsenos ir pasisveikinimo.

Tačiau toli gražu ne viskas vilkaviškiečiams svajonių šalyje patiko. Ypač stebino darbo įstatymai, kurie kur kas palankesni darbdaviams nei darbuotojams, gąsdino laisvai parduodami ginklai, lengvieji narkotikai. Kolorado valstija ketina pasekti ir kitos valstijos, ketinančios laisvai prekiauti „žole“. Nors didelėje šalyje vilkaviškiečiai įžvelgė daugiau privalumų nei trūkumų, prisipažino, jog ten gyventi nenorėtų.

Po mėnesio Žaliabarščiai vėl krausis lagaminus ir skubės į aerouostą. Šįkart jie keliaus į Norvegiją pas dukterį Agnę, mat atostogoms uždarius vaikų darželį teks saugoti mažąją Akvilę. Prie kelionių pas anūkus jau įpratusiems vilkaviškiečiams ši išvyka streso nekelia, mat Norvegija, palyginti su Amerika, – visai čia pat.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas