|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-06-04 16:38
|
|
|
Baigiama dažyti Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia – balta kaip gulbė, atnaujinimo laukia varpinės bokštas.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios teritorijoje kasmet vyksta kokie nors darbai. Parapijiečių suaukotomis lėšomis maldos namai pernai apdengti nauju stogu, šįmet aptvarkytos ir dažomos išorinės sienos, kiek padažyta viduje. Dar anksčiau buvo pasirūpinta želdiniais, modernia laistymo sistema, apšvietimu.
Kaip sakė Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas, kad ir nuolat prižiūrimas, tačiau bažnyčios pastatas jau buvo suvargęs. Atėjo eilė pasirūpinti ir juo. Užpernai pradėti stogo keitimo darbai pernai buvo užbaigti, o šįmet kiek paremontuota pastato išorė. Tik šįkart tenka verstis savo išgalėmis.
– Klebono Stanislovo Čepulio rūpesčiu pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą 1927–1928 m. pastatyta neorenesanso stiliaus bažnyčia – vienintelė tokia Lietuvoje, – sakė klebonas. – Tačiau ne vien dėl to ją turime saugoti, prižiūrėti. Tai – labai svarbi Kybartų miesto dalis. Todėl visas lėšas, kiek sutaupome iš parapijiečių ir svečių aukų, kalėdojimo, skiriame bažnyčiai atnaujinti. Kokios nors specialios rinkliavos nerengiu, bet žmonės, pamatę, kad vyksta darbai, skiria aukų būtent jiems. Vietinių kybartiečių firma sutvarkė stogą, dažo sienas. Tiesa, varpinės bokštui atnaujinti ir nudažyti pinigų kol kas dar nesutaupėme – šis darbas bus atliktas vėliau.
Pasak V. Labašausko, prieš 87 metus statyta bažnyčia buvo dengta čerpėmis. Per Antrąjį pasaulinį karą stogas susprogdintas, vėliau restauruojant apdengtas skarda. Atkurti istorinę čerpių dangą parapija negali sau leisti. Toks stogas kainuotų gerokai brangiau nei skardinis, dar reikėtų ir projekto.
Ankstesnis klebonas Vytautas Sakavičius ypač puoselėjo aplinką. Jo rūpesčiu šventoriuje susodinti dekoratyviniai medeliai, įrengta moderni laistymo sistema. Tiesa, dabar ji išjungta, mat vasara nėra labai sausa, o laistymo sistema užprogramuota įsijungti tam tikrais laiko intervalais – nesvarbu, lyja ar sausa. Tad norima sutaupyti lėšų elektros energijai. Taip pat bus taupoma ir apšviečiant bažnyčios išorę. Šįmet, gavusi 700 Lt iš Vietos bendruomenių savivaldos programos, klebonija pirks LED lempas, mat senosios, įsigytos dar prie buvusio klebono, kuris įrengė tikrai įspūdingą naktinį maldos namų apšvietimą, yra neekonomiškos.
– Aplinkai prižiūrėti turime darbininką, kuris su šeima ir medelius apkarpo, ir žolę nupjauna, – sakė V. Labašauskas. – Kai reikia, padeda seniūnija, sutariame ir su „Kybartų darna“. Juk bažnyčia – mūsų miesto dalis, o mes esame dalis jos.
Pasak klebono, ką remontuoti ar įrengti, palikta spręsti patiems. Liturginių dalykų keitimui ar įsigijimui yra speciali komisija, su kuria tariamasi, pavyzdžiui, keičiant altorių.
Klebonijai skelbti konkursų darbams nereikia, juos gali atlikti pačių pasirinkti žmonės, nebent norima renovuoti paveldosaugos objektus.
Kasmet lėšų bažnyčioms išlaikyti skiria ir rajono Savivaldybė. Tiesa, jau keleri metai sumos mažėja. Be to, šiuo metu visos lėšos koncentruojamos Alvito bažnyčios statybai, tad kitoms tenka pasikliauti vien savų parapijiečių geranoriškumu ir jų įnašais.
Prieš penkerius metus suremontuotas Kybartų bažnyčios didysis altorius. Trejus metus trukusius konservavimo ir restauravimo darbus tuomet finansavo Kultūros paveldo departamentas. Bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūrinę grupę, dedikuotą Išganytojui, apie 1929 metus sukūrė skulptorius Bronius Pundzius. Ši kompozicija yra viena iš nedaugelio XX a. pirmos pusės Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Antrojo pasaulinio karo metu Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia ir altorius smarkiai nukentėjo, vėliau ji buvo kelis kartus remontuota. Prieš aštuonerius metus varpinėje suskambėjo nauji varpai.
Kasmet gražinama bažnyčios aplinka tarsi byloja, kad čia tarnaujantys klebonai – ūkiški ir šeimininkiški.
Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios teritorijoje kasmet vyksta kokie nors darbai. Parapijiečių suaukotomis lėšomis maldos namai pernai apdengti nauju stogu, šįmet aptvarkytos ir dažomos išorinės sienos, kiek padažyta viduje. Dar anksčiau buvo pasirūpinta želdiniais, modernia laistymo sistema, apšvietimu. |
Kaip sakė Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas, kad ir nuolat prižiūrimas, tačiau bažnyčios pastatas jau buvo suvargęs. Atėjo eilė pasirūpinti ir juo. Užpernai pradėti stogo keitimo darbai pernai buvo užbaigti, o šįmet kiek paremontuota pastato išorė. Tik šįkart tenka verstis savo išgalėmis.
– Klebono Stanislovo Čepulio rūpesčiu pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą 1927–1928 m. pastatyta neorenesanso stiliaus bažnyčia – vienintelė tokia Lietuvoje, – sakė klebonas. – Tačiau ne vien dėl to ją turime saugoti, prižiūrėti. Tai – labai svarbi Kybartų miesto dalis. Todėl visas lėšas, kiek sutaupome iš parapijiečių ir svečių aukų, kalėdojimo, skiriame bažnyčiai atnaujinti. Kokios nors specialios rinkliavos nerengiu, bet žmonės, pamatę, kad vyksta darbai, skiria aukų būtent jiems. Vietinių kybartiečių firma sutvarkė stogą, dažo sienas. Tiesa, varpinės bokštui atnaujinti ir nudažyti pinigų kol kas dar nesutaupėme – šis darbas bus atliktas vėliau.
Pasak V. Labašausko, prieš 87 metus statyta bažnyčia buvo dengta čerpėmis. Per Antrąjį pasaulinį karą stogas susprogdintas, vėliau restauruojant apdengtas skarda. Atkurti istorinę čerpių dangą parapija negali sau leisti. Toks stogas kainuotų gerokai brangiau nei skardinis, dar reikėtų ir projekto.
Ankstesnis klebonas Vytautas Sakavičius ypač puoselėjo aplinką. Jo rūpesčiu šventoriuje susodinti dekoratyviniai medeliai, įrengta moderni laistymo sistema. Tiesa, dabar ji išjungta, mat vasara nėra labai sausa, o laistymo sistema užprogramuota įsijungti tam tikrais laiko intervalais – nesvarbu, lyja ar sausa. Tad norima sutaupyti lėšų elektros energijai. Taip pat bus taupoma ir apšviečiant bažnyčios išorę. Šįmet, gavusi 700 Lt iš Vietos bendruomenių savivaldos programos, klebonija pirks LED lempas, mat senosios, įsigytos dar prie buvusio klebono, kuris įrengė tikrai įspūdingą naktinį maldos namų apšvietimą, yra neekonomiškos.
– Aplinkai prižiūrėti turime darbininką, kuris su šeima ir medelius apkarpo, ir žolę nupjauna, – sakė V. Labašauskas. – Kai reikia, padeda seniūnija, sutariame ir su „Kybartų darna“. Juk bažnyčia – mūsų miesto dalis, o mes esame dalis jos.
Pasak klebono, ką remontuoti ar įrengti, palikta spręsti patiems. Liturginių dalykų keitimui ar įsigijimui yra speciali komisija, su kuria tariamasi, pavyzdžiui, keičiant altorių.
Klebonijai skelbti konkursų darbams nereikia, juos gali atlikti pačių pasirinkti žmonės, nebent norima renovuoti paveldosaugos objektus.
Kasmet lėšų bažnyčioms išlaikyti skiria ir rajono Savivaldybė. Tiesa, jau keleri metai sumos mažėja. Be to, šiuo metu visos lėšos koncentruojamos Alvito bažnyčios statybai, tad kitoms tenka pasikliauti vien savų parapijiečių geranoriškumu ir jų įnašais.
Prieš penkerius metus suremontuotas Kybartų bažnyčios didysis altorius. Trejus metus trukusius konservavimo ir restauravimo darbus tuomet finansavo Kultūros paveldo departamentas. Bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūrinę grupę, dedikuotą Išganytojui, apie 1929 metus sukūrė skulptorius Bronius Pundzius. Ši kompozicija yra viena iš nedaugelio XX a. pirmos pusės Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Antrojo pasaulinio karo metu Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia ir altorius smarkiai nukentėjo, vėliau ji buvo kelis kartus remontuota. Prieš aštuonerius metus varpinėje suskambėjo nauji varpai.
Kasmet gražinama bažnyčios aplinka tarsi byloja, kad čia tarnaujantys klebonai – ūkiški ir šeimininkiški.
Publikuota: 2014-06-04 16:38:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|